Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš R. K. 319,96 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2022 m. birželio 8 d., apie 11.48 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą turtą – 2 vnt. INSTITUTE ESTHEDERM PARIS veido serumo INTENSIVE VITAMIN E, bendros 171,98 Eurų vertės, ir 2 vnt. INSTITUTE ESTHEDERM PARIS didelės koncentracijos rūgštinį serumą INTENSIVE AHA PEEL, bendros 147,98 Eur vertės, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 319,96 Eur turtinę žalą.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. prašo peržiūrėti jo bylą pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojantį naują Baudžiamąjį kodeksą, nes Kauno apylinkės teismas paskyrė per didelę bausmę, kadangi BK 178 straipsnio 1 dalis yra lengvas straipsnis, padaryta žala – 319,96 Eur, dėl šios nusikalstamos veikos nuteistasis iš anksto prisipažino, labai gailisi, ateityje pažadėjo atlyginti padarytą žalą.

3. Atsiliepimu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra prašo atmesti nuteistojo R. K. apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nuosprendį.

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ar nutartys nebūtų naikinami ar keičiami. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-594/2022).

5. Nuteistasis R. K. neskundžia byloje nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei R. K.nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Tačiau nuteistasis R. K. ginčija nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės. Nuteistasis prašo peržiūrėti jo bylą pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusį naują Baudžiamąjį kodeksą. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šio skunde keliamo klausimo.

6. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Taigi, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes.

7. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, įvertinant kiekvienos šios aplinkybės (jeigu būtų nustatyta) reikšmę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sušvelnina ar pagriežtina tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, kuri, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, buvo priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis pripažino, padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną sunkinančią aplinkybę, kad šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, viešųjų darbų bausmės atlikimo metu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat įvertinta, jog R. K. anksčiau teistas 22 kartus, buvo baustas administracine tvarka, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje, gydėsi (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 27 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. K. skirti teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizę netikslinga. Taip pat po šios nusikalstamos veikos apdarymo R. K. atžvilgiu priimti dar penki nuosprendžiai, iš kurių trys neįsiteisėję, nuteistasis vykdė nusikalstamas veikas, nukreiptas į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šių aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas R. K. parinko straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis.

9. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nuteistasis R. K. savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi, pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia, bei, šią aplinkybę įvertinus kartu su kitomis aplinkybėmis, už padarytą nusikalstamą veiką paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Pakartotinai atsižvelgti į šią aplinkybę nėra teisinio pagrindo. Apibendrinant, nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės – kaltės pripažinimas ir gailėjimasis, pasižadėjimas ateityje atlyginti padarytą turtinę žalą – nelaikytinos išimtinėmis, taip pat nerodo mažesnio jo padarytos veikos bei asmenybės pavojingumo, dėl ko būtų pagrindas teigti, kad straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės skyrimas R. K. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismui šios aplinkybės taip pat buvo žinomos, jas teismas vertino, individualizuodamas bausmę.

10. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą nuteistajam R. K. buvo paskirta teisinga, bausmės paskirtį atitinkanti, bausmė, kuri proporcinga jo asmenybei ir padarytai nusikalstamai veikai bei tinkamai individualizuota, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo ir, atsižvelgiant į tai, R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2023 m. birželio 1 d.

11. Skundžiamu nuosprendžiu R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už svetimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio, turto pagrobimą. Šio nusikaltimo padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo minėto straipsnio 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija. Tačiau, vykstant bylos apeliaciniam procesui, įstatymo leidėjo BK 178 straipsnio redakcija buvo pakeista.

12. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

13. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad R. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė turto, kurio vertė yra 319,96 Eur, kas sudaro 6 MGL. Taigi, šiuo atveju nuteistojo R. K. teisinė padėtis švelnėja, nes įstatyme padidinta maksimali nedidelės vertės turto riba, iki kurios nusikalstama veika laikytina baudžiamuoju nusižengimu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį naujasis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra, taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. R. K. nusikalstama veika dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pagrobimo, iš BK 178 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuojama į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir pagal šį įstatymą nuteistajam iš naujo paskiriama bausmė.

14. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmes. Aukščiau aptartos aplinkybės R. K. charakterizuoja neigiamai, kaip nepaisantį visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir linkusį daryti nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad paskirtos bausmės jo elgesiui įtakos nedaro, todėl įvertinus R. K. asmenybės pavojingumą, jo recidyvinį elgesį, už BK 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytą baudžiamąjį nusižengimą jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, nustatant maksimalų bausmės dydį – 45 paras. Kadangi nuteistasis kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi ir byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu R. K. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.