Kauno apylinkės teismo įsakymas

2021-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1895-814/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-06-07
Bylos Nr.
e1-1895-814/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
L. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1895-814/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15844-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.3; 2.1.16.1.9; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 7 d.JonavaKauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12844-21,

kurioje L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) lentpjūvės operatoriumi, gyvenantis ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimu. 2020 m. lapkričio 30 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. R. 2021 m. balandžio 24 d., apie 3.50 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia motina E. R., metu, tyčia sugriebė ranka nukentėjusiajai už kaklo ir jį spausdamas motiną pargriovė ant grindų, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. R. fizinį skausmą, padarė poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus kakle, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. balandžio 24 d., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), nakties metu vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu namuose buvo jis, mama ir du jos draugai. Išgertuvių metu jis sukonfliktavo su mama, kiek pamena, jis norėjo dar išgerti, o mama jam to neleido daryti. Konflikto metu jis sugriebė ranka mamai už kaklo, jį spaudė, o po to paleido. Jam atrodo, kad jis mamą pastūmė ant sofos, ar ji buvo nugriuvusi ant grindų, nepamena, negali pasakyti. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi, savo mamos atsiprašė, jie susitaikė (b. l. 96–99).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

Žemesnės instancijos teismas

apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. R. parodė, kad ji gyvena kartu su savo sūnumis L. ir L.. 2021 m. balandžio 23 d. vakare ji namuose vartojo alkoholinius gėrimus su pažįstama M. P. ir jos draugu M.. Po darbo namo sugrįžęs sūnus L. R. taip pat prisėdo prie jų, vaišinosi alkoholiu. 2021 m. balandžio 24 d., laikotarpiu nuo 2 val. iki 3 val., tikslaus laiko nežino, kuomet išgertuvių metu baigėsi alkoholis, sūnus L. R. pradėjo dar jo reikalauti, dėl to tarpusavyje abu susipyko. Ji sūnų ramino, tačiau pastarasis neklausė, sudaužė tuščią butelį, stikliuką, po to puolė prie jos ir sugriebęs ranka jai už kaklo, pradėjo smaugti. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ant kaklo liko sužalojimas. Kartu namuose buvusi draugė apie įvykį informavo policijos pareigūnus. Šiuo metu sūnus alkoholio nevartoja, dirba, jie sutaria gerai, sūnui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Informuota, kad ikiteisminis tyrimas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo sūnaus nebausti (b. l. 43, 48–51);

liudytojos M. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad nukentėjusioji E. R. yra jos pažįstama. 2021 m. balandžio 24 d. vakaro metu E. pasikvietė ją į svečius. Apie vidurnaktį į namus sugrįžo draugės sūnus L. R.. Jai pasirodė, kad jis buvo blaivus. L. prisėdo prie jų ir taip pat vaišinosi alkoholiu. Kuomet suvartojo turimą alkoholį, L. R. mamos dar prašė alkoholio, o jo negavęs, ėmė mėtyti į sieną stikliukus, po to sugriebė ranka E. R. už kaklo ir laikydamas už jo, parvertė ją ant grindų, prispaudęs laikė. Ji apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu, apie tai informavo L.. Ji matė, kad pas E. R. ant kaklo liko žymės. Netrukus atvykę policijos pareigūnai sulaikė L. R.. Pareigūnams L. sulaikius, ji draugės prašymu pasiliko nakvoti pas draugę namuose, nes bijojo L.. Jai yra žinoma, kad L. R. motinos atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 58–61);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G716/2021(02) nustatyta, kad E. R. buvo konstatuoti poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai kakle. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kaklą, galimai, spaudžiant kaklą plaštakos pirštais, užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2021 m. balandžio 24 d., mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 54–55);

2021 m. balandžio 24 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, nieko nerasta, nieko nepaimta (b. l. 21–28);

2021 m. balandžio 27 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų vaizdo kameromis, tvirtinamomis prie tarnybinių uniformų (b. l. 38–41);

policijos registruojamų įvykių išrašu nustatyta, kad 2021 m. balandžio 24 d., 3.58 val., buvo gautas pranešimas. Pranešėja M. P. pranešė, kad neblaivus sūnus namuose mėto daiktus, vyksta konfliktas (b. l. 29–32);

alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo ARKB-0347 įrašais nustatyta, kad 2021 m. balandžio 24 d., 4.16 val., įtariamajam L. R. nustatytas 2,09 promilių neblaivumas. 2021 m. balandžio 24 d., 4.14val., nukentėjusiajai E. R. nustatytas 1,43 promilių neblaivumas (b. l. 64–65);

2021 m. balandžio 24 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad atvykus adresu: (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko E. R., kuri paaiškino, jog išgertuvių metu sėdėjo virtuvėje kartu su sūnumi L. R.. Pastarasis konflikto metu ją sugriebė už kaklo ir ėmė smaugti. Įvykio vietoje L. R. sulaikytas ir pristatytas į Jonavos rajono policijos komisariatą. Filmuota vaizdo kameromis. Pas E. R. objektyviai stebimi sužalojimai – kraujosruva kaklo srityje. Apie įvykį pranešęs asmuo – M. P. (b. l. 16–19).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad L. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis kartu su juo gyvenančiai motinai E. R., tarpusavio konflikto metu tyčia sugriebė ranka nukentėjusiajai už kaklo ir jį spausdamas pargriovė ant grindų, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą, padarė nukentėjusiajai E. R. poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus kakle. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, tarnybiniame pranešime ir apžiūros protokole užfiksuota informacija bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamojo L. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 104–116), baustas administracine tvarka (b. l. 117–125), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 126–127), duomenų apie psichiatrinį, priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. R. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu, jo terminu sutinka (b. l. 128–131). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 132).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam L. R. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas, kurio dydis, įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, parinktinas didesnis už įstatyme numatytą arešto bausmės vidurkį – 60 (šešiasdešimt) parų (BK 49 straipsnis).

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nors arešto bausmės atidėjimo institutas yra naujas, tačiau teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo.

Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju L. R. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, nors teisiamas ne pirmą kartą, tačiau arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, baustas administracine tvarka, dirba, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti L. R. taikant 6 (šešių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, skirtina intensyvi priežiūra – nustatant jos sąlygas – tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotinas L. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 24 d., 4.05 val., iki 2021 m. balandžio 25 d., 11 val. (b. l. 68–69), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

L. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74–76), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – pakuotę, kurioje yra elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) su vaizdo įrašais, užfiksuotais į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų prie tarnybinių uniformų tvirtinamomis vaizdo kameromis, – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. R. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmę įskaityti laiką, L. R. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2021 m. balandžio 24 d., 4.05 val., iki 2021 m. balandžio 25 d., 11 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu L. R. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti L. R., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

L. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – pakuotę, kurioje yra kurioje yra elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) su vaizdo įrašais, užfiksuotais į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų prie tarnybinių uniformų tvirtinamomis vaizdo kameromis, – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti L. R., kad:

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Lina Šafronienė