Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei, dalyvaujant nukentėjusiajam V. M., suinteresuotam asmeniui R. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiojo V. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Vilniaus AVPK KPV) Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio postinis 2009-06-10 priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr. 3-16396/1954 (toliau – Nutarimas), nes, remiantis tyrimo metu surinktų objektyvių įrodymu visuma, nėra galimybės nustatyti administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės elementų, t. y. eismo įvykio laiko ir mechanizmo, be to, turima informacija neleidžia įrodyti, kad automobilį Mazda, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadino būtent automobilis Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini) bei jo vairuotoją patraukti administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 6, 11).

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios Nutarimą, atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl skundas išnagrinėtas atstovui nedalyvaujant (žr. teismo posėdžio protokolą).

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. Š. paaiškino, kad 2008-12-10 jis buvo išvykęs į užsienį, todėl automobiliu tuo metu naudojosi jo žmona. Ankščiau nurodė, kad galėjo naudotis verslo partneris R. M., tačiau vėliau išsiaiškino, kad šis asmuo vairavo jo transporto priemonę 2008-12-17. Nors Nutarimas jo atžvilgiu palankus, tačiau jis sutinka su nukentėjusiojo nuomone, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, pareigūnai vilkino apklausą, laiku neapžiūrėjo jo automobilio, nesudarė galimybės apžiūrėti nukentėjusiojo automobilį, todėl prašė Nutarimą panaikinti ir norėtų, kad viskas būtų ištirta kaip galima greičiau ir iki galo (žr. teismo posėdžio protokolą).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 297 str. nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 9 str. 1 d., administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas susideda iš įvairių procesinių veiksmų, skirtų nustatyti pažeidimo aplinkybes, jas užfiksuoti ir tinkamai kvalifikuoti, todėl jos metu labai svarbu surinkti visus įrodymus.

Remiantis ATPK 256 str., įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, t. y. tiek kaltinančias, tiek teisinančias asmenį, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Taigi, administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą.

ATPK 250 str. 1 p. reglamentuojama, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo objektyvioji pusė – administracinio teisės pažeidimo įvykio laikas ir mechanizmas (b. l. 6, 11).

Iš teismui atsiųstos KET administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 3-16396, kurioje buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, matyti, kad patrulis D. M. 2008-12-10 surašė tarnybinį pranešimą apie įvykio vietą ir laiką bei nurodytoje vietoje rado apgadintą automobilį Mazda, v. n. (duomenys neskelbtini). Prie tarnybinio pranešimo pridėjo sudarytą eismo įvykio vietos schemą (b. l. 12-13). Šiuose dokumentuose nurodyti įvykio vieta ir laikas sutampa su kituose dokumentuose užfiksuotais vieta ir laiku, t. y. bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitoje (b. l. 19), V. M. paaiškinime (b. l. 14). Tokiu būdu Nutarime nurodyta aplinkybė, kad „negalime nustatyti administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės elementų, t. y. nežinomas eismo įvykio laikas ir mechanizmas“ – paneigta išvardintais įrodymais.

Bylos medžiagoje tvirtinama, kad policijos pareigūnui, tyrusiam eismo įvykį, nepavyko nustatyti asmens, pranešusio apie įvykusį eismo įvykį, nes telefonas, iš kurio buvo skambinta ir pranešta apie eismo įvykį, nenaudojamas (b. l. 11, 19). Tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnas kreipėsi į mobiliojo ryšio operatorių, siekdamas nustatyti asmens, kuris naudojosi minėto telefono numeriu, duomenis.

Pateiktoje medžiagoje taip pat nėra duomenų, ar policijos pareigūnas atliko transporto priemonių, galimai dalyvavusių eismo įvykyje, apžiūras, nes nesurašyti transporto priemonių apžiūros aktai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą (ATPK 257 str. ir ABTĮ 57 str. 6 d.): 2008-12-10 policijos pareigūno tarnybinį pranešimą (b. l. 12), eismo įvykio vietos schemą (b. l. 13), V. M. 2008-12-10 paaiškinimą Vilniaus AVPK KPV (b. l. 14), informacijos duomenis (b. l. 15, 16), 2008-12-22 raštą „Dėl eismo įvykio“ (b. l. 18), Bendrojo pagalbos centro duomenis (b. l. 19), Swedbank 2009-01-01 raštą „Dėl transporto priemonės“ (b. l. 21), R. Š. 2009-02-02 paaiškinimą Vilniaus AVPK KPV (b. l. 22), D. Š. 2009-02-03 paaiškinimą Vilniaus AVPK KPV (b. l. 23), R. M. 2009-02-04 paaiškinimą Vilniaus AVPK KPV (b. l. 24), V. M. ir R. Š. paaiškinimus teismo posėdyje (žr. teismo posėdžio protokolą) konstatuoja, kad Vilniaus AVPK KPV Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio postinis, tirdamas 2008-12-10 eismo įvykio aplinkybes, neįgyvendino visų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių, t. y. turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių tyrimą atliko neišsamiai ir nevisapusiškai, nesurinko pakankamai įrodymų, leidžiantys daryti pagrįstas išvadas priimant Nutarimą. Be to, policijos pareigūnas, nepasinaudojo jam suteiktomis įstatymo teisėmis pareikalauti iš transporto priemonės savininko išsiaiškinti ir nurodyti asmenį tam tikru metu valdžiusį ar naudojusį transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone kaip tai yra numatyta KET ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, kuriuose įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs imperatyvias teisės normas „transporto priemonės savininkas ar valdytojas privalo nurodyti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi“ arba nepateikus reikalaujamų duomenų, transporto priemonės savininką (valdytoją) patraukti administracinėn atsakomybėn pagal atitinkamą ATPK straipsnį.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ištyręs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad anksčiau nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o byla grąžintina Vilniaus AVPK KPV tirti iš naujo.

Byloje kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priimti kitą, nei Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p. numatytą procesinį sprendimą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 4 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str.,

nutarė:

V. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio postinio 2009-06-10 nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr. 3-16396/1954 ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.