Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. liepos 24 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. G. nuteistas 2012 m. gegužės 30 d. Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos teismo pagal Baltarusijos Respublikos BK 328 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 3 dalį 10 m. laisvės atėmimu. Baltarusijos Respublikos VRM Bresto srit. bausmių atlikimo departamento valdybos pataisos įst. Nr. 22 nutarimu, vadovaujantis Baltarusijos Respublikos 2012 m. liepos 9 d. įstatymu „Dėl atitinkamų, įvykdžiusių nusikaltimus asmenų, kategorijų amnestijos“ 8 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa, V. G. dalinai atleistas nuo bausmės atlikimo 1 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalimi ir 260 straipsnio 3 dalimi, nustatyta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau neteistas.Bausmės pradžia – 2011 m. birželio 21 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 21 d. 2017 m. liepos 24 d. Komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 2 metų 11 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausmės.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. liepos 24 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, jog byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis V. G. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Pareiškėjas V. G. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.Skunde nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino pareiškėjo pastangas bei padarytą pažangą elgesio koregavimo klausimu. Sprendimas taikyti lygtinį paleidimą buvo įvertintas remiantis specialistų išvadomis, tačiau apylinkės teismas vadovavosi savo nuomone. V. G. pabrėžia, jog būtent Komisija tinkamai įvertino visus reikšmingus faktus apie jo sėkmingą integraciją į visuomenę. Skunde nurodo ir tai, kad nuteistasis suvokia bausmės aspektus ir jam taikomus suvaržymus, už pataisos namų ribų jis gali išvykti be sargybos, turi galimybę vykti 3 paroms į namus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dešimt kartų skatintas ir du kartus praeityje baustas. Pareiškėjo nuomone, apylinkės teismas šių aplinkybių neįvertino, tik atsižvelgė į padarytus nusižengimus. Taip pat be minėtų aplinkybių skundo autorius nurodo, jog jo pažanga mažinti nusikalstamumo riziką yra sumažėjusi nuo 11 iki 8 balų, turi vidurinį išsilavinimą, pataisos namuose mokėsi pynėjo iš vytelių specialybės, dirbo administracijos pasiūlytą darbą, šiuo metu irgi dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, priteistų civilinių ieškinių neturi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, paleistas lygtinai turi kur gyventi bei galimybę būti įdarbintam. V. G. skundas netenkinamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo institutas įtvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei nurodyta skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar Komisijos išvados atitinka faktines aplinkybes bei ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, savo sprendimą ir motyvus tinkamai pagrindė ir, pasinaudojant teismui suteikta diskrecijos teise, priėmė teisingą sprendimą įvertintų reikšmingų šiam klausimui duomenų visumoj.Aukštesniojo teismo vertinimu Komisija tinkamai sprendė, jog nuteistasis atitinka formaliuosius reikalavimus dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, t. y. jis yra atlikęs įstatymo numatytą privalomą paskirtos bausmės dalį bei vykdo Komisijos nustatytas rekomendacijas. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.Teismui pateikti byloje duomenys patvirtina, jog atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, V. G. priklauso žemai rizikos grupei – 8 balai, kurie atlikus prieš tai tokio pobūdžio vertinimą kito teigiama linkme. Matyti ir tai, kad įvertinus jo elgesį bei darbinę veiklą pareiškėjas skatintas 10 kartų, taip pat įvertinta ir tai, jog be minėtų paskatinimų nuteistojo elgesys buvo pažymėtas ir pažeidimais dėl nustatytos įstaigoje vidaus tvarkos nesilaikymo bei dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo ar laikymo. Šis abejingumas taisyklėms rodo ne išimtinai teigiamą V. G. elgesį pataisos įstaigoje atlikinėjant bausmę, nors vertinant jo elgesio modelį visų reikšmingų aplinkybių visete nuteistasis jį koreguoja tinkama linkme, pažanga pastebima, bet sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo tai nėra vienintelis ir lemiantis rodiklis lygtiniam jo paleidimui. Šiuo aspektu skunde nurodyta kritika, kad būtent tai teismui ir dominavo, yra nepagrįsta, nes teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas vertindamas bylos medžiagą savo išvadą grindė neakcentuodamas tik padarytų nuteistojo pažeidimų, o savo objektyviu vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, vertino visų reikšmingų aplinkybių visumą ir priėmė teisingą sprendimą. Pažymima, jog vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kurio metu vertinama kiekviena aplinkybė atskirai bei susiejus į nustatytų ir reikšmingų aplinkybių visumą, kur formuojamos galutinės pagrįstos ir teisiškai įvertintos išvados nagrinėjamu klausimu. Tokius veiksmus atlikęs apylinkės teismas, šio proceso nuostatų nepažeidė, bylos medžiagą ištyrė ir išanalizavo pilnai ir visapusiškai.Analizuojant socialinio tyrimo išvados duomenis be jau skunde ir tyrimo išvadoje nurodytų teigiamai charakterizuojančių V. G. asmenybę aplinkybių, elgesį patvirtinančių duomenų visuma korekcijos prasme, nustatant pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančius veiksnius neidentifikuojant kriminogeninių veiksnių, veda prie išvados, jog nuteistasis daro tinkamas išvadas. Bausmės paskirtis bei jam taikytini suvaržymai įgyvendina įstatymo leidėjo nurodytą bausmės paskirtį, tačiau teismo nuomone, nesudaro besąlygiško pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Taigi, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į skundžiamos nutarties motyvus, su jais sutinkant, darytina išvada, jog pareiškėjas vis tik dar nepatyrė pakankamų suvaržymų, jog būtų galima tvirtinti, kad paskirtos bausmės tikslai pasiekti pilnai ir pareiškėjas jau yra pasiruošęs jo resocializacijai į visuomenę laikytis įstatymų. Apylinkės teismas tinkamai įvertino lygtinio paleidimo reikšmingų duomenų visumą ir priėmė teisingą sprendimą. Aukštesniajam teismui pateiktos bylos medžiaga nagrinėjamu klausimu leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Skunde nurodytos apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl atlikto vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymams ir duodančiomis pagrindą daryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas. Skundžiama nutartis yra pakankamai argumentuota, joje aiškiai išdėstyta, kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo niekiniu, neteisėtu ar nepagrįstu. Apibendrinant visa kas nurodyta, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasekoje padarytas pagrįstas ir teisingas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Taigi, Komisijos galutinė išvada taikyti lygtinį paleidimą V. G. suformuota nepakankamai įvertinus materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo teismas motyvavo, jį pagrindė, BVK nuostatų nepažeidė, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos teisingai, todėl skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.