- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-09
- Bylos Nr.
- N-502-1287-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 27 d. nutarties M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Vilniaus miesto VPK VP EPT pareigūno 2005-11-23 nutarimu M. B. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį paskirta 4500 litų bauda. Nutarime nurodoma, kad jis 2005-08-08 17.21 val. vairavo automobilį VW GOLF, ir važiavo Asanavičiūtės-Kavoliuko-Šimulionio gatvių sankryžoje, Vilniuje, esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones. Kilus eismo įvykiui, su kuriuo buvo susijęs, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad dėl pažeidimo gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad metų bėgyje administracine tvarka baustas už tos pačios rūšies pažeidimą.
Šalies argumentai
M. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nutarimą. M. B. nurodė, kad, kilus autoįvykiui, jis buvo sunkiai sužalotas, dėl susidariusio afekto prasidėjo širdies priepuolis, jis, nesuvokdamas laiko bei erdvės, atsidūrė atokiau nuo įvykio vietos, ten prarado sąmonę. 2005-08-08 eismo įvykio metu turėjo teisę vairuoti transporto priemonę. Vilniaus m. VPK VP EPT pareigūno 2005-06-23 nutarimu jam skirta 2500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių. Šis nutarimas skųstas, todėl pagal ATPK 295 straipsnį ir 304 straipsnio 2 dalį skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo vykdymą iki skundo išnagrinėjimo. Teismas 2005-09-09 priėmė nutartį skundo netenkinti. Teisės vairuoti transporto priemones autoįvykio metu jis dar nebuvo praradęs.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 27 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus m. VPK VP EPT pareigūno 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimą, kuriuo M. B. pagal ATPK 130 straipsnio l dalį nubaustas už vairavimą transporto priemonės neturint teisės vairuoti transporto priemones, kitoje dalyje skundžiamą nutarimą pakeitė, baudą sumažino iki 1500 litų. Teismas nurodė, kad M. B. kaimyno A. K. parodymus vertina kritiškai, kaip norą padėti M. B. . Teismas, remdamasis liudytojų P. O. ir K. J. , kurie yra nesuinteresuoti bylos baigtimi, parodymais, konstatavo, kad M. B. po eismo įvykio sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio vietos nesant būtino reikalingumo, greitosios medicininės pagalbos atsisakė. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo netikėti jų parodymais, kad M. B. po autoįvykio nebuvo panašus į žmogų, kuriam reikalinga medicininė pagalba. Aplinkybę, kad jam dėl eismo įvykio medikų pagalba iškart po autoįvykio nebuvo reikalinga, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, jog M. B. po eismo įvykio dar keletą dienų į medikus nesikreipė. Be to, M. B. , iškart po eismo įvykio ginčijosi su savo sutuoktine. Tai patvirtino liudytojai P. O. ir K. J. . Ši aplinkybė taip pat rodo, kad M. B. sveikatos būklė po autoįvykio nebuvo bloga. M. B. nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio l dalį kaip asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemones ir pasitraukęs iš įvykio vietos. 2005-08-08 eismo įvykio metu M. B. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, nes ankstesnį nutarimą – Vilniaus m. VPK pareigūno 2005-06-23 nutarimą, kuriuo jam buvo paskirta 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių – buvo apskundęs teismui. Jis įsiteisėjo tik 2005-12-22 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui byloje priėmus galutinį sprendimą. Todėl teismas panaikino skundžiamą nutarimą dalyje, kurioje M. B. nubaustas pagal ATPK 130 straipsnį. Teismas konstatavo, kad M. B. eismo įvykio metu dar turėjo teisę vairuoti transporto priemones.
Teismas nurodė, kad nutarimą priėmęs pareigūnas pagal ATPK 130 straipsnį už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos M. B. turėjo nubausti sankcijos nuo 3000 iki 4000 litų ribose. ATPK 20 straipsnis numato, kad administracinės atsakomybės tikslas yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad M. B. yra II-osios grupės invalidas, augina sūnų su negalia, vertino, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, numatančias mažesnės, nei įstatymo numatyta, administracinės nuobaudos skyrimą ir baudą sumažino iki 1500 litų.
Šalies argumentai
M. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. VPK VP EPT pareigūno 2005-11-23 nutarimą visiškai ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 27 d. nutarimą iš dalies, dėl sąmoningo pasitraukimo iš autoįvykio vietos, ir administracinę bylą nutraukti. Apeliantas nesutinka su liudytojų K. J. ir P. O. teisme duotų parodymų vertinimu. Apelianto vertinimu, jie davė objektyvius parodymus, tačiau teismas padarė prieštaringas išvadas, nevertino jų parodymų visumos. Liudytojas P. O. parodė, kad jam sunku įvertinti M. B. būklę, K. J. parodė, kad jam nebuvo suprantama, kodėl M. B. išėjo, jis nebuvo sužalotas. Abu liudytojai pareiškėją įvykio vietoje matė 3-4 minutes, keleto metrų atstumu. Autoįvykio metu tiek M. B. , tiek jo žmonai mediciniškai, specialisto išvada, nustatytas nežymus sveikatos sužalojimas, galvos ir krūtinės sumušimai. M. B. yra II gr. invalidas, persirgęs infarktu, serga koronarine širdies liga, krūtinės angina, aukštas kraujospūdis. Ši sveikatos būklė patvirtinta medicininiais išrašais, kurie yra byloje. Autoįvykio metu M. B. buvo sugadintas visas automobilio priekis, jis krūtine sulenkė automobilio vairą. Pareiškėjas dėl autoįvykio nebuvo pripažintas kaltu. M. B. po autoįvykio nesuprato ir nesuvokė situacijos dėl sveikatos būklės ir patirtų sužalojimų. Teismas objektyviais įrodymais neįrodė, kad M. B. sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio vietos nesant būtinojo reikalingumo, greitosios medicininės pagalbos atsisakė. Kai M. B. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, greitoji med. pagalba dar nebuvo atvykusi. Nebuvo objektyvių aplinkybių M. B. pasitraukti iš įvykio vietos, nes dėl autoįvykio jis nebuvo pripažintas kaltu. Nors teismas pakeitė nuobaudą, bet nesivadovavo ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 256, 257 straipsniais ir paliko galioti nepakeistą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Apeliantas apkaltintas šio pažeidimo padarymu, o būtent, tuo, kad 2005-08-08 17.21 val. Vilniuje, Asanavičiūtės-Kovaliuko-Šimulionio gatvių sankryžoje kilus kelių eismo įvykiui, su kuriuo buvo susijęs, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 269 punktą.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apeliantas kilus minėtam eismo įvykiui pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 269 punktą. Apeliantas neneigia šios aplinkybės, tačiau tikina, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino nesąmoningai, dėl savo sveikatos būklės, t. y. po eismo įvykio kilimo nepaprastai stiprios jo afekto būsenos, prasidėjusio širdies priepuolio, sąmonės netekimo. Pirmosios instancijos teismas šiuos apelianto teiginius pagrįstai atmetė. Byloje nustatyta, kad po kilusio eismo įvykio M. B. buvo sąmoningas, nepraradęs kontakto su jį supančia aplinka, taigi galėjo suprasti savo veikos pavojingumą ir valdyti savo veiksmus. Iš P. O. ir K. J. , kurie yra nesuinteresuoti bylos baigtimi, parodymų akivaizdu, kad M. B. po autoįvykio nebuvo praradęs kontakto su aplinka, nes iškart po eismo įvykio neatrodė sužalotas, stovėsena ir eisena buvo normali, kalbėjosi, pykosi su savo sutuoktine, iš įvykio pasišalino, kai K. J. pasiūlė kviesti policiją. Pats M. B. teismui nurodė, kad po įvykio padavė ranką savo sutuoktinei, kuri buvo kruvina, paklausė vairuotojo „ką darom“. Nėra jokių medicininių duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, kad po įvykio apeliantui prasidėjo širdies veiklos sutrikimas ir kad dėl tokio sutrikimo, gelbėjant savo gyvybę ar sveikatą, jam būtų reikėję nedelsiant pasišalinti iš įvykio, tuo labiau, kad į įvykio vietą buvo iškviesta ir medicininė pagalba. M. B. po eismo įvykio dar keletą dienų į medikus nesikreipė. Pirmosios instancijos teismas M. B. kaimyno A. K. parodymus pagrįstai įvertino kaip neobjektyvius, šie parodymai neatitinka P. O. ir K. J. parodymų dėl M. B. sveikatos būklės. Be to, net jei ir daryti prielaidą, kad įvykio dieną apie 18 val. A. K. rado gulintį M. B. , tokia aplinkybė nepaneigtų to, kad M. B. sąmoningai pasitraukė iš įvykio vietos. Po įvykio galimai labai didelis M. B. susijaudinimas nešalina jo administracinės atsakomybės.
Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, pagrindo jos naikinti ar keisti nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. B. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.