Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-300-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-07
Bylos Nr.
1A-74-300-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas
Nuteistasis
A. J.
Nukentėjusysis
S. Š., V. B.
Advokatai
Vida Povilaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-300/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00568-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei,gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,nuteistajam A. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš buto (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį (L. Š. priklausančio turto vagystė) areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš buto (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 2 (dviems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš buto (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė už nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už vagystę iš buto (duomenys neskelbtini) subendrinta su paskirta bausme pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, jas apimant, ir subendrinta bausmė už pirmas dvi nusikalstamas veikas A. J. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. J. subendrinta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį už vagystę iš buto (duomenys neskelbtini) ir vagystę iš buto (duomenys neskelbtini), iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė A. J. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2011-03-09 iki 2011-03-10 ir nuo 2011-08-16 iki nuosprendžio paskelbimo 2011-11-15 dienos.

Priteista iš A. J. nukentėjusiajam S. Š. 4980 (keturi tūkstančiai devyni šimtai aštuoniasdešimt) litų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš A. J. nukentėjusiajai V. B. 1220 (vienas tūkstantis du šimtai dvidešimt) litų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2010-04-10 apie 8.35 val. įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą turtą, nukentėjusiajai E. D. V. priklausančią 15 Lt vertės moterišką rankinę, kurioje buvo 10 Lt vertės piniginė ir 50 Lt, asmens tapatybės kortelė, išduota E. D. V. vardu, pensininko pažymėjimas, išduotas E. D. V. vardu, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. D. V. 75 Lt turtinę žalą.

Be to, A. J. nuteistas už tai, kad nuo 2010-12-05 iki 2010-12-10, tiksliai nenustatytu laiku, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, nukentėjusiajam L. Š. priklausantį 115 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung C 3510“ su jame buvusia 30 Lt vertės „Omnitel“ SIM kortele, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. Š. 145 Lt turtinę žalą.

Be to, A. J. nuteistas už tai, kad 2011-01-14 nuo 19.45 val. iki 20.05 val., tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir nuo prieškambario spintelės pagrobė S. Š. priklausančius daiktus: 400 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ su jame buvusia 10 Lt vertės „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, 3500 Lt vertės vyrišką rankinį laikrodį „Armani“, 200 Lt vertės automagnetolos „Pioneer“ valdymo skydelį, 400 Lt vertės vyrišką rankinę „Diesel“, 150 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 200 eurų (700 Lt), 100 Lt, 70 Lt vertės žiebtuvėlį „Dora“, įvairias vizitines korteles, asmens tapatybės kortelę, išduotą D. J. vardu, „Swedbank“ mokėjimo kortelę, išduotą D. J. vardu, „Airbank“ mokėjimo kortelę, išduotą D. J. vardu, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. Š. 5530 Lt turtinę žalą.

Be to, A. J. nuteistas už tai, kad 2011-02-26 nuo 02.00 val. iki 8.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir nuo prieškambario spintelės pagrobė V. B. priklausančius daiktus: 100 Lt vertės moterišką rankinę, 40 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 50 Lt, 10 Lt vertės „Akropolio“ dovanų čekį, 500 Lt vertės akinius, 50 Lt vertės kontaktinius lęšius, 10 Lt vertės užrašų knygutę, 70 Lt vertės kvepalus „Azzard“, 100 Lt vertės kvepalus „Trusard“, 100 Lt vertės telefoną „Sony Ericsson 5880i“ su jame buvusia „Labas“ SIM kortele, AB „Šiaulių bankas“ Visa electron mokėjimo kortelę, AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo pažymėjimą, išduotą V. B. vardu, vairuotojo pažymėjimą, išduotą V. B. vardu, studento pažymėjimą, išduotą V. B. vardu, įvairias nuolaidų korteles bei 200 Lt vertės batus, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. B. 1320 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo iš naujo išnagrinėti baudžiamąją bylą ir jį pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį – išteisinti.

Dėl vagystės iš buto (duomenys neskelbtini), skunde nurodo, kad 2011-03-09 buvo iškviestas į policijos komisariatą, į 6 kabinetą, kuriame buvo daug policijos pareigūnų ir kurie pradėjo jam „prikaišioti“ įvairias vagystes iš butų, gąsdino įvairiais būdais, sakė, kad yra liudytojų bei, jei jis prisipažins nieko nebus, „gaus tik lygtinai“, po ko jis sutiko su pareigūnais. Apelianto teigimu, pareigūnai pasakojo jam aplinkybes, kaip viskas buvo, po to surašė, o jis, pasak nuteistojo, paduotus dokumentus pasirašė neskaitęs. Teigia, kad jam pareigūnai liepė sakyti, jog butą (duomenys neskelbtini) jis apvogė 2010-04-10 apie 8.30 val., tačiau, pasak nuteistojo, nukentėjusioji E. D. V. teisme parodė, jog buto duris atrakino tik prieš pietus ir būtent tada pasigedo rankinuko. Nuteistojo teigimu, būtent šios liudytojos parodymai įrodo, kad jis negalėjo iš jos buto pagrobti rankinuko, o buvo priverstas pareigūnų prisipažinti padaręs šį nusikaltimą.

Dėl L. Š. priklausančio turto vagystės nurodo, kad visiškai prisipažįsta įvykdęs šią nusikalstamą veiką. Taip pat nurodo, kad jam pripažinus šią vagystę, pareigūnai jį vertė prisipažinti ir kitas nepadarytas vagystes.

Dėl vagystės iš buto (duomenys neskelbtini) nurodo, jog liudytojas V. N. įkalbėtas pareigūnų davė melagingus parodymus prieš jį. Taip pat nurodo, kad liudytojas V. N. 2011 m. sausio pradžioje buvo suimtas, todėl teigia, kad jis negalėjo jo sutikti ir jam pasigirti. Tai, apelianto nuomone, įrodo bylos fabrikavimą. Pasak nuteistojo, liudytojas S. N. parodė, kad jis pas jį dirbo kiekvieną dieną, todėl teigia, kad jei jis būtų išvažiavęs be S. N. žinios, jis būtų atsiminęs. Nurodo, kad jis pirmą kartą išvažiavo iš S. N. išdirbęs mėnesį, kai gavo atlyginimą, taigi teigia, kad jis iš S. N. išvažiavo 2011 m. vasario mėnesio pabaigoje. Be kita ko, apeliantas nurodo ir tai, jog liudytojas D. L. teisme parodė, kad jis gavo operatyvinės informacijos, kad jis (A. J.) 2010 m. gruodžio mėnesį „ėjo“ vogdamas „per butus“, tačiau, nuteistojo teigimu, jam inkriminuojamos vagystės įvykdytos 2011 metais sausio bei vasario mėnesiais. Tai, pasak apelianto, įrodo, kad prieš jį buvo vartojama prievarta, o jis sako tiesą.

Dėl vagystės iš buto (duomenys neskelbtini) nurodo, kad liudytojas E. A. parodė, jog grįžo namo (duomenys neskelbtini) apie 1.00 val., o draugė V. B. miegojo, nors, pasak, nuteistojo buvo apvogtas 13 butas. Taip pat nurodo, kad liudytojo E. A. parodymai prieštarauja jo parodymams. Dėl V. B. parodymų nuteistasis nurodo, kad ji atsikėlė apie 10 val. ir pastebėjo neužrakintas duris, o jos draugas, nuteistojo teigimu išėjo 8.45 val. ir matė, jog durys yra praviros, tačiau to nepasakė draugei ir durų neužrakino. Taip pat nurodo, kad nėra nustatytas asmuo, kuriam jis pardavė daiktus ir teigia, kad vagystę įvykdė „savi“ draugai, o pareigūnams jam darant spaudimą, jam teko prisipažinti. Taipogi nurodo, kad yra liudytojos A. A. parodymai, kur ji parodė, kad vienoje laiptinėje jis neatsiminė buto, tačiau, nuteistojo teigimu, jis buvo nufotografuotas, taigi teigia, kad pareigūnai jam nurodinėjo, kur fotografuotis. Dėl gynėjo atsisakymo nurodo, kad jis yra baigęs spec. mokyklą, todėl teigia, kad apklausų metu turėjo dalyvauti advokatas.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo A. J. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. J. veiksmus pagal LR BK 178 str. 2 d. bei 178 str. 4 d. o A. J. kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, patvirtinta bylos faktiniais duomenimis.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, rašytinius byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 4 d. LR BPK 20 str. numatyta, kad įrodymais laikytini įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys. LR BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Laikydamasis LR BPK 301 str. reikalavimų, teismas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.

Nuteistasis A. J. su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-15 nuosprendžiu nesutinka iš dalies ir prašo jį pagal LR BK 178 str. 2 d. išteisinti. Apeliantas dėl L. Š. priklausančio turto vagystės kaltę pripažįsta, tačiau nesutinka su jam inkriminuotomis vagystėmis iš būtų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų buvo priverstas prisipažinti padaręs nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais ir juos atmeta.

Kaip matyti iš bylos duomenų, vagysčių aplinkybes iš butų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuteistasis patvirtino pats, tačiau vėliau parodymus pakeitė ir nurodė, kad prisipažinimas buvo išgautas prievarta. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. J. prisipažinimas buvo išgautas prievarta, kad jo atžvilgiu buvo vartotas smurtas. Jokių skundų ir pretenzijų dėl ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų neteisėtų veiksmų nuteistasis nepareiškė. Kaip parodė liudytoja tyrėja A. A., A. J. parodymus davė savo noru, prisipažino dėl nusikalstamų veiksmų, pats pasakojo įvykio aplinkybes, atsakydavo į užduotus klausimus, parodymų patikrinimo vietoje pats nurodė nusikalstamų veikų padarymo vietas, o duodant parodymus neminėjo, jog vagysčių metu galimai buvo ne Šiauliuose.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje surinkti faktiniai duomenys iš esmės sutampa su paties apelianto ikiteisminio bylos tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir detaliai nurodė jų padarymo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad A. J. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus patikrinimo vietoje, kuriuose užfiksuota, kaip A. J. parodo nusikalstamų veikų padarymo vietas. 2011-03-15 apklausos metu A. J. nurodė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė pavogtus daiktus. Tą pačią dieną tikrinant įtariamojo parodymus vietoje, A. J. pareigūnams parodė namą ir laiptinę, kurioje įvykdė vagystę. A. J. taip pat nurodė, jog tiksliai neprisimena buto, iš kurio vogė, bei vietos, kurioje išmetė rankinę, todėl tose vietose nebuvo fotografuojamas (2 t., 7–9 b. l.). 2011-03-10 apklausos metu A. J., apklausiamas kaip įtariamasis parodė, jog viename iš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų tikrindamas ar nėra neužrakintų buto durų, į butų numerius nežiūrėjo, nes jam reikėjo kuo greičiau ką nors pavogti. A. J. nurodė pavogtus daiktus bei vietą kur juos pardavė. Po įtariamojo apklausos buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu A. J. parodė namą bei laiptinę, kurioje buvo jo apvogtas butas. A. J. nurodė, jog tiksliai neatsimena buto, todėl prie buto nebuvo fotografuojamas (2 t., 30–32 b. l.). 2011-03-10 atliekant kita įtariamojo apklausą A. J. parodė, jog ėjo pro (duomenys neskelbtini) gatvėje esančius raudonus namus ir sugalvojo užeiti į pirmą laiptinę, laiptinėje išgirdo vyriškus balsus, palaukė kol vyrai įeis į butą. Tą pačią dieną surašytame parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad A. J. parodė namą, laiptinę ir vietą, kurioje išmetė pavogtą rankinę. A. J. nebuvo nufotografuotas prie buto, kadangi, kaip pats nurodė, neatsiminė buto numerio (2 t., 41–44 b. l.). Pažymėtina tai, jog viename iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolų A. J. nufotografuotas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) bei jo laiptinės. A. J. taip pat nufotografuotas prie buto, kuriame įvykdė vagystę ir stalčiaus, iš kurio paėmė telefoną (2 t., 22–23 b. l.). Tokie bylos duomenys patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu prieš A. J. nebuvo naudota prievarta išgaunant jo parodymus, kadangi buvo fiksuojamos tik tos aplinkybės, kurias prisiminė ir nurodė pats A. J. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, jog A. J., duodamas parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas, skirtingai prisiminė jų padarymo aplinkybes, o pareigūnai apelianto nevertė nurodyti tų aplinkybių, kurių jis neprisiminė.

Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, nors nuteistasis savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nebepripažino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodymus pakeitė, apelianto kaltė yra neginčytinai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu teisėtai surinktais įrodymais, o nuteistojo argumentus apie prievartos vartojimą jam duodant parodymus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nuteistojo gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Atkreiptinas dėmesys, jog byloje yra duomenys, jog A. J. nėra įtrauktas į psichiatrinės ligoninės pacientų registrą, psichikos sveikatos centre nesilankė, nėra psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje, Psichikos sveikatos centro pacientų registre dėl psichikos ir priklausomybės ligų neįrašytas (2 t., 82–84 b. l.). A. J. kelis kartus buvo išaiškinta teisė turėti gynėją (2 t., 2–3, 11–12, 25–26, 36–37, 45–46, 94–95 b. l.), tačiau pats A. J. tokios teisės atsisakė. Iš bylos duomenų matyti, jog A. J. suprato savo teises ir ikiteisminio tyrimo metu jos nebuvo pažeistos, todėl apelianto argumentas, jog apklausų metu turėjo dalyvauti advokatas, atmestinas.

Pažymėtina tai, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nenurodyti jokie konkretūs teisiniai argumentai, kuriais remiantis galima būtų spręsti apie pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio neteisėtumą ar nepagrįstumą. Nuosprendžio neteisėtumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo padarytų išvadų neatitikimą bylos medžiagai, ko šiuo atveju nėra. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais duomenimis, pagrįsti apelianto prielaidomis, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, patvirtintų byloje surinktų įrodymų visuma, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. J. kaltės, ir, remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo A. J. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Taip pat pažymėtina, jog paskirdamas nuteistajam A. J. laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis LR BK 61 str. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, apelianto asmenybę, į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vertinant A. J. asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, padarė 3 apysunkius nusikaltimus, bausmės paskirtis gali būti pasiekta A. J. už padarytą nusikaltimą paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad sprendžiant bausmės rūšies ir dydžio parinkimo klausimus pirmosios instancijos teisme teisės taikymo klaidų nepadaryta. Bausmė apeliantui paskirta išsamiai išnagrinėjus bei įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Raimundas JurgaitisZigmas Kavaliauskas