Telšių apylinkės teismo nutartis

2021-01-25 · Civilinė byla Nr. 2YT-387-339/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-25
Bylos Nr.
2YT-387-339/2021
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01764-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalija Liauzginienė
Pareiškėjas
T. L., G. L.
Suinteresuotas asmuo
R. R., R. Š., I. R., A. Š., V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-387-339/2021Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01764-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.5.11 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. sausio 25 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. L. ir G. L. skundą dėl antstolio veiksmų, antstolis, kurio veiksmai skundžiami Vaidas Drungilas, suinteresuoti asmenys R. R., R. Š., I. R., A. Š., V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai pateikė antstoliui Vaidui Drungilui skundą, kuriame prašo panaikinti antstolio Vaido Drungilo 2020 m. lapkričio 20 d. patvarkymą Nr. S-20-47-34377. Nurodė, kad skundžiamu patvarkymu antstolis netenkino jų prašymo dėl piniginių lėšų pareiškėjai G. L. išmokėjimo. Jie 2019 m. sausio 15 d. sudarė povedybinę sutartį, kurioje numatė, jog kiekvienas jų atsako tik už savo prievoles, jei jos nėra abiejų sutuoktinių bendromis prievolėmis ar tenkintų šeimos poreikius, o jiems priklausančio namo (duomenys neskelbtini), pardavimo sandoris sudarytas po minėtos sutarties sudarymo – 2019 m. gruodžio 4 d., todėl antstolis neteisėtai areštavo pareiškėjai G. L. priklausančias lėšas, kurios gautos vykdomojoje byloje, kurioje ji nėra bendraskolė. Pažymėjo, jog antstolis, žinodamas apie pinigines lėšas, kurios nepriklauso pareiškėjui – skolininkui T. L., privalėjo jas grąžinti pareiškėjai – pinigų savininkei G. L.. Be to antstolis nesilaikė reikalavimų tenkinimo eiliškumo, nes pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą. Antstolis žinodamas, jog pagal Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. civilinėje byloje Nr. eL2-7061-1037/2019 išduotą vykdomąjį raštą antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išmokų išieškojimo iš pareiškėjo T. L., kurioje išieškotoja yra pareiškėja G. L., reikalavimų tenkinimo eilės antstolis nesilaikė. Pareiškėja G. L. nėra pareiškėjo T. L. bendraskolė, o atsiradusios prievolės nėra solidariosios sutuoktinių prievolės, todėl išieškojimas į pareiškėjos G. L. turtą negali būti nukreiptas ir antstolio patvarkymas naikintinas.

Antstolis Vaidas Drungilas 2020 m. gruodžio 9 d. patvarkymu Nr. 036-2419 pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5597-671/2018 pagrindu taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) arešto aktu 2019 m. rugsėjo 7 d. areštuota ne tik skolininko T. L. asmeninė banko sąskaita, bet ir žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini). Taikant minėtas laikinąsias apsaugos priemones, 2019 m. gruodžio 27 d. į antstolio depozitinę sąskaitą pateko ir buvo saugoma 25302,70 Eur. Antstolis 2020 m. lapkričio 6 d. patvarkymu iš turimų skolininko lėšų paskirstė išieškotojams, jų sumokėtoms būtinosioms vykdymo išlaidoms ir antstolio atlygiui apmokėti 15468,17 Eur sumą. Po šio paskirstymo antstolio depozitinėje sąskaitoje liko 9834,53 Eur, areštuotų taikant laikinąsias apsaugos priemones, o bendra visiems išieškotojams negrąžintų skolų ir palūkanų, neįskaitant atlygio antstoliui, suma – 73045,20 Eur, todėl atsižvelgiant į bendrą išieškotiną ir turimų skirstymui piniginių lėšų santykį, akivaizdu, kad antstolio žinioje nėra piniginių lėšų permokos, kuri pagrįstai galėtų būti grąžinta skolininkui. Dėl pareiškėjų prašymų neskirsti išieškotojams antstolio areštuotų ir saugomų lėšų, o išmokėti jas pareiškėjai G. L. kaip pareiškėjo T. L. jai nemokamą išlaikymą vaikams, antstolis pažymėjo, kad jis priima patvarkymą paskirstyti ir išmokėti pinigines lėšas ne prašymų, o vykdomųjų dokumentų pagrindu. Vykdomųjų bylų, kuriose pareiškėja G. L. būtų išieškotoja, antstolis V. Drungilas nevykdo, o atsižvelgiant į tai, jog didžioji dalis pareiškėjo T. L. prievolių įgytos santuokos su pareiškėja G. L. metu, išieškotojai raginti spręsti klausimą dėl skolų prisiteisimo ir iš pareiškėjos G. L.. 2019 m. gruodžio 4 d. pareiškėjai už 140000 Eur pardavė žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau tik dalį pareiškėjui T. L. tenkančio sumos – 25302,70 Eur antstoliui pavyko areštuoti ir išsaugoti antstolio depozitinėje sąskaitoje, o likusi pinigų dalis – 114697,30 Eur liko pareiškėjų žinioje ir jų poreikiams, todėl pakartotinis antstolio saugomo likučio – 9834,53 Eur perdalinimas ar grąžinimas pareiškėjams būtų ne tik nepagrįstas, tačiau šiurkščiai pažeistų reikalavimų patenkinimo nesulaukiančių išieškotojų teises ir teisėtus interesus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas R. Š. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą atmesti. Nurodė, kad vykdomojo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Pažymėjo, jog pareiškėjai įvairiais nesąžiningais būdais siekia sumažinti pareiškėjo T. L. turtą, sudarydami įvairius sandorius, tokiu būdu apsunkindami skolų išieškojimą.

Suinteresuoti asmenys R. R., I. R., A. Š., V. B. nepateikė atsiliepimų į skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 587, 646 straipsnius, vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas įsiteisėjusių teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu. Pagal CPK 650 ir 651 straipsnius vykdomasis dokumentas (vykdomasis raštas) pateikiamas vykdyti antstoliui, kuris šį dokumentą priima vykdyti ir jo pagrindu užveda vykdomąją bylą patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Vaidas Drungilas vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko T. L. atžvilgiu. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta vykdyti pagal 2019 m. balandžio 16 d. Telšių rajono 3-ojo notaro Gedimino Permino išduotą vykdomąjį įrašą Nr. T3GP-2735 dėl 12589,43 Eur skolos išieškojimo, išieškotojas – R. Š.. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtos vykdyti pagal Telšių rajono 3-ojo notaro Gedimino Permino 2019 m. balandžio 16 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. T3GP-2732 dėl 12589,43 Eur skolos ir 2018 m. spalio 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. T3GP-8749 dėl 5146,46 Eur skolos išieškojimo, išieškotojas – R. R.. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta vykdyti pagal 2018 m. spalio 25 d. Telšių rajono 3-ojo notaro Gedimino Permino išduotą vykdomąjį įrašą Nr. T3GP-8751 dėl 10228,52 Eur skolos išieškojimo, išieškotoja – I. R.. Vykdomoji byla Nr. 0047/19/02368 pradėta vykdyti pagal 2019 m. balandžio 16 d. Telšių rajono 3-ojo notaro Gedimino Permino išduotą vykdomąjį įrašą Nr. T3GP-2729 dėl 10530,86 Eur skolos išieškojimo, išieškotojas – A. Š.. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta vykdyti pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. civilinėje byloje Nr. e2-5597-671/2018 priimtą nutartį, kuria teismas ieškovo V. B. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams T. L., V. L. ir UAB „Viktomas“, priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, o jų esant nepakankamai arba jų nesant, – ir piniginių lėšų, esančių pas atsakovus ar kitus asmenis, areštą, iš viso bendrai 31500 Eur sumai. 2018 m. rugsėjo 17 d. Turto aprašu buvo aprašytas ne tik pareiškėjo T. L. nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, bet ir pareiškėjo piniginės lėšos, esančios pareiškėjo sąskaitose, turto arešto mastas – 31500 Eur. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-72-613/2019 išduotą vykdomąjį raštą dėl 31500 Eur skolos, išieškotojas – V. B.. Skolininkui T. L. skolų geranoriškai nesumokėjus, pradėti priverstinio vykdymo veiksmai.

Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), arešto aktu 2019 m. rugsėjo 7 d. areštuota ne tik skolininko T. L. asmeninė banko sąskaita, bet ir žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini). Taikant minėtas laikinąsias apsaugos priemones, 2019 m. gruodžio 27 d. į antstolio depozitinę sąskaitą pateko ir buvo saugoma 25302,70 Eur. Antstolis 2020 m. lapkričio 6 d. patvarkymu iš turimų skolininko lėšų paskirstė išieškotojams, jų sumokėtoms būtinosioms vykdymo išlaidoms ir antstolio atlygiui apmokėti 15468,17 Eur sumą, bendra visiems išieškotojams negrąžintų skolų ir palūkanų, neįskaitant atlygio antstoliui, suma po šio paskirstymo –– 73045,20 Eur. Atidėta skirstyti pinigų sumą 9834,53 Eur, kurią antstolis 2020 m. lapkričio 20 d. patvarkymu Nr. S-20-47-34377 atidėjo skirstyti išieškotojams, jų sumokėtoms būtinosioms vykdymo išlaidoms ir dalinai antstolio atlygiui apmokėti, o 500 Eur suma palikta būsimoms turto vertintojų, varžytynių ir kitų vykdymo išlaidų tretiesiems asmenims apmokėti. Vykdomųjų bylų duomenys liudija, kad 2020 m. lapkričio 20 d. bendra visiems išieškotojams negrąžintų skolų ir palūkanų, neįskaitant atlygio antstoliui, suma 64134,31 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, kaip anksčiau nurodyta, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Į bylą pateikta 2019 m. sausio 15 d. pareiškėjų sudaryta povedybinė sutartis, kuria pareiškėjai nusistatė tiek esamo, tiek būsi turto, įgyto iki santuokos ir gyvenant susituokus teisinį režimą, taip pat savo teises ir pareigas, o šios sutarties 5.2.3. punktu susitarė bei įtvirtino, jog „Indėliai kredito įstaigose, lėšos bankų sąskaitose, akcijos, obligacijos, kiti vertybiniai popieriai, įgyjami po šios sutarties sudarymo, bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė“. Pažymėtina, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Atkreiptinas dėmesį ir į tai, kad jei povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., vieno iš sutuoktinių kreditorių) teisėti interesai, jų teisės gali būti apgintos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti. Be kita ko, teismas pažymi, jog sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog skolininko T. L. prievolės atsirado kur kas anksčiau, negu buvo pasirašyta povedybinė sutartis. Vien turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditorių išieškojimo teisės pagal prievoles, atsiradusias iki povedybinės sutarties sudarymo.

Teismui pateiktame Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro 2019 m. gruodžio 12 d. nutarime atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nurodoma, kad nagrinėjant T. L. prašymą dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio patvirtinimo, gautas antstolio Vaido Drungilo pranešimas, jog T. L. parduodamam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), surašytas turto arešto aktas Nr. 036-3690, o netrukus gautas antstolio patvarkymas Nr. 036-3695 dėl turto arešto minėtam turtui panaikinimo bei antstolio nurodymas, jog pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), gautos lėšos būtų pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą arba turto pardavėjo T. L. areštuotą sąskaitą, su kuo T. L. nesutiko. Pažymėjo, jog T. L. nuslėpė aplinkybę, kad jam ir jo sutuoktinei priklausantis norimas parduoti turtas yra areštuotas. Nurodyta, kad paaiškinus T. L. bei jo sutuoktinei, jog paaiškėjus minėtoms aplinkybėms, reikalinga įvertinti gautus duomenis bei atsisakius notarinį veiksmą atlikti paskubomis ir neįsigilinus, T. L. ir jo sutuoktinė tą pačią dieną kreipėsi į kitą notarą, kuris pirkimo – pardavimo sandorį patvirtino.

Į bylą pateikta 2019 m. gruodžio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartis liudija, jog pareiškėjai sudarė nekilnojamojo turto – žemės sklypo bei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorį, už kurį jie gavo 140000 Eur. Pažymėtina, jog antstolis areštavo tik dalį skolininkui T. L. tenkančios sumos – 25302,70 Eur, o likusi, pardavus nekilnojamąjį turtą gautų lėšų dalis – 114697,30 Eur, liko skolininko T. L. ir jo sutuoktinės G. L. žinioje. 2020 m. lapkričio 20 d. skundžiamu patvarkymu Nr.S-20-47-34377 antstolis paskirstė 9834,53 Eur sumą, kuri į antstolio depozitinę sąskaitą pateko tik 2019 m. gruodžio 27 d., taikant laikinąsias apsaugos priemones, areštavus asmeninę skolininko T. L. banko sąskaitą, kai sutuoktinių povedybinė sutartis sudaryta kur kas anksčiau.

Teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 21 d. Lietuvos apeliaciniame teisme, taipogi išnagrinėtas atsakovės G. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo – 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms nustatyta taikymo tvarka, numatant galimybę G. L. disponuoti 11800 Eur suma, leidžiant skolininkui T. L. šias lėšas pervesti iš savo asmeninės sąskaitos į G. L. nurodytą sąskaitą. Teismas šį prašymą tenkinti atsisakė bei pažymėjo, jog pareikštu prašymu iš esmės prašoma pakeisti šioje byloje 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant galimybę G. L. disponuoti 11800 Eur suma, leidžiant T. L. atitinkamą sumą pervesti į jos sąskaitą.

Teismų sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-7061-1037/2019 priimtas 2019 m. gruodžio 5 d. teismo įsakymas dėl išlaikymo priteisimo įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 31 d., o taikant areštą skolininko T. L. asmeninei banko sąskaitai 25302,70 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą pateko 2019 m. gruodžio 27 d.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Vykdymo veiksmai atliekami tol, kol įvykdomas kiekvienas vykdomasis dokumentas, jeigu to paties skolininko atžvilgiu yra daugiau negu vienas vykdomasis dokumentas, jie gali būti vykdomi tuo pačiu metu.

Kaip buvo minėta, vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas – pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Pažymėtina, jog antstolis priima patvarkymą paskirstyti ir išmokėti pinigines lėšas ne prašymų, o vykdomųjų dokumentų pagrindų ir, tik tiems išieškotojams, kurie iki pinigų paskirstymo nustatyta tvarka yra pateikę vykdytinus vykdomuosius dokumentus, o antstolis jų pagrindu yra pradėjęs vykdomąsias bylas. Taip pat pastebėtina, jog vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog pareiškėjas T. L., žinodamas apie vykdomą skolų išieškojimą bei faktą, jog jis nėra skolų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis skolų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolų išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu bei dėti pastangas skolas padengti. Taigi pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti skolas ir nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą, sąžiningą pareigų vykdymą.

Atsižvelgiant į bendrą išieškotiną ir turimų skirstymui piniginių lėšų santykį bei įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teismas sutinka su antstoliu, jog pakartotinis antstolio saugomo likučio – 9834,53 Eur perdalinimas ar grąžinimas pareiškėjams (skolininkui bei jo sutuoktinei), ne tik būtų nepagrįstas, tačiau šiurkščiai pažeistų reikalavimų patenkinimo nesulaukiančių išieškotojų teises ir teisėtus interesus, todėl pareiškėjų skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjų T. L. ir G. L. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Liauzginienė