Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-03 · Administracinė byla Nr. eI-1895-789/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-03
Bylos Nr.
eI-1895-789/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00162-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
M. B.
Atsakovas
Audito
Administracinė byla Nr. eI-1895-789/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00162-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3.
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. B. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo 2019-01-18 nutartimi priimtas pareiškėjos skundas, kuriame ji teismo prašo panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2018-12-11 įsakymą Nr. V4-339 (toliau – ir Įsakymas), priteisti pareiškėjai iš Tarnybos Įsakymo galiojimo metu padarytos materialinės žalos atlyginimą, kurios dydis bus paskaičiuotas ir pateiktas teismui papildomai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 26–30).

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde paaiškino, kad nuobauda paskirta remiantis Tarnybos 2018-12-05 išvada Nr. D-4-1616 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad pareiškėja ne laiku įvykdė teismo įpareigojimą bei vilkino įmonės bankroto procesą. Pažymėjo, kad už šiuos pažeidimus Vilniaus apygardos teismas 2018-07-19 nutartimi pareiškėją nubaudė 300 Eur. Nurodė, kad ši bauda Vilniaus apygardos teismas 2018-08-14 nutartimi buvo sumažinta iki 50 Eur. Nurodė, kad Tarnyba, atlikusi UAB „Askila“ vykdomų bankroto procedūrų patikrinimą, nenustatė jokių kitų pažeidimų, tik konstatavo tuos pačius pažeidimus, kuriuos konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2018-08-14 nutartyje bei paskyrė už tai nuobaudą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad su Įsakymu nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas, nes prieštarauja dvigubo baudimo draudimo principui (lot. non bis in idem). Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šį Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisės principą, ne kartą pasisakė, kad jis reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Pareiškėja taip pat vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pagal kurią draudžiama persekioti ir (arba) bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad jai paskyrus nuobaudą buvo sumažinta leistino administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus (toliau – ir LASĮS) riba. Teigia, kad dėl to sumažėjo pareiškėjos galimybės konkuruoti su kitais bankroto administratoriais dėl paskyrimo administruoti paklausias bankrutuojančias įmones ir ji dėl to patiria materialinę žalą dėl negaunamų pajamų, kurias galėtų gauti, jei negaliotų nuobauda.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 40–42). Pažymėjo, kad, pareiškėjos argumentas, jog paskirtas įspėjimas prieštarauja dvigubo baudimo principui, yra nepagrįstas. Paaiškino, kad pareiškėjai pritaikyta nuobauda (įspėjimas) nėra kriminalinio pobūdžio sankcija, savo prigimtimi ir paskirtimi ji nėra panaši į kitas bausmes, be to, imperatyvių Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) nuostatų pažeidimas, lėmęs pareiškėjai nuobaudos paskyrimą, nėra tapatus tam teisės pažeidimui, už kurį ji buvo nubausta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, todėl pareiškėjai teisinė atsakomybė kilo ne identiškais pagrindais ir nėra taikoma pakartotinai. Nurodė, kad, gavusi Vilniaus apygardos teismo 2018-07-19 nutartį, nusprendė atlikti pareiškėjos veiklos neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad pareiškėja pažeidė ĮBĮ ir Elgesio kodekso nuostatas, už ĮBĮ 11 str. 5 d. 15 p., 20 p. ir Elgesio kodekso 6.2 p., 6.4 p. pažeidimus skyrė pareiškėjai nuobaudą – įspėjimą. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamsis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – ir CPK), pareiškėją nubaudė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei bausdamas nuostatomis. Tarnybos Įsakymu pareiškėja yra patraukta drausminėn atsakomybėn už ĮBĮ ir Elgesio kodekso nuostatų pažeidimus. Teigia, kad pareiškėjai teisinė atsakomybė kilo ne identiškais pagrindais, todėl nėra taikoma pakartotinai. Atsiliepime teigia, kad pareiškėjos teiginiai apie galimą žalą yra paremti tik bendro pobūdžio svarstymais, jos subjektyvia nuomone.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-07-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1000-794/2018 pareiškėją nubaudė 300 Eur dydžio bauda, kadangi pareiškėja vilkino įmonės bankroto procedūrą (b. l. 64–65). Vilniaus apygardos teismas 2018-08-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1000-794/2018 pareiškėjai paskirtą baudą sumažino iki 50 Eur (b. l. 75–76). Tarnyba 2018-10-15 raštu Nr. (10.4)D2-3012 pranešė pareiškėjai, kad pradedamas jos veiklos patikrinimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-07-19 ir 2018-08-14 nutartyse nurodytų pareiškėjos veiksmų (b. l. 63). Tarnyba 2018-10-15 raštu Nr. (10.4)D2-3013 pranešė Vilniaus apygardos teismui, kad pradėtas pareiškėjos veiklos patikrinimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-08-14 nutartyje keliamų klausimų (b. l. 62).

Tarnyba 2018-11-28 išvados projekte Nr. D4-1616 nurodė, kad pareiškėja pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punktų bei Elgesio kodekso 6.2 ir 6.4 papunkčių nuostatas (b. l. 51–54). Pareiškėja, susipažinusi su Tarnybos 2018-11-28 išvados projektu Nr. D4-1616, pateikė Tarnybai nuomonę, kurioje nurodė, kad nesutinka su Tarnybos 2018-11-28 išvados projektu Nr. D4-1616, kadangi yra baudžiama už tuos pačius pažeidimus antrą kartą (b. l. 49–50). Tarnyba 2018-12-05 išvadoje Nr. D4-1656 nurodė (toliau – ir Išvada), kad pareiškėja pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punktų bei Elgesio kodekso 6.2 ir 6.4 papunkčių nuostatas (b. l. 45–48). Tarnybos Įsakymu pareiškėjai paskirta nuobauda – įspėjimas (b. l. 44).

Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos direktorius Įsakymo, kuriuo pareiškėjai skirta nuobauda –įspėjimas už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punktų bei Elgesio kodekso 6.2 ir 6.4 papunkčių pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamas Įsakymas, be kita ko, grindžiamas Išvada, jog pareiškėja netinkamai vykdė ir vilkino įmonės BUAB „Askila“ bankroto procedūrą. Taigi, iš esmės byloje sprendžiama dėl pareiškėjai, kaip įmonių bankroto administratorei, taikytos atsakomybės už ĮBĮ ir Elgesio kodekso pažeidimą, t. y. sprendžiama dėl taikytos drausminės atsakomybės už profesinės veiklos pažeidimus.

ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius (fizinis asmuo) teikia informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą, bankroto administratorius vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus.

Elgesio kodekse nustatyta, kad, laikydamasis profesinės kompetencijos principo bankroto administratorius turi atsakingai, skirdamas pakankamai dėmesio ir laiko, efektyviai naudodamas žmogiškuosius ir materialinius išteklius, atlikti savo funkcijas ir siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu (Elgesio kodekso 6.2 ir 6.4 punktai).

Įsakymo priėmimą sąlygojo faktinė aplinkybė, jog pareiškėja netinkamai vykdė ir vilkino įmonės BUAB „Askila“ bankroto procedūrą. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-07-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1000-794/2018 nustatė, kad pareiškėja, atlikdama bankroto administratoriaus funkcijas įmonės BUAB „Askila“ bankroto procedūroje, nuo 2017-11-29 neatliko jokių veiksmų, neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2017-04-18 nutartimi įpareigojimo ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius informuoti teismą apie įmonės likvidavimo procese atliktus veiksmus, taip pat neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2018-06-20 nutartimi administratorei skirto įpareigojimo informuoti teismą. Vilniaus apygardos teismas 2018-07-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1000-794/2018 nurodė, kad toks bankroto administratorės neveikimas (teismo įpareigojimų nevykdymas), nesant tam objektyvių kliūčių, vertintinas kaip bankroto procedūrų vilkinimas ir sąmoningas veikimas prieš greitą bankroto bylos išnagrinėjimą, didinantis administravimo išlaidas bei kenkiantis įmonės kreditorių interesams. Išvadoje nustatytos iš esmės tos pačios aplinkybės. Pareiškėja skunde iš esmės neginčija nustatytų aplinkybių dėl jos, kaip bankroto administratorės, veiklos civilinėje byloje Nr. B2-1000-794/2018. Pareiškėja teigia, kad Įsakymas yra neteisėtas, nes prieštarauja dvigubo baudimo draudimo principui.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Draudimas bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą yra įtvirtintas inter alia ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija).

Šiuo atžvilgiu aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimai, pateikti 2011-11-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011. LVAT 2011-11-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011 išaiškino, kad non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas, be kita ko, savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis. LVAT 2011-11-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011 išaiškino, kad Konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir kriminalinis nubaudimas. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.

Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas už sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, dalyvaujančiam byloje asmeniui teismas gali skirti iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai Vilniaus apygardos teismo 2018-07-19 ir 2018-08-14 nutartimis civilinėje byloje Nr. B2-1000-794/2018 paskirta bauda.

Teismas pažymi, kad ĮBĮ ir Etikos kodekso imperatyvių reikalavimų pažeidimas, kurio pagrindu pareiškėjai paskirta nuobauda – įspėjimas, nėra tapatus tam teisės pažeidimui, už kurį ji skirta bauda civilinėje byloje Nr. B2-1000-794/2018. Pareiškėja civilinėje byloje Nr. B2-1000-794/2018 nubausta dėl to, kad laikotarpiu nuo 2017-11-29 neatliko jokių veiksmų, neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2017-04-18 nutartimi įpareigojimo ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius informuoti teismą apie įmonės likvidavimo procese atliktus veiksmus, taip pat neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2018-06-20 nutartimi administratorei skirto įpareigojimo informuoti teismą.

Išvadoje įvertintos pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl informavimo apie priimtus Vilniaus apygardos teismo procesinius sprendimus civilinėje byloje Nr. B2-1000-794/2018 ir dėl pareiškėjos atostogų. Tarnyba Išvadoje įvertino aplinkybes dėl BUAB „Askila“ bankroto procedūros ir pareiškėjos atliktų veiksmų skelbiant aukcionus bankrutuojančios įmonės turtui parduoti. Tarnyba Išvadoje nurodė, kad pareiškėja, administruodama BUAB „Askila“ bankroto procedūrą, nesilaikė ĮBĮ nustatytos tvarkos ir terminų, nesilaikė profesinės kompetencijos principo (Etikos kodekso 6.2 ir 6.2 papunkčių pažeidimas) (b. l. 45–48).

Teismas pažymi, kad pareiškėjai Vilniaus apygardos teismo 2018-07-19 ir 2018-08-14 nutartimis civilinėje byloje Nr. B2-1000-794/2018 bauda buvo paskirta pažeidus CPK 95 straipsnio reglamentavimą. Pareiškėjos tarnybinės atsakomybės klausimas Vilniaus apygardos teismo 2018-07-19 ir 2018-08-14 nutartyse civilinėje byloje Nr. B2-1000-794/2018 nebuvo vertintas. Savo prigimtimi ir paskirtimi pareiškėjai paskirta bauda ir tarnybinė nuobauda dėl bankroto administratoriaus pareigų pažeidimo nėra panašios. Taigi nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad non bis in idem principas šiuo atveju buvo pažeistas.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos M. B. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėMargarita Stambrauskaitė