Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2019-08-08 · Byla Nr. BIK-420/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-08
Bylos Nr.
BIK-420/2019
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00213-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Daugėla (pirm.), Artūras Pažarskis, Daiva Pranytė-Zalieckienė
Kaltinamasis
S. N.
Nr. 2P-696/2019
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00213-2017-1
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininko), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Valdemaro Baranausko kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio išteisintosios S. N. baudžiamojoje byloje, baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Valdemaras Baranauskas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendį. Taip pat priteisti iš S. N. nukentėjusiosios R. V. naudai apeliacinės instancijos teisme jos turėtas 544,50 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį), neįvertino visų proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, vertinant įrodymus padarė klaidų dėl jų apimties, turinio, ignoravo kasacinės instancijos teismo suformuotą BK 145 straipsnio 2 dalies taikymo praktiką ir dėl to nepagrįstai išteisino S. N..

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Nors prokuroras kasacinį skundą grindžia netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu, tačiau iš esmės matyti, kad skunde keliamas ne teisės taikymo, o faktinių aplinkybių vertinimo klausimas. Prokuroras nesutinka su tuo, kaip apeliacinės instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus (SMS žinučių turinį, jų pobūdį), tačiau, kaip jau nurodyta pirmiau, įrodymų vertinimas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Tai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Šiuo atveju skunde nenurodomi teisiniai argumentai, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kartu pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde, kuriame kaip kasacinio nagrinėjimo pagrindas nurodomas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, turi būti išdėstyti teisiniai argumentai dėl padarytų esminių pažeidimų renkant duomenis (jie turi būti gauti teisėtais būdais ir įstatymų nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotame kasaciniame skunde tokie teisiniai argumentai, kurie pagrįstų, jog vertinant įrodymus buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai, neišdėstyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Valdemaro Baranausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arvydas DaugėlaArtūras PažarskisDaiva Pranytė-Zalieckienė