Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. P. (A. P.)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui R. K., trečiasis asmuo V. B. K., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, jog ieškovė turi teisę įskaityti atsakovo sumokėtas sumas pagal CK nuostatas, t. y. pirmiausia įskaitant palūkanas, tada delspinigius, o tik po to pagrindinę skolą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

Atsakovas R. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Taip pat atsakovas teismui pateikė 2020 m. spalio 6 d. paaiškinimą dėl ieškovės pateikto ieškinio, kuriame nurodė, jog pagal ieškovės 2020 m. rugpjūčio 7 d. gautą atsakymą atsakovas už išperkamąją žemę yra sumokėjęs 2 358,65 Eur, už išperkamąją žemę mokėtina suma 2 502,02 Eur, taigi atsakovas nėra sumokėjęs 143,37 Eur. Atsakovas sutinka sumokėti 143,37 Eur įmokos už žemę pagal 2009 m. sausio 15 d. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir delspinigius už 6 mėnesius. Nurodė, jog ieškovės paskaičiuotos delspinigių ir palūkanų sumos aiškiai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, nes jos ženkliai viršija pačią žemės įmokos sumą, t. y. 147,37 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir atsakovo R. K. 2009 m. sausio 15 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), patvirtinta (duomenys neskelbtini) rajono 1 – ojo notaro biuro notarės A. R., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 0,1500 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo. Vadovaujantis Sutarties 1.1. punktu žemės sklypas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine V. B. K.. Pagal Sutarties 5 punktą perkamo žemės sklypo kaina 2 502,03 Eur (8 639 Lt), kurios dalį, t. y. 500,46 Eur (1 728 Lt) atsakovas sumokėjo iki sutarties pasirašymo. Likusią dalį, t. y. 2001,56 Eur (6 911 Lt), pagal Sutarties 5.2. punktą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei per tolimesnius devynis metus nuo sutarties pasirašymo pagal, atskirai su (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriumi sudarytą atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę, grafiką, pinigus pradedant mokėti antraisiais kalendoriniais metais po Sutarties sudarymo. Pagal Sutarties 5.2.2. punktą atsakovas už įsiskolinimo likutį įsipareigojo mokėti 2 procentus metinių palūkanų. Nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną atsakovas įsipareigojo mokėti delspinigius – 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos (Sutarties 5.2.3. punktas). Šalys 2009 m. sausio 15 d. sutartimi nebuvo nustatę jokios įmokų paskirstymo tvarkos, susitarta tik, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu atsakovo R. K. ir trečiojo asmens V. B. K. santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo atsakovui R. K. asmeninės nuosavybės teise atiteko žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 13 d. raštu „Dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo“ Nr. 1SD-1990-(4.85.) ragino atsakovą sumokėti skolą ir delspinigius, nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iki 2018 m. sausio 15 d. nesumokėjo metinės įmokos ir palūkanų, jam yra priskaičiuoti 0,05 proc. dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną ir bus skaičiuojami iki pradelstos sumos sumokėjimo dienos.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. liepos 25 d. raštu „Dėl pakartotinio prašymo vykdyti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį“ Nr. 1SD-2807-(4.85.) ragino atsakovą sumokėti skolą ir delspinigius, nurodė, jog 2018 m. birželio 13 d. atsakovui išsiuntė pranešimą Nr. 1SD-1990-(4.85.), kuriuo atsakovą informavo apie susidariusią skolą, kurią prašė apmokėti.

Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 24 d. prašymu „Dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo“ kreipėsi į ieškovę, prašydamas anuliuoti 2009 m. sausio 15 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį arba esant galimybei atleisti nuo palūkanų ir delspinigių mokėjimo.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu „Dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo“ Nr. 1SS-1813-(3.5.), atsakovą informavo, jog 2016 m. spalio 26 d. raštu Nr. 17SD-7040-(14.17.32.) „Dėl žemės skypo pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo arba sąlygų keitimo galimybių“ atsakovui buvo paaiškinta, kad nėra galimybių nutraukti žemės pirkimo – pardavimo sutartį bei 2018 m. kovo 29 d. raštu Nr. 1SS-661-(4.85.) „Dėl informacijos pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį suteikimo“ buvo priimtas sprendimas delspinigius skaičiuoti tik už šešis mėnesius nuo pradelstų nesumokėtų įmokų ir palūkanų, tačiau atsakovui per dešimt dienų nesumokėjus skolos, sutrumpintas šešių mėnesių delspinigių senaties terminas taikomas nebebuvo. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ieškovė atsakovo negalėjo atleisti nuo delspinigių ir palūkanų mokėjimo.

Iš 2009 m. sausio 15 d. sutarties matyti, kad tai yra pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis, nes joje šalys susitarė, kad žemės sklypo kaina bus sumokama Sutartyje nustatytomis dalimis ir per konkrečius terminus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.411 straipsnio 1 dalis, 6.413 straipsnio 2 dalis, 6.414 straipsnio 1 dalis). Atsakovas sutiko vykdyti žemės kainos grąžinimo grafike įtvirtintą prievolę – nustatytais terminais mokėti metines įmokas ir palūkanas. Atsakovo prievolė Sutartyje grąžinimo grafike sulygta įmokų mokėjimo tvarka laikytina prievole su atidedamuoju terminu (CK 6.33 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.200 straipsnyje numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti.

Dėl atsakovo sumokėtos įmokos paskirstymo

Byloje kilo ginčas, dėl atsakovo įsiskolinimo dydžio pagal 2009 m. sausio 15 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas nurodo, jog už išperkamąją žemę yra sumokėjęs 2 358,65 Eur, taigi jo nesumokėta suma už žemės sklypą yra 147,37 Eur. Tuo tarpu, ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog atsakovo sumokėtą 1 556,78 Eur įmoką už žemę pirmiausia įskaitė mokėtinas palūkanas ir delspinigius, ir tik po to likusią sumą įskaitė įmokoms už žemę. Todėl atsakovas ieškovei yra skolingas 1 698,36 Eur už įsigytą žemės sklypą, 73,42 Eur palūkanų bei 423,82 Eur delspinigių.

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovas įsipareigojimus pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį vykdė netinkamai ir vėlavo sumokėti einamąsias įmokas, todėl atsakovui atsirado pareiga sumokėti ne tik susidariusį įsiskolinimą už nupirktą valstybinę žemę bei palūkanas, bet ir ieškovės apskaičiuotas netesybas. Teismas sprendžia, kad atsakovui pripažinus aplinkybę, kad tinkamai ir laiku nevykdė įmokų mokėjimo dalimis už įsigytą turtą prievolės, ieškovei atsirado pagrindas pagal Sutarties 5.2.3 punktą, numatantį 0,05 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, nuo privalomos mokėti įsiskolinimo sumos, skaičiuoti atsakovui netesybas, nes prievolės nevykdymas sukelia netesybų skaičiavimo pasekmes.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatas, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Sutartyje nustatyti delspinigiai atlieka kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl skolininko prievolės pažeidimo (nevykdymo laiku), kompensacinę funkciją. Iš byloje esančios valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 2 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo nesumokėtos žemės sklypo kainos dalies, o šių palūkanų mokėjimas pagal sutarties sąlygas nėra siejamas su mokėjimo terminų praleidimu. Pažymėtina, kad šios palūkanos yra pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį atsakovo vykdytinos piniginės prievolės dalis kartu su pagrindiniu įsiskolinimu už žemės sklypą. Sutartyje šalys susitarė, jog už kiekvieną praleistą dieną atsakovui bus skaičiuojami 0,05 procentų dydžio delspinigiai nuo privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė turi teisę skaičiuoti atsakovui delspinigius nuo bendros įsiskolinimo sumos pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 5.2.3 punkto nuostatas.

Atsakovas šioje byloje įrodinėjo, jog už išperkamąją žemę yra sumokėjęs 2 358,65 Eur, taigi jo nesumokėta suma už žemės sklypą yra 147,37 Eur. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. K. atliko šiuos mokėjimus: 2008 m. gruodžio 9 d. pradinę įmoką – 500,46 Eur (1728,00 Lt), 2011 m. sausio 20 d. – 301,42 Eur (1040,73 Lt); 2018 m. rugsėjo 24 d. – 1556,78 Eur. Ieškovė neginčija, kad atsakovas yra sumokėjęs 2 358,65 Eur, tačiau ieškovė nurodė, jog atsakovo gautas įmokas paskirstė CK 6.54 straipsnio 1 – 4 dalyse nustatyta tvarka, t. y. iš atsakovo gautų įmokų pirmiausia įskaitė sumas delspinigiams ir palūkanoms apmokėti, ir tik po to likusią sumą įskaitė įmokoms už žemę. Nurodytą ieškovės įmokų paskirstymo tvarką patvirtina į bylą pateikta 2020 m. rugpjūčio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos mokėtinų įmokų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelė Nr. 17-06.

Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai skolininko sumokėtos įmokos nepadengia visos skolos sumos ir šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo, tokių įmokų paskirstymo eiliškumą reglamentuoja CK 6.54 straipsnio nuostatos. CK 6.54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (CK 6.54 straipsnio 2 dalis). Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 straipsnio 3 dalis). Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog šalys valstybinės žemės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartyje, būtų susitarusios dėl kitokio įmokų paskirstymo, nei numato CK 6.54 straipsnio nuostatos. Iš ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, taip pat teismo posėdžio metu ieškovės atstovo paaiškinimų matyti, kad atsakovo sumokėtos įmokos buvo įskaitomos laikantis CK 6.54 straipsnyje nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos, t. y. pirmiausia įmokos buvo įskaitomos palūkanoms dengti, po to – delspinigiams padengti, o likusi įmokos dalis buvo įskaitoma pagrindinei skolai už žemę apmokėti. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ieškovės į bylą pateikti atsakovo įsiskolinimo skaičiavimai. Pažymėtina, jog iš atsakovo į bylą pateikto mokėjimo nurodymo matyti, jog atlikdamas mokėjimą, atsakovas mokėjimo paskirtyje nenurodė, jog 2018 m. rugsėjo 24 d. atliktas 1 556,78 Eur mokėjimas yra skiriamas būtent pagrindinei skolai sumokėti. Todėl šalims iš anksto nesusitarus kokia tvarka bus paskirstomos įmokos, atsakovui nenurodžius savo įmokų paskirstymo tvarkos, ieškovė priėmusi atsakovo 2018 m. rugsėjo 24 d. 1 556,78 Eur mokėjimą jį paskirstė CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovė turėjo teisę atlikti iš atsakovo gautos įmokos paskirstymą pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį laikantis CK 6.54 straipsnio 1 – 4 dalyse nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos ir tokiais savo veiksmais įstatymo reikalavimų nepažeidė. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad atsakovas ieškovei yra skolingas 1 698,36 Eur už įsigytą žemės sklypą bei 73,42 Eur valstybinės žemės sklypo sutartyje numatytų 2 proc. metinių palūkanų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 698,36 Eur skola ir 73,42 Eur palūkanos.

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). CK 1.124 straipsnyje pateikta ieškinio senaties sąvoka suprantama kaip laikas, per kurį asmuo gali priverstinai, t. y. valstybės padedamas, apginti savo pažeistas teises. Ieškinio senaties institutas nustatytas abiejų šalių (ieškovo ir atsakovo) interesais. Šio instituto tikslas – užtikrinti civilinių santykių stabilumą, nepaneigiant realios galimybės asmenims apginti pažeistas savo teises, tačiau skatinant tai daryti kuo operatyviau. Reikalavimams dėl delspinigių taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Ieškinio senaties terminas yra taikomas šalies reikalavimu. Šioje byloje atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

CK 1.134 straipsnis, numatantis reikalavimus, kuriems ieškinio senatis netaikoma, neišskiria reikalavimų, kylančių iš santykių, susijusių su valstybine žeme kaip specialiu teisinių santykių objektu. Jokie kiti įstatymai taip pat nenumato, kad reikalavimams, susijusiems su valstybinės žemės sklypų pardavimo sutarčių sąlygų nesilaikymu, ieškinio senatis nebūtų taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-519/2012).

Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo santykiai savo prigimtimi yra prievoliniai civiliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė juose veikia kaip pardavimo civilinių santykių subjektas. Dėl to ir sutarties šalių lygiateisiškumo aspektu viena iš sutarties šalių negali įgyti neproporcingo pranašumo kitos atžvilgiu ir atsidurti daug geresnėje padėtyje nei kita.

Ieškinys (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo) buvo pareikštas 2020 m. vasario 11 d., reikalavimo pareiškimo dieną atsakovas buvo skolingas 1 771,78 Eur (1 698,36 Eur nesumokėtos įmokos už žemės sklypą + 73,42 Eur Sutartyje numatytų 2 proc. metinių palūkanų), todėl delspinigiai skaičiuotini nuo 1 771,78 Eur sumos po 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso už 180 dienų. Bendra suma yra 159,46 Eur (1 771,78 Eur x 0,05 proc. x 180 d.). Atsižvelgus į nurodytą, ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma mažintina iki 159,46 Eur.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 dalies 1 dalies 10 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys patenkintas 88 proc., todėl iš atsakovo valstybei priteistina 43 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė bei atsakovas duomenų apie patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tekinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 698,36 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 36 ct) skolos, 73,42 Eur (septyniasdešimt tris eurus 42 ct) palūkanų, 159,46 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 46 ct) delspinigių ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-4168-824/2020, įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.