Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., LR pilietis, turintis vidurinį profesinį (buitinės mechanikos taisytojo) išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metus. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis subendrino 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skyrė subendrintą 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pritaikė BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymas atidėjo 2 metus,

yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. 2016 m. rugpjūčio 24 d. apie 23⁰⁰ val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia viena ranka sugriebė artimam šeimos nariui - kartu gyvenančiai sugyventinei K. P. už kaklo, ją smaugė, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. T. kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus.

Ikiteisminio tyrimo metu V. T. paaiškino (47-48 b. l.), kad su K. P. yra pažįstami apie metus, gyvena kaip šeima nesusituokę apie 7 mėnesius, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Tarpusavio santykiai normalūs, sutaria gerai, tačiau, kaip ir kiekvienoje šeimoje, buvo konfliktų, pasistumdymų.

2016 m. rugpjūčio 24 d. ryte jis ir K. buvo namuose, konfliktų tarp jų nebuvo. Po pietų jis išgėrė alaus. K. jam papriekaištavo dėl alkoholio vartojimo, pradėjo pyktis. Konfliktavo dar ir dėl to, kad K. nori išvykti dirbti į užsienį, o jis tam nepritaria. Jie abu išėjo iš namų. Nežino, kur buvo K. Į namus jis grįžo apie 22⁰⁰ val. Neturėjo viršutinės spynos rakto, beldė į duris, skambino, tačiau K. neįleido jo į butą. Išėjo, pasivaikščiojo ir apie 23⁰⁰ val. grįžo atgal.

Vėl skambino į duris, šįkart K. jas atidarė. Tada pamatė, kad koridoriuje, be K., buvo jų draugai G. B. ir D. K.. Supyko, kad K. draugams leidžia būti jų namuose, o jo - neįsileidžia. Įėjo į butą, G. ir D. išstūmė pro laukines buto duris ir užrakino duris. Priekaištavo K., kad ji neįleido jo į namus. Jie pykosi, šaukė vienas ant kito, plūdosi. Būdamas supykęs, griebė K. už kaklo ir taip kurį laiką laikė ją. Buvo girtas, todėl galėjo stipriau paspausti kaklą. K. ėmė šaukti. Jis kita ranka užspaudė jai burną, liepė nešaukti, prašė pasikalbėti. Girdėjo, kad už durų kažkas beldėsi, skambino į duris, tačiau jis durų neatidarė ir K. neleido jų atidaryti. Duris atidarė, kai pro langą pamatė, kad šalia namo stovi priešgaisrinės tarnybos automobilis ir darbuotojai. Gailisi, kad sugyventinei sukėlė fizinį skausmą.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis V. T. papildomai nurodė, kad atsiprašė sugyventinės, toliau gyvena kartu. Su ja sieja savo ateitį, vienas kitą laiko sau brangiais žmonėmis. Per 7 bendro gyvenimo mėnesius tarp jų buvo kivirčų, smulkmenų, susistumdymų. Gyvenant kartu jis du mėnesius dirbo, sugyventinė mokėsi, pragyventi finansiškai padeda jų tėvai. Nepamena, kaip 2016 m. rugpjūčio 24 d. smaugė nukentėjusiąją.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis kaltu prisipažino, patvirtino kaip teisingus ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę, sukėlus fizinį skausmą nukentėjusiajai, įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Nukentėjusioji K. P. parodė (28-29 b. l.), kad su V. pažįstami apie metus, kartu gyvena kaip šeima nesusituokę pusę metų, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Nuomojasi butą adresu (duomenys neskelbtini). Tarpusavio santykiai normalūs, sutaria gerai, bet išgėręs alkoholio, V. pasidaro agresyvus, pavydus, neprognozuojamas. Ankščiau yra buvę konfliktų tarp jos ir V., kvietė policiją dėl triukšmo, apsistumdymų, pareiškimų nerašė.

2016 m. rugpjūčio 24 d. ji ir V. buvo namuose, konfliktų nebuvo. Apie 17 val. su V. susipyko dėl to, kad ji ruošiasi išvykti į užsienį dirbti, o jis tam priešinasi. V. tuo metu buvo išgėręs alaus. Nenorėdama didesnio konflikto, išėjo susitikti su drauge G. B.. Nežino, ką tuo metu veikė V.. Su G. kartu su ja buvo jos draugas D. K.. Pasakojo jiems, kad susipyko su V., kad bijo viena grįžti namo. G. ir D. pasisiūlė ją palydėti iki namų. Apie 20 val. jie trise grįžo pas ją į namus. V. namuose nebuvo. Su draugais išgėrė alkoholio, tačiau girta nesijautė. Apie 22 val. V. grįžo. Jis neturėjo rakto nuo viršutinės buto spynos ir negalėjo patekti į butą. V. per duris pasakė, kad jo neįsileis, jis geruoju nuo durų nenuėjo. Pradėjo ranka duoti į buto duris, skambino, triukšmavo. Ji paskambino į policiją ir pranešė apie triukšmą. Kol atvyko policijos pareigūnai, V. pasišalino. Kadangi V. nieko blogo nebuvo padaręs, atsisakė rašyti pareiškimą ir pareigūnai išvyko.

Apie 23 val. kažkas paskambino į duris. Buvo įsitikinusi, kad V. daugiau negrįš į butą, ir, negalvodama nieko blogo, atidarė duris. Kai atidarė duris, pamatė, kad už durų stovi girtas V.. Tada į buto koridorių atėjo jos draugai G. ir D. V. įėjo į butą ir išstūmė G. su D. pro laukines buto duris į koridorių. V. uždarė buto duris ir jas užrakino. Bute ji liko su V. viena. V. šaukė ant jos, plūdosi, įžeidinėjo ją. Ji atėjo į kambarį, o V. - jai iš paskos. Prašė nešūkauti ir eiti lauk iš buto. V. sugriebė viena ranka jai už kaklo ir pradėjo spausti, smaugė ją. Jai trūko oro, skaudėjo, ant kaklo kairės pusės atsirado mėlynė, patyrė fizinį skausmą. Šaukė, bandė išsilaisvinti iš V.. Jis su kita ranka uždengė jai burną ir liepė nešaukti. Dėl uždengtos burnos fizinio skausmo nejuto. Girdėjo, kad jos draugai visą laiką beldė, skambino į duris, prašė atidaryti, įleisti juos į vidų. Kažkuriuo metu V. ją paleido, nieko nedarė, tačiau neleido išeiti iš buto.

Draugė iškvietė pareigūnus. V. nenorėjo įsileisti atvykusių pareigūnų. Po kurio laiko V. pastebėjo, kad prie lango su bokšteliu pakilo priešgaisrinės tarnybos darbuotojai. Tik tada V. atidarė duris ir įleido pareigūnus. Pareigūnai jį sulaikė ir išsivežė. Į medikus ar teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nežada kreiptis. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja G. B. parodė (34-35 b. l.), kad K. P. pažįsta 5 m., tarpusavio santykiai geri. Su V. susipažino neseniai per K.. Su juo pykčių nėra.

2016 m. rugpjūčio 24 d. apie 17 val. susitiko su K.. Kartu su ja tuo metu buvo jos draugas D. K.. K. papasakojo, kad susipyko su V., kad jis girtas, todėl ji bijo grįžti namo. Ji su D. pasisiūlė palydėti K. į namus. Atėję iki K. namų, V. juose nerado. Pas K. namuose trise išgėrė alaus, girti nebuvo.

Vėlai vakare išgirdo skambutį į duris. K. per akutę matė, kad už durų stovi V., ir nutarė jo neįleisti. V. beldė, skambino, triukšmavo. K. paskambino į policiją. Kai policijos pareigūnai atvyko, V. buvo pasišalinęs. Ji su D. ruošėsi eiti namo, kai vėl kažkas paskambino į duris. K. atidarė duris ir pamatė, kad stovi V.. V. įėjo į butą, ją ir D. išstūmė į koridorių, uždarė buto duris ir jas užrakino. Ji su D. beldė į duris, skambino, tačiau jų niekas neįleido. Girdėjo, kad už durų V. rėkia, šaukia, keikiasi. K. balso nesigirdėjo. Pašalinės merginos paprašė iškviesti policiją. V. atidarė buto duris tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai. Matė, kad K. išsigandusi, apsiverkusi, kaklas paraudęs.

Liudytojas D. K. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoja G. B., tik K. neapžiūrinėjo ir nepastebėjo sužalojimų ant jos kūno (37-38 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentelėmis (9-12 b. l.) užfiksuota įvykio vietos - buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (14-15 b. l.) pažymėta, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. apie 23⁰⁰ val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), per konfliktą neblaivus sugyventinis V. T. smaugė sugyventinę K. P., sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, neišleido jos iš buto.

Iš asmens blaivumo testų (alkotesterio rodmenų) (25, 41 b. l.) matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. 21²⁷ val. K. P. nustatytas vidutinis – 1,60 promilių – girtumo laipsnis; 2016 m. rugpjūčio 25 d. 00¹⁰ val. V. T. nustatytas lengvas – 1,44 promilių – girtumo laipsnis.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka ir papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip fizinio skausmo sukėlimas. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Nusikalstami kaltinamojo veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Tačiau inkriminuota veika perkvalifikuojama iš BK 140 straipsnio 1 dalies į 2 dalį nurodant, kad veika padaryta prieš artimą šeimos narį. Pasak kaltinamojo ir nukentėjusiosios, jie pažįstami apie 1 metus, iš jų 7 mėnesius gyvena kaip šeima. Juos sieja ta pati gyvenamoji vieta (artima aplinka) ir intymūs ryšiai, veda bendrą ūkį: vienas studijavo, kitas kurį laiką dirbo, finansiškai remia tėvai. Konfliktas kilo kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendrai nuomojamame bute ir dėl gyvenimo kaip šeima aplinkybių: kaltinamojo gyvenimo būdo (vartoja alkoholį), gyvenimo atskirai rizikos, nes nukentėjusioji pageidauja vykti dirbti į užsienį, o kaltinamasis su tuo nesutinka. Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais, savanorišku atsisprendimu prisiimti tam tikras teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Teismo nuomone, konflikto vieta ir priežastys leidžia nukentėjusiąją prilyginti artimam kaltinamojo šeimos nariui, ir atvirkščiai.

CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalios nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 str.). Partnerystės įstatymas nepriimtas ir negalioja, todėl nėra pagrindo teigti, kad partnerystė gali būti ne anksčiau kaip praėjus 1 metams nuo gyvenimo kartu neįregistravus santuokos pradžios. Savarankiškų pajamų iš darbinės, profesinės, intelektinės veiklos neturėjimas ar buvimas trumpą laiką, konfliktai, apsistumdymai nėra lemiamas veiksnys sprendžiant, ar asmenys laikytini artimu šeimos nariu, nes ir susituokę asmenys gali gyventi be savarankiškų lėšų, esant nesutarimams ir t. t.

Fizinio skausmo sukėlimas savo artimam šeimos nariui gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis jauno amžiaus (23 m.), oficialiai nedirba, darbo biržoje neregistruotas, 2013 m. išsituokė (72, 75, 77-78 b. l.). Turi tris galiojančias nuobaudas už pažeidimus pagal ATPK 44 straipsnio 1-2 dalis ir ATPK 178 straipsnio 2 dalį (79-80 b. l.). Du kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, asmens sveikatai, viešajai tvarkai (51-54, 56-71 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailėjosi; atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Kaltinamasis nedavė sutikimo dirbti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis net negali būti svarstoma. Įvertinęs nusikaltimo priežastis, padarinius, eigą, trukmę, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų pernelyg griežta bausmė. Todėl kaltinamajam skiriama prokuroro siūloma vidutinio griežtumo bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis parenkamas mažesnis už sankcijos vidurkį (BK 48 str. 2 d.). Kaltinamasis įpareigojamas pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 3 ir 5 p.).

Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. 23⁵⁰ val. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. 15⁴⁰ val. (vieną parą) (42, 44 b. l.). Šis laikas santykiu 1:2 įskaitomas į atliktą laisvės apribojimo bausmę (mutatis mutandis BK 66 str. 2 d.) ir laikoma, kad kaltinamasis atliko dvi laisvės apribojimo bausmės dienas.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (49-50 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės šis nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė (BPK 139 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per likusį bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje,

2) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, V. T. skirtą 9 (devynių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės su minėtais įpareigojimais.

Vadovaudamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktą laisvės apribojimo bausmę įskaityti V. T. laikino sulaikymo laiką (1 parą) ir laikyti, kad jis atliko dvi laisvės apribojimo bausmės dienas.

V. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.