Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis, 1-22-762/2025

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-03-04
Bylos Nr.: 1-22-762/2025
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Artūras Dilys
Nukentėjusysis: S. A., Ž. A.
Kaltinamasis: R. B., N. B., G. B.
Advokatai: Arvydas Penelis, Algirdas Misevičius

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
2.1.14.1Proceso išlaidų atlyginimas (BPK 103–105 str.)
2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-22-762/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23761-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.1; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.14.1; 2.1.14.2; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 4 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys,sekretoriaujant Sandrai Daugelei,dalyvaujant prokurorui Renaldui Žaliui,nukentėjusiesiems S. A., Ž. A.,nukentėjusiųjų įgaliotam atstovui advokatui Arvydui Peneliui,kaltinamųjų gynėjui advokatui Algirdui Misevičiui,kaltinamiesiems R. B., N. B., R. B., G. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje;

N. B. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) 2 kurse, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;

R. B., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, mokosi (duomenys neskelbtini)2 kurse, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;

G. B., gimęs (duomenys neskelbtini,) asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. BYLOS ESMĖ, ĮRODYMAI

1. R. B., N. B., R. B. ir G. B., 2023 m. birželio 27 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini)kieme, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, panaudodami fizinę jėgą, R. B. ir N. B., veikdami iš anksto susitariusių bendrininkų grupėje, sumušė S. A. bei R. B., N. B., R. B. ir G. B. veikdami iš anksto susitariusių bendrininkų grupėje, sumušė Ž. A., o būtent: N. B.kartu su R. B. nuvykus automobiliu minėtu adresu į kiemą, R. B. Ž. A. sudavė tris smūgius į veidą; po to, Ž. A. užsidengus veidą, R. B. ir N. B.bendrai kumščiais sudavė aštuonis smūgius į įvairias kūno vietas, po ko Ž. A. suklupo ant žolės; po to R. B. ir N. B. sudavė po du smūgius S. A. į galvą, po ko S. A.nukrito ant žolės; tada gulintį S. A. N. B. ir R. B. spardė kojomis, įspirdami ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas; tuoj po to, S. A. išvažiavus iš kiemo, į minėtą kiemą atėjo R. B. ir G. B., kurie prisijungė prie R. B. ir N. B. veiksmų ir taip pat panaudojo fizinę jėgą prieš Ž. A., o būtent: R. B.kumščiais sudavė Ž. A. tris smūgius į veidą, tuo metu G. B. suėmė Ž. A. už kaklo ir smarkiai spaudė kaklą, G. B. laikant už kaklo R. B. kumščiais sudavė penkis smūgius Ž. A. į veidą, po to N. B. ir R. B. bendrai kumščiais sudavė Ž. A. penkis smūgius į įvairias kūno vietas; kai G. B. Ž. A. paleido, Ž. A. nukrito ant žemės, ir tada gulintį Ž. A. N. B., R. B., R. B. ir G. B. spardė kojomis ir rankų kumščiais, sudavė nenustatytą smūgių skaičių Ž. A. į įvairias kūno vietas; tokiais veiksmais nukentėjusiajam Ž. A. buvo padarytas pakaušio minkštųjų audinių sumušimas, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir paakyje bei dešinės ausies kaušelyje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje, alkūnėse, kairėje plaštakoje, keliuose ir kairėje pėdoje, o nukentėjusiajam S. A. buvo padarytos junginės kraujosruvos kairėje akyje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairėje blauzdoje, tokiais veiksmais S. A. ir Ž. A. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

2. Kaltinamasis R. B. dėl jam pateikto kaltinimo savo kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad 2023 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) šventė brolio žmonos gimtadienį. Kažkas pasakė, kad kažkoks paauglys (kaip vėliau sužinojo M.) elgiasi netinkamai. Išėjus pažiūrėti pamatė stovinti „Mercedes“ markės automobilį su kurio vairuotoju, atidarius dureles, kalbėjo brolis R. B.. Jis priėjęs taip pat bandė atidaryti automobilio dureles, tačiau tuo metu automobilis pradėjo judėti dideliu greičiu. Priekyje stovėjo žmonės, kurių jis važiuodamas vos nekliudė. Pasiteiravus kas čia buvo, N. B. pasakė, kad tai buvo „A., erelis toks“. Tuomet nusprendė nuvykti iki netoliese gyvenančių A. pasiaiškinti dėl tokio neatsargaus vairavimo. Sėdo į N. automobilį „Audi A4“ ir kartu nuvažiavo pas A.. Atvykus į namų kiemą matė stovintį tą patį automobilį „Mercedes“, prie kurio buvo Ž., S. ir S. A., kurie iš automobilio bandė išlaipinti M.. Papriekaištavus dėl agresyvaus vairavimo, anūko nepriežiūros, žodis po žodžio kilo konfliktas. Pastebėjo, kad Ž. pastūmė N., todėl jis norėdamas padėti N. priėjo prie Ž. ir jį suėmė už striukės ir beveik tuo pat metu pajuto smūgį iš dėžės į petį. Jam smūgiavo S.. S. vėl užsimojo smūgiui ir su dėže smūgiavo N., todėl jį pastūmė ir jis pargriuvo. Tuomet konfliktas suaštrėjo. S. kėlėsi ir vėl norėjo pulti, tačiau jam pasakė nelįsti. Pamatė, kad Ž. buvo užgriuvęs ant N., todėl puolė jam padėti. S. tuomet sėdo į savo mašiną ir išvažiavo. Ž. lakstė po kiemą, buvo lyg ir per tvorą peršokęs, po to vėl parbėgo. Kai į kiemą atėjo R. B. ir G. B., Ž. pradėjo stumdytis ir su jais. G. B. buvo priverstas apglėbti ir laikyti Ž., kad jis nepultų, tačiau Ž. daugiau niekas nieko nedarė. Po to išsilaisvinęs Ž. dar kažkur pabėgo ir neužilgo Ž. atvežė jo draugas G. G.. Savo kaltės nepripažįsta, nes nei Ž., nei S. nemušė, jiems sužalojimų nepadarė. Mano, kad sužalojimai Ž. atsirado nuo to, kad jis lakstė ir šokinėjo per tvoras ir galėjo susižaloti. Pas S. sužalojimai galėjo atsirasti, nes jis buvo pargriuvęs ir nušliaužė tolyn.

3. Kaltinamasis N. B. dėl jam pateikto kaltinimo savo kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad 2023 m. birželio 27 d. šventė motinos gimtadienį (duomenys neskelbtini). Vienu metu atbėgęs brolis P. prašė pagalbos, sakė, kad M. M. yra neblaivus. Nuėjus prie M. pas jį suskambo telefonas. Atsiliepus telefonu kalbėjo Ž. A.. Jis Ž. pasakė, kad M. yra girtas ir reikia jį pasiimti. Po keleto minučių vairuodamas labai agresyviai atvažiavo Ž.. Ž. buvo labai įpykęs, priekaištavo, kad M. yra girtas. Ž. įsodino M. į savo automobilį. Aplink jau buvo susirinkę ir daugiau šventės dalyvių. Staiga išgirdo, kad stipriai sugaudė Ž. automobilio variklis ir pastebėjo, kad stovintys žmonės vos spėjo atsitraukti tam, kad jų nekliudytų Ž. vairuojamas automobilis. Visi buvo pasipiktinę tokiu pavojingu Ž. vairavimu, todėl sukilo noras nuvykti pas jį pasiaiškinti dėl ko jis taip neatsargiai vairavo. Kartu su savo dėde R. B. nuvažiavo iki A. namų. Kieme matė stovintį Ž. vairuotą automobilį iš kurio A. bandė išlaipinti M.. Jiems išlipus iš automobilio Ž. ir S. juos pasitiko su grasinimais ir keiksmais. Paklausus dėl ko Ž. taip pavojingai vairavo, šis nieko neatsakęs pradėjo jį stumdyti. Neužilgo pamatė, kad link jo atėjo S. ir su rankoje turėta plastikine dėže jam sudavė smūgį į smilkinį. R. S. nuo jo pastūmė ir S. pargriuvo. Tuomet išsitraukęs telefoną pradėjo filmuoti kas vyksta. Matė, kad S. nuėjęs prie jo automobilio ištraukė užvedimo raktelius ir juos išmetė, po to sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Matydamas, kad dėdė R. toliau konfliktuoja su Ž., jis priėjo prie Ž., o šis jį sugriebęs už drabužių trenkė į žemę. Tuo metu į kiemą atėjo tėtis R. B. ir G. B., kurie pamatę agresyvų Ž. elgesį jį nustūmė. Matė, kad Ž. pašokęs nubėgo, peršoko per tvorą. Atėjusiems kaimynams J., o dar vėliau R., papasakojo kas vyksta. Tuo pat metu vėl pasirodė Ž., kuris įbėgo į namus, o po to turbūt iššokęs pro langą puolė ant tėvo R., dėdės R. ir G.. G. suėmė Ž. ir jį laikė, kad jis nesimuštų. Ž. muistėsi ir išsilaisvinęs vėl pabėgo, sugrįžo tik po kokių 8-10 min. Tuo pat metu jau į kiemą buvo atvykusi policija bei sugrįžo S. A.. Dėl jam pateikto kaltinimo savo kaltės nepripažįsta, nes niekam jokių smūgių nesudavė, su dėde buvo blaivūs, o pas A. važiavo tik norėdami pasiklabėti dėl pavojingo Ž. vairavimo.

4. Kaltinamasis R. B. dėl jam pateikto kaltinimo savo kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad 2023 m. birželio 27 d. šventės metu pastebėjo, kad iš patalpos nemažai svečių išėjo į lauką. Išėjęs pamatė lauke stovintį automobilį „Mercedes“ į kurį Ž. A. nešė ir įsodino savo sūnėną M.. Priėjus prie automobilio ir įkišus galvą į automobilio vidų bei Ž. A. pasiteiravus kas atsitiko, Ž. A. nieko nepaaiškinęs staiga ir dideliu greičiu pradėjo važiuoti dėl ko jis vos spėjo atsitraukti bei Ž. A. pavojingai vairuodamas vos nekliudė kitų šalia stovėjusių žmonių, tame tarpe ir jo žmonos su vaiku. Aiškinantis įvykio aplinkybes pamatė, kad jo sūnus N. B. su savo automobiliu nuvažiavo paskui Ž. A.. Manydamas, kad gali kilti konfliktas jis kartu su G. B. taip pat nuėjo link A. namų, kurie yra už puskilometrio. Baigiant prieiti prie A. namų pamatė, kad N. yra paguldytas ant žemės, ant jo užgriuvęs Ž., R. bando Ž. suėmęs už pečių atkelti, o S. A. tampo R. už rankos ir spardo jam į šoną. Priėjus prie jų G. kažkokiu būdu pateko tarp besigrumiančių ir Ž. apkabino per pečius. Visi jie, išskyrus N., Ž. laikė prispaudę prie žemės, kad jis nesimuistytų, su juo muštis net neketino. Tuomet Ž. išsilaisvino ir pabėgo. Jis Ž. kvietė ateiti ir pasikalbėti. Priėjęs Ž. vėl bandė stumdytis, mosuotis, klausė „dėl ko į kiemą atvažiavot?“, todėl vėl jį buvo suėmę ir prispaudę prie žemės. Ž. prispaustas muistėsi, gal tuo metu ir jo marškinėliai suplyšo. Išsilaisvinęs buvo pabėgęs, šoko per tvorą, tačiau sugrįžęs Ž. vėl ant jo puolė, bandė jam įspirti, bei suduoti ranka, tačiau jis Ž. smūgius atrėmė. Ž. vėl laikė suėmę ir tik Ž. motinos prašymu jį paleido. Ž. kažkur pasišalino. N. prie Ž. net nebuvo, nes jis ieškojo išmestų jo automobilio raktelių. Neužilgo po to atvyko policija bei S. A., o jiems iš paskos ir Ž. su G. G.. Savo kaltės nepripažįsta, nes Ž. nemušė, patys gynėsi nuo jo agresijos. Mano, kad Ž. galėjo susižaloti kai šokinėjo per tvorą arba tuomet kai jų buvo prispaustas prie žemės.

5. Kaltinamasis G. B. dėl jam pateikto kaltinimo savo kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad 2023 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) bendruomenės namuose šventė R. B. žmonos gimtadienį. Apie 23 val. išgirdo, kad lauke vyksta kažkoks konfliktas. Išėjus į lauką visi kalbėjo apie įvykusį incidentą, R. sakė, kad jo vos nepartrenkė automobilis. R. minėjo, kad jo sūnus N. jau nuvažiavo pas A. aiškintis aplinkybių, todėl ėjo iš paskos žiūrėti kas ten vyksta. Jis taip pat prisijungė prie R. ir jie nuėjo kartu. Artėjant prie A. namų kiemo išgirdo šūkavimus. Priėjus arčiau pamatė, kad Ž. A. buvo parvertęs ant žemės N.. Šalia buvo ir R. B.. Tuomet R. priėjęs Ž. atitraukė nuo N., o jis Ž. suėmė, kad jis daugiau nebepultų, buvo jį parvertęs ant žemės. Kur tiksliai buvo suėmęs Ž. nepamena, tačiau tai buvo tik suėmimas, o Ž. niekas jokių smūgių nesudavė. Ž. blaškėsi, daužėsi, išsilaisvino ir peršokęs tvorą pabėgo. Tuo metu visi ieškojo N. automobilio raktelių. Po to vėl atsirado Ž. ir jis vėl puolė ant jų su kumščiais, todėl vėl Ž. suėmė, parvertė ir laikė prispaudęs veidu prie žemės. Išsilaisvinęs Ž. vėl pabėgo. Po kažkurio laiko atvyko policija, S. A., o jiems iš paskos ir Ž. su draugu. Savo kaltės nepripažįsta, nes kaip minėjo Ž. A. nemušė, o tik jį laikė suėmęs, siekiant nuraminti jo agresiją, kuri buvo nukreipta jų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

6. Nors kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta, jų kaltė visiškai yra įrodyta šiais įrodymais:

7. Nukentėjusiojo Ž. A. parodymais. Jis parodė, kad 2023 m. birželio 27 d. apie 23 val. jam paskambino tėvas S. A., kuris teiravosi kur gali būti sūnėnas M. M.. Ieškodamas M. M. paskambino į jo mobilų telefoną. Telefonu atsiliepė N. B., kuris pasakė, kad M. M. girtas guli griovyje ir nurodė adresą kur jis yra. Nuvažiavęs nurodytu adresu rado žmonių būrelį, tarp kurių buvo B., o M. M. gulėjo ant pievos. M. M. pakėlęs įsodino į savo automobilį ir norėjo išvažiuoti. R. B. pradėjo jį moralizuoti, norint išvažiuoti griebė už automobilio durelių, o iš kitos pusės R. B. bandė atidaryti dureles, spyrė iš kojos į automobilį. Jis nesustojęs išvažiavo ir M. M. nuvežė į tėvų namus. Atvykus sprendė ar M. M. vežti į ligoninę, nes nebuvo aišku kas jam yra. Tuo metu į tėvų namų kiemą atvažiavo R. ir N. B., kurie pradėjo jam priekaištauti, kad jis labai neatsargiai važiavo su automobiliu, buvo agresyviai nusiteikę. Jie jį apsupo ir pradėjo abu jam smūgiuoti. Sudavė tris smūgius į veidą ir į kūną apie keturis smūgius. Nuo suduotų smūgių susmuko prie automobilio. Po keleto akimirkų atsigavęs pamatė, kad R. ir N. B. parvertę jo tėvą S. A., jį spardo. Kiek spėjo pastebėti tėvui sudavė apie aštuonis smūgius kojomis. Pribėgęs prie jų, bandė juos nustumti nuo S. A.. Tuomet jie pradėjo smūgiuoti jam į veidą bei į kūną, o S. A. sėdo į automobilį ir iš namų kiemo išvažiavo. Jis pats nuo prieš jį smurtavusių B. pabėginėjo. Įbėgo į tėvų namus, o B. jį vydamiesi norėjo įsibrauti į namus. Jis iššoko iš namų pro langą ir nubėgo pas kaimynus R. ir J. B. prašyti pagalbos. Sugrįžus į tėvų namų kiemą ten vis dar buvo R. ir N. B. bei buvo atėję R. B. ir G. B.. Jį pamatęs R. B. puolė ant jo ir jam pradėjo smūgiuoti į veidą, sudavė apie 4-5 smūgius. G. B. jam sugriebė už kaklo ir jį apglėbęs smaugė. Visi kiti B. jam smūgiavo į įvairias kūno vietas. Kiek pastebėjo R. B. jam sudavė 3-4 smūgius į galvą, N. B. jam iš kumščio trankė į pakaušį. Kai jį G. B. paleido jis pargriuvo ant žemės ir jam B. ir B. smūgiavo iš kojų. Pasikėlęs sugebėjo nuo jų pabėgti. Jį pasitiko draugas G. G., su kuriuo sugrįžo į tėvų namus. Į kiemą jau buvo atvykusi policija ir greitoji pagalba. Nuo suduotų smūgių jam prie ausies ir pakaušyje buvo sumušimai, prie ausies prakirsta oda, nosis sumušta, bėgo kraujas, akis pamėlusi, sutrenkta nugara. Kiek pamena sekančią dieną vyko pas medicinos ekspertą apžiūrai. Apie du mėnesius po įvykio vis dar jautė skausmus, apie dvi savaites negalėjo dirbti.

8. Nukentėjusiojo S. A. parodymais. Jis parodė, kad 2023 m. birželio 27 d. apie 18 val. jo nepilnametis anūkas M. M. išėjo į stadioną. Jau vėlai vakare anūkas vis dar nebuvo grįžęs, todėl skambino savo sūnui Ž. A. prašydamas paieškoti M. M.. Po kažkurio laiko jam paskambino Ž. A. ir pasakė, kad M. M. guli girtas griovyje, o žmonės ant jo pila vandenį. Neužilgo Ž. A. atvežė M. M. ir atsižvelgiant į jo būklę norėjo jį vežti į ligoninę. Tuomet kieme išgirdo triukšmą. Pamatė, kad į jų kiemą atvažiavo R. ir N. B., kurie buvo agresyvūs ir rėkė liepdami tvarkytis su savo anūku. Kieme buvo pakankamai tamsu, todėl viskas gerai nesimatė. Šio konflikto metu pamatė, kad R. ir N. B. spardė ant žemės susmukusį Ž.. Matė Ž. suduotus ne mažiau kaip tris smūgius. Norėdamas sūnų apginti pasiėmė prie namo stovėjusį šiukšlių konteineriuką ir su juo norėjo suduoti R., tačiau jam lyg ir nepataikė. Tai pamatę R. ir N. B. palikę Ž., puolė jį ir jį pradėjo mušti kumščiais. Sudavė apie keturis smūgius. Nuo smūgių jis parkrito ant žemės, po ko buvo spardomas. Jam buvo spirta apie 10 kartų. Smūgiai buvo stiprūs. Gindamasis nuo smūgių jis palindo po namo laiptais, dėl suduotų smūgių net negalėjo įkvėpti oro. B. tuomet vėl puolė ant Ž., matė, kad jam suplėšė marškinėlius. Jis pats atsikėlęs nuėjo iki automobilio „Audi“, su kuriuo atvažiavo B. ir iš užvedimo spynelės ištraukė užvedimo raktelius. N. tai pamatęs prie jo priėjo ir reikalavo atiduoti raktelius, o jis raktelių nedavė bei mostu imitavo, kad raktelius išmetė. Tuomet nuėjęs iki savo automobilio į jį atsisėdo ir iš savo namų kiemo išvažinėjo. N. dar bandė neleisti jam išvažiuoti, spardė jo automobilį, užlenkė veidrodėlį. Išvažiavęs iš namų kiemo iš karto skambino pagalbos telefonu ir laukė atvykstant pareigūnų. Jie atvyko panašiai už 25 min. ir su pareigūnais tuomet sugrįžo į savo namų kiemą. Kieme pamatė, kad dar buvo atvykę R. B. ir G. B., bei buvo daugiau prisirinkusių. Po įvykio apžiūrėjus savo kūną matė, kad buvo sumušimai aplink ausis, skaudėjo žandikaulis, buvo nubrozdinimai rankose ir kojose. Policija siuntimą pas medicinos ekspertą išdavė po savaitės, todėl tuomet dalis sužalojimų jau buvo sumažėję ar išnykę, tačiau fizinis skausmas ir sužalojimai praėjo panašiai po dviejų savaičių. Patirtą stresą ir pažeminimą jaučia iki šiol.

9. Liudytojos S. A. parodymais. Ji parodė, kad įvykio dieną ji savo anūką M. buvo išleidusi į miestelį su pasibūti draugais. Vakare negrįžtant anūkui pradėjo jo ieškoti. Po kurio laiko sūnus Ž. parvežė anūką, kuri buvo stipriai neblaivus ir visas šlapias. Anūką ketino vežti į ligoninę ir eidami į namų kiemą pamatė atvažiuojantį automobilį iš kurio išlipo du vyrai, kaip vėliau sužinojo tai buvo N. B. ir R. B. brolis. Jie pradėjo reikšti pretenzijas dėl neprižiūrimo anūko ir užsipuolė ant Ž., pradėjo jam smūgiuoti, matė, kad smūgiavo Ž. į galvą ir kitas kūno vietas. Nuo smūgių Ž. susmuko. Po to tie patys vyrai puolė ant jos vyro S. ir pradėjo jį mušti. Pastebėjo, kad S. jau gulėjo susirietęs, o užpuolikai jį spardė, kumščiavo. Ž. tuomet puolė ginti tėvą, užpuolikus atplėšė nuo tėvo, todėl jie vėl puolė ant Ž.. Pastebėjo, kad konflikto metu S. iš atvykėlių automobilio ištraukė užvedimo raktelius ir atsisėdęs į savo automobilį išvažinėjo iš kiemo, o Ž. pabėginėdamas nuo užpuolikų peršoko per tvorą. Matė, kad Ž. jau buvo be marškinėlių. Po kažkurio laiko Ž. vėl pasirodė namų kieme ir tuomet jį vėl puolė, jį vėl mušė, smaugė, vienu metu pastebėjo, kad N. B. Ž. spyrė į tarpkojį. Taip pat pastebėjo, kad tuo metu puolančiųjų buvo jau keturi. Ji grūsdamasi tarp užpuolikų bandė Ž. apginti. Ž. šiaip ne taip išsilaisvinęs įbėgo į namus, tačiau vėliau kažkur pabėgo. Užpuolikai vaikščiojo aplink namus ir ieškojo raktelių. Po kažkurio laiko į kiemą atvyko policija, o su jais kartu ir S.. Po konflikto apžiūrėjusi S. matė, kad jam nuo sumušimų paraudęs veidas, pas Ž. matė mėlynes ant blauzdų.

10. Liudytojos J. B. parodymais. Ji parodė, kad 2024 m. vasarą, tikslios datos nepamena, vėlų vakarą išgirdo pas kaimynus A. triukšmą. Girdėjo kaimynę S. rėkiant „baikit, dėl ko mano vyrą mušat“. Išėjus į lauką pažiūrėti kas vyksta, pamatė per jų tvorą peršokantį Ž. A., jis buvo be marškinėlių. Ž. buvo išsigandęs, prašėsi pagalbos, sakė, kad juos muša, prašė nuraminti tuos „bepročius“. Nuėjusi į A. kiemą pamatė R. ir N. B., kurie kieme ieškojo automobilio raktelių, taip pat buvo ir kiti asmenys. R. kažką minėjo apie chuliganišką vairavimą. Jai jau būnant A. kieme matė sugrįžusį Ž., link kurio buvo nuėję vyrai ir lyg vyko susistumdymas. Matė, kad kaimynė S. stovėjo prie namų ir kieme buvusiems vyrams vis rėkė „vyrai baikit“, „palikit ramybėj“. Ji pati būdama kieme buvo susikoncentravusi į kaimynų anūką M., kuriam buvo reikalinga pagalba, todėl vykusio konflikto detaliai nestebėjo. Po kažkurio laiko atvyko policija.

11. Liudytojo R. B. parodymais. Jis parodė, kad įvykio metu būnant namuose žmona pas kaimynus išgirdo triukšmą ir išėjo pažiūrėti kas vyksta. Nesulaukęs žmonos, jis taip pat išėjo į lauką ir pamatė kiemo pusėje Ž. A.. Jis buvo iki pusės nuogas. Ž. buvo išsigandęs, jam pasakė, kad juos puola B. ir prašė eiti kartu pažiūrėt, teigė, kad jam suplėšė marškinėlius. Nuėjus kartu į A. namų kiemą pamatė keturis vyrus – tris B. ir dar vieną. Šie asmenys buvo pikti ir iš karto ėjo link Ž., o Ž. traukėsi nuo jų. Kiek pastebėjo tuomet prieš Ž. smurtavo trise, du B. ir dar vienas ne B., o N. B. tuomet lyg ir ieškojo automobilio raktelių. Vienu metu matė, kad Ž. buvo pargriautas, o prieš jį parverčiant kažkuris vyras, tačiau ne iš B., jį smaugė, tai yra buvo suėmęs už kaklo. Tiksliai įvardinti visų smurtinių veiksmų negali nes ne viską matė. Jis matydamas puolimą kartu su S. bandė skirti Ž. nuo jį puolančių asmenų. Vėliau atvyko policija.

12. Liudytojos B. D. parodymais. Ji parodė, kad tikslios datos nepamena, apie vidurnaktį, būnant savo namuose, pro atvirą langą kaimyniniame A. kieme, kurie yra 4-5 metrų atstumu, išgirdo triukšmą, keiksmažodžius, muštynių garsus. Išgirdo kaimynę S. A. rėkiant „kam jūs mušat mano sūnų“, „gana, nebespardykit“, „kam smaugiat“ ir pan. Konfliktas truko apie valandą laiko, po ko atvyko policija ir viskas nurimo. Ji pati viską tik girdėjo pro atvirą langą, į lauką išėjusi nebuvo. Kitą dieną kalbėjosi su kaimyne S., kuri pasakė, kad jos anūkas „prisigėrė“, o po to atvykę asmenys užpuolė jos sūnų Ž. ir jos vyrą. Juos stumdė ir spardė. Kaimynė iš užpuolusių asmenų minėjo tik R. B..

13. Liudytojo G. G. parodymais. Jis parodė, kad 2023 m. vasaros metu, tikslios datos nepamena, apie vidurnaktį, jam būnant namuose, pas jį atėjo pažįstamas Ž. A., kuris prašėsi pagalbos. Jis buvo be marškinėlių, buvo išsigandęs, streso būsenoje. Matėsi, kad jo kūnas yra apdraskytas, matėsi sužalojimai ant veido, krūtinės, pilvo. Iš Ž. trumpo pasakojimo suprato, kad kažkoks įvykis buvo prie vaikų darželio, o po to Ž. sugrįžus į tėvų namus ten atvyko B. ir jį sumušė. Jis Ž. davė savo marškinėlius, pasisodino jį į savo automobilį ir nuvažiavo iki Ž. tėvų namų. Ten jau buvo atvykę pareigūnai. Atvykus kieme taip pat matė R. B., kuris buvo nusiteikęs agresyviai ir grasino Ž., taip pat matė R. sūnų, kitus iš matymo pažįstamus asmenis. Kieme buvęs Ž. tėvas taip pat buvo streso būsenoje.

14. Liudytojos I. B. parodymais. Ji parodė, kad vykusios šventės metu pastebėjo, kad jos nepilnametė dukra ir nepilnametis M. pavartojo alkoholio. M. nuo išgerto alkoholio nekontroliavo savo elgėsi, buvo nugriuvęs ant žemės. Bandant gaivinti M. suskambo jo telefonas. Telefonu atsiliepė jos sūnus N. B.. Jis kalbėjosi su M. giminaičiu Ž. A., kuriam liepė atvažiuoti pasiimti M.. Neužilgo atvažiavo Ž.. Jis įsisodino M. į savo automobilį ir pradėjo labai agresyviai, neatsargiai ir greitai važiuoti. Važiavo pro pat stovinčius žmones. Dėl tokio vairavimo jos vyras R., stovėjęs šalia Ž. A. automobilio, buvo kliudytas ar parblokštas, nes nugriuvo ant žemės. Jos su vaiku, taip pat vos neparbloškė. Norėdami išsiaiškinti dėl tokio neatsargaus vairavimo jos sūnus N. sėdo į automobilį ir važiavo paskui Ž. A.. Kartu su juo važiavo ir R. B.. Iš paskos jiems link A. namų pėsti nuėjo jos vyras R. kartu su G. B..

15. S. A. ir Ž. A. protokolais-pareiškimais, iš kurių matyti, kad jie kreipėsi į policiją, nurodydami, kad buvo sumušti ir sužaloti pas juos į kiemą atvykusių asmenų. Prašė juos nubausti įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 23-24, 29, 102-105).

16. Asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. birželio 28 d. 0.36 val. policijos pareigūnui atlikus S. A. kūno apžiūrą užfiksuota, kad ant jo kairės kojos kelio matomas nubrozdinimas (t. 1, b. l. 75-79).

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 541/2023 (05), kurioje nurodyta, kad 2023 m. liepos 4 d. teismo medicinos specialistei atlikus S. A. apžiūrą nustatyta junginės kraujosruva kairėje akyje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiais, galimai tokiais daiktais suduodant, į tokius paviršius atsitrenkiant, ar panašiai. Konstatuota, kad šie sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Dėl nustatytų sužalojimų S. A. sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 1 b.l.83).

18. Asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. birželio 28 d. 0.45 val. policijos pareigūnui atlikus Ž. A. kūno apžiūrą užfiksuota, kad ant jo veido kairės pusės žando, po akimi matomas patinimas, už dešinės ausies galvos srityje matomas įdrėskimas, abiejų rankų alkūnės nubrozdintos. Taip pat matomi ant abiejų kojų kelių vietose nubrozdinimai, nubrozdinimas ant kairės kojos čiurnos (t. 1, b. l. 138-144).???

19. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 520/2023 (05), kurioje nurodyta, kad 2023 m. birželio 29 d. teismo medicinos specialistui atlikus Ž. A. kūno apžiūrą nustatytas pakaušio minkštųjų audinių sumušimas, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir paakyje bei dešinės ausies kaušelyje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje, alkūnėse, kairėje plaštakoje, keliuose ir kairėje pėdoje. Konstatuota, kad šie sužalojimai Ž. A. padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai 2023 m. birželio 27 d. Ž. A. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l.127).

20. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. birželio 28 d. 00.50 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta. Nustatyta, kad ji yra (duomenys neskelbtini) tai gyvenamasis namas su kiemu. Užfiksuota, kad kieme stovi automobilis „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kieme tarp automobilio ir gyvenamojo namo ant žemės guli suplėšyti vyriški juodos spalvos marškinėliai (supakuoti į pakuotą Nr. G636270) (t. 1, b. l. 43-48).

21. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso rodmenimis, iš kurių matyti, kad iš karto po įvykio, tai yra 2023 m. birželio 28 d. 0.08 val. - 0.27 val. patikrinus įvykio vietoje esančių asmenų blaivumą nustatyta, kad: S. A., Ž. A., N. B., R. B. yra blaivūs (0,00 prom); R. B. nustatytas 0,84 prom. neblaivumas, G. B. nustatytas 1,80 prom. neblaivumas; M. M., gim. (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,78 prom. neblaivumas (t. 2, b. l. 23-28).

22. Byloje nukentėjusysis S. A. ir kaltinamasis N. B. pateikė įvykio metu darytus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti įvykusio įvykio fragmentai. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad namų kieme vyksta žodinis konfliktas tarp R. B. ir Ž. A.. Tarp jų stovi S. B., kuri bando išskirti besiginčijančius. Šalia stovi N. B.. Tuo pat metu link kieme stovinčio automobilio „Audi“ nueina nukentėjusysis S. A., kuris atidaręs automobilio „Audi“ vairuotojo dureles kažką daro viduje (galimai paima automobilio raktelius), po ko kyla konfliktas tarp N. B. ir S. A. dėl automobilio paimtų raktelių, galimai vyksta susistumdymas, N. B. kaltina S. A. paėmus jo automobilio raktelius (t. 4, b. l. 18-19).

Žemesnės instancijos teismas

23. Iš įtariamųjų apklausos protokolų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad: įtariamajam N. B. duodant parodymus sekančią dieną po įvykio, tai yra 2023 m. birželio 28 d. jis buvo nurodęs, kad „<...kieme kažkaip atsirado mano tėtis R. B. ir G. B.. Prasidėjo apsistumdymas ir visi ten daugiau buvo prie Ž.. Kažkuriuo momentu ir aš įspyriau Ž. bet tikrai nepasakysiu kada tiksliai, nes man įvykių seka yra susimaišiusi visai>“ (t. 2, b. l. 80-83); įtariamajam R. B. duodant parodymus sekančią dieną po įvykio, tai yra 2023 m. birželio 28 d. jis buvo nurodęs, kad „<Pirmas vaizdas tik įėjus į kiemą jis pamatė, kad mušasi, o kadangi jo sūnus ant žemės, puolė link Ž. A., iš karto nutempė nuo savo sūnaus Ž. ir jam pasakė „einam pasikalbėsim vyriškai“>, <Ar Ž. sudavė nors vieną smūgį negali pasakyti, gal ir galėjo galimai vieną smūgį suduoti, bet tik dėl to, kad pamatė, kad jo sūnus gulėjo ant žemės, ir manė, kad sūnus nukentėjo.>“ (t. 2, b. l. 129-132); įtariamajam R. B. duodant parodymus 2023 m. birželio 29 d. jis buvo nurodęs, kad „<Kai gavo iš dėžės į petį, ir matydamas, kad tas vyriškis su ta dėže gali dar daugiau sužaloti ir toliau agresyviai nusitaikė, ... galėjo suduoti tam vyriškiui vieną smūgį atgal.>, <Ar sudavė tam Ž. smūgį, tikrai nepasakys, tyčinio tikrai ne, nebent traukdamas atskyrinėdamas vieną nuo kito, galėjo suduoti.>“ (t. 2, b. l. 174-177); įtariamajam G. B. duodant parodymus 2023 m. birželio 29 d. jis buvo nurodęs, kad „<Ž., lyg norėdamas suduoti, ėjo artyn prie N., ir tada jis greitai pribėgo prie to Ž., nes tikrai manė, kad asmenys mušasi, ir jis suėmęs už peties Ž.bandė pargriauti>, <bandydamas pargriauti Ž.galėjo suduoti rankos kumščiu smūgį...>, <...jam pavyko asmenį parversti ant žemės, ir jis Ž. tada savo kūnu užgulė. Pajautė vienu metu, kad jam kažkas įspyrė, nes jis buvo Ž. užgulęs, tai matyt spyrė Ž., o pataikė jam >“ (t. 3, b. l. 20-23).

II. ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKOS KVALIFIKAVIMAS

24. Apibendrinant išdėstytus įrodymus bei kitas teisiamojo posėdžio metu nustatytas faktines aplinkybes laikytina nustatytu, kad nukentėjusiųjų bei kaltinamųjų yra nurodomos skirtingos įvykių versijos. Nukentėjusieji iš esmės nurodo, kad kaltinamieji patys atvyko į jų namų kiemą ir reikšdami pretenzijas dėl netinkamo Ž. A. vairavimo sukėlė konfliktą bei panaudojo fizinio smurto veiksmus prieš Ž. A. ir S. A.. Tuo tarpu kaltinamieji nors ir pripažįsta atvykę į A. namų kiemą pasiaiškinti dėl pavojingo Ž. A. vairavimo, tačiau iš esmės nurodo, kad patys jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu neatliko, o jėgą nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo tik tiek kiek buvo būtina apsiginti nuo jų pačių puolimo.

25. Teismas remdamasis apklaustų proceso dalyvių parodymų visetu ir jų analize daro išvadą, kad nukentėjusiųjų parodymai, kuriuos pagrindžia ir kita bylos medžiaga, laikytini pakankamais konstatuoti kaltinamųjų kaltę įvykdžius tyčinius smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu. Teismas vertina, kad nukentėjusiųjų parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, neskaitant nežymių tam tikrų aplinkybių nesutapimų (suduotų smūgių skaičiaus, smurtinių veiksmų detalios sekos ir pan.), buvo nuoseklūs ir aiškiai apibūdinantys kaltinamųjų neteisėtus smurtinius veiksmus jų atžvilgiu.

26. Tai, kad prieš nukentėjusiuosius buvo panaudoti fizinio smurto veiksmai įrodo ant jų kūnų išlikę sužalojimai, kas patvirtina trauminių poveikių padarinius.

27. Teismas iš esmės vertina tai, kad būtent kaltinamieji vyko pas nukentėjusiuosius aiškintis Ž. A. prieš tai buvusio neatsargaus vairavimo aplinkybių, o tai rodė jų aiškų priešišką nusiteikimą nukentėjusiųjų atžvilgiu. Vertintina, kad to daryti kaltinamiesiems visiškai nereikėjo, nes jie nėra įgalioti spręsti ar priimti sprendimus dėl kitų asmenų galimai padarytų neteisėtų veiksmų. Laikytina, kad nagrinėtinu atveju kaltinamieji ar kiti su jais buvę asmenys, kurių interesai buvo pažeisti, galėjo apie tai informuoti įgaliotą instituciją, kuri privalėjo imtis priemonių ir aiškintis nurodytas aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu būtent ir buvo nustatyta, kad dėl Ž. A. netinkamo vairavimo jo atžvilgiu buvo priimtas administracinio pobūdžio sprendimas (t. 2, b. l. 40).

28. Teismo vertinimu, kaltinamųjų vykimas pas nukentėjusiuosius buvo sąlygotas jų sukelto pykčio ir noro savavališkais veiksmais parodyti, kad tokio elgesio jie netoleruos. Šios aplinkybės atsispinti ir nukentėjusiojo bei kaltinamojo pateiktuose vaizdo įrašuose kur užfiksuota, kad kaltinamasis R. B. agresyviu tonu ir elgesiu rodo savo aiškų nepasitenkinimą Ž. A. pavojingu vairavimu. Teismas taip pat laiko įrodytu, kad kaltinamųjų N. ir R. B. nepasitenkinimas, o vėliau ir prie jų prisijungusių R. B. ir G. B. veiksmai, peraugo į fizinio smurto veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu.

29. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamieji nakties metu be savininkų sutikimo atvyko į privačią nukentėjusiųjų namų teritoriją, todėl laikytinas pateisinamu nukentėjusiųjų elgesys bandant išprašyti kaltinamuosius iš jų namų kiemo ir jų aiškus pyktis ir nepasitenkinimas, o taip pat ir kiti nukentėjusiųjų veiksmai nukreipti į savo privačios nuosavybės ir privatumo apsaugą, kaip pvz. reagavimas į kaltinamųjų veiksmus agresija, apsistumdymas, bandymas suduoti ar sudavimas plastikiniu konteineriu kaltinamajam, kaltinamojo automobilio raktelių paėmimas ir pan.

30. Nors nukentėjusieji nurodo ženkliai didesnį skaičių smūgių nei ant jų kūnų užfiksuoti sužalojimai, tačiau, teismo vertinimu, tai paaiškinama tuo, kad ne nuo visų suduotų smūgių lieka žymės (padariniai). Be to, iš įvykio aplinkybių matyti, kad viskas vyko labai greitai, buvo ir tarpusavio stumdymosi, kuomet smūgiai galėjo būti ir ne tokie stiprūs. Be to, kai kurie smūgiai galėjo ir nepasiekti tikslo, pvz.: įtariamajam G. B. duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs, kad <...jam pavyko asmenį parversti ant žemės, ir jis Ž. tada savo kūnu užgulė. Pajautė vienu metu, kad jam kažkas įspyrė, nes jis buvo Ž. užgulęs, tai matyt spyrė Ž., o pataikė jam...>“ (t. 3, b. l. 20-23).

31. Tai, kad kaltinamieji atliko smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu patvirtina nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų (nukentėjusiųjų kaimynų) J. B., R. B., B. D. parodymai, kurie tiesiogiai matė ar girdėjo, kad prieš nukentėjusiuosius buvo smurtaujama, jie prašėsi pagalbos ar smurtaujančių asmenų (kaltinamųjų) buvo prašoma nustoti mušti, spardyti ir pan.

32. Teismo vertinimu, tai kad būtent kaltinamieji atliko smurtinio pobūdžio veiksmus rodo ir jų kiekio bei jėgos pranašumas. Iš nukentėjusiųjų tik Ž. A. yra jauno ir darbingo amžiaus, o nukentėjusysis S. A. yra solidesnio amžiaus žmogus, turintis neįgalumą, todėl mažai tikėtina, kad būtų galėjęs iš esmės pasipriešinti kaltinamiesiems ar prieš juos smurtauti. Tuo tarpu visi keturi kaltinamieji yra jauno ir darbingo amžiaus, neturintys fizinės sveikatos sutrikimų, todėl situacijoje kuomet įvykio vietoje buvo likęs tik vienas Ž. A., sunkiai tikėtina, kad jis galėjo priešintis ir bandyti smurtauti vienas prieš visus keturis kaltinamuosius. Vertintina ir tai, kad kaltinamieji R. B. ir G. B. buvo neblaivūs, todėl jų veiksmams taip pat galėjo turėti įtakos ir jų didesnio ar mažesnio lygio apsvaigimas.

33. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad būtent nukentėjusieji buvo priversti pasišalinti iš savo namų ir kviestis pagalbą, o tai rodo, kad būtent jie buvo silpnesnėje pozicijoje ir jiems buvo poreikis gintis nuo agresyvių kaltinamųjų veiksmų.

34. Teismo vertinimu pateikta nukentėjusiojo ar kaltinamojo filmuota medžiaga atspindi tik dalį viso konflikto, kuriame užfiksuotos dalinės įvykio aplinkybės neprieštarauja nei nukentėjusiųjų, nei kaltinamųjų duotiems parodymams.

35. Vertinant aukščiau išdėstytus motyvus dėl nukentėjusiųjų duotų parodymų ir jų patirtų sužalojimų pagrįstumo, teismas kaltinamųjų parodymus toje dalyje, kuomet jie nepripažįsta tyčia smurtavę prieš nukentėjusiuosius atmeta kaip nepagrįstus ir tokius jų parodymus nepripažinto kaltinimo dalyje laiko kaip jų pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

36. Teismas vertina, kad kaltinamųjų parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nebuvo nuoseklūs. Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu apskritai neigė įvykdę tyčinius smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausų, kurios buvo vykdytos nepraėjus ilgesniam laiko tarpui po įvykio, tam tikrus smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo pripažinę (kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ištraukos cituotos šio nuosprendžio 23 punkte). Tai, teismo vertinimu, rodo kaltinamųjų norą sušvelninti savo atliktus veiksmus bei parodyti, kad nagrinėjamoje situacijoje jie buvo nukentėjusiųjų pozicijoje. Vertintina, kad nagrinėjamoje situacijoje kaltinamieji turėjo aiškų nepasitenkinimą dėl Ž. A. netinkamo vairavimo ir pavojaus kitiems asmenims sukėlimo, tačiau tai negali būti pateisinama savavališku pateikimu į privataus gyvenamojo namo teritoriją ir smurtinių veiksmų privačioje valdoje gyvenantiems asmenims sukėlimu.

37. Nors kaltinamieji pateikia versiją, kad jie tam tikrais, tame tarpe ir fizinio smurto, veiksmais gynėsi nuo nukentėjusiųjų veiksmų jų atžvilgiu, tačiau kaltinamųjų atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai (smūgis ranka ar spyris koja) apskritai negali būti gynybos veiksmu, nes toks veiksmas parodo tyčinį norą asmeniui padaryti fizinį poveikį ir sukelti fizinį skausmą.

38. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas pilnai tiki ir remiasi nukentėjusiųjų parodymais dėl smurto prieš juos panaudojimo aplinkybių, nes, kaip minėta, jų parodymus patvirtina ir kiti išdėstyti įrodymai bei ikiteisminio tyrimo metu tirtų aplinkybių visuma. Laikytina įrodytu, kad kaltinamieji prieš nukentėjusiuosius panaudojo fizinio smurto veiksmus, sukėlė jiems fizinį skausmą bei padarė sužalojimus kurie kvalifikuoti nežymiu sveiktos sutrikdymu, todėl ir kaltinamųjų veika kvalifikuotina kaip tyčinis kito asmens nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors nukentėjusieji teisminio nagrinėjimo metu ir negalėjo tiksliai nurodyti jiems suduotų smūgių skaičiaus ir detalesnių jų sumušimo aplinkybių, tačiau tai, teismo vertinimu, pateisinama pakankamai intensyvia smurtinių veiksmų eiga, smurtinius veiksmus atlikusių asmenų kiekiu, taip pat nuo įvykio praėjus pakankamai ilgu laiko tarpu. Vertinant tai, teismas detalizuodamas kaltinimą ir kaltinamųjų veiksmus, remiasi taip pat ir nukentėjusiųjų duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet buvo nurodytos ir paaiškintos aplinkybės praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio ir kuomet nukentėjusieji galėjo detaliau nurodyti prieš juos panaudotų smurtinių veiksmų aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

39. Nukentėjusiųjų atstovas pateikė prašymą kaltinamųjų veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, tai yra kaip viešosios tvarkos pažeidimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje dominavo privatus interesas, tai yra kaltinamųjų noras išsiaiškinti Ž. A. pavojingo vairavimo aplinkybes. Būtent tuo tikslu jie vyko pas nukentėjusiuosius ir dėl to kilęs ginčas peraugo į fizinio smurto veiksmus, smurtinio pobūdžio veiksmai vyko privačioje teritorijoje. Iš to seka, kad kaltinamieji neturėjo tikslo ir nesiekė pažeisti viešąją tvarką bei sukelti aplinkinių asmenų pasipiktinimą, todėl jų veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

40. Kaltinamiesiems pateiktame kaltinime nurodyta, kad R. B., N. B., R. B. ir G. B., veikdami iš anksto susitariusių bendrininkų grupėje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, panaudodami fizinę jėgą, sumušė Ž. A. ir S. A.. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad fizinio smurto veiksmus S. A. atžvilgiu naudojo tik R. B. ir N. B., o R. B. ir G. B. įsijungė į konfliktą kuomet S. A. kieme nebebuvo ir prieš jį nesmurtavo, todėl šioje dalyje kaltinimas tikslintinas išjungiant aplinkybę, kad R. B. ir G. B. bendrais su kitais kaltinamaisiais veiksmais sumušė S. A..

41. Remiantis išdėstytais įrodymais bei nurodytais motyvais, teismas laiko nustatytu ir įrodytu, kad R. B., N. B., R. B. ir G. B., 2023 m. birželio 27 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini)kieme, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, panaudodami fizinę jėgą, R. B. ir N. B., veikdami iš anksto susitariusių bendrininkų grupėje, sumušė S. A. bei R. B., N. B., R. B. ir G. B. veikdami iš anksto susitariusių bendrininkų grupėje, sumušė Ž. A., o būtent: N. B.kartu su R. B. nuvykus automobiliu minėtu adresu į kiemą, R. B. Ž. A. sudavė tris smūgius į veidą; po to, Ž. A. užsidengus veidą, R. B. ir N. B.bendrai kumščiais sudavė aštuonis smūgius į įvairias kūno vietas, po ko Ž. A. suklupo ant žolės; po to R. B. ir N. B. sudavė po du smūgius S. A. į galvą, po ko S. A.nukrito ant žolės; tada gulintį S. A. N. B. ir R. B. spardė kojomis, įspirdami ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas; tuoj po to, S. A. išvažiavus iš kiemo, į minėtą kiemą atėjo R. B. ir G. B., kurie prisijungė prie R. B. ir N. B. veiksmų ir taip pat panaudojo fizinę jėgą prieš Ž. A., o būtent: R. B.kumščiais sudavė Ž. A. tris smūgius į veidą, tuo metu G. B. suėmė Ž. A. už kaklo ir smarkiai spaudė kaklą, G. B. laikant už kaklo R. B. kumščiais sudavė penkis smūgius Ž. A. į veidą, po to N. B. ir R. B. bendrai kumščiais sudavė Ž. A. penkis smūgius į įvairias kūno vietas; kai G. B. Ž. A. paleido, Ž. A. nukrito ant žemės, ir tada gulintį Ž. A. N. B., R. B., R. B. ir G. B. spardė kojomis ir rankų kumščiais, sudavė nenustatytą smūgių skaičių Ž. A. į įvairias kūno vietas; tokiais veiksmais nukentėjusiajam Ž. A. buvo padarytas pakaušio minkštųjų audinių sumušimas, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir paakyje bei dešinės ausies kaušelyje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje, alkūnėse, kairėje plaštakoje, keliuose ir kairėje pėdoje, o nukentėjusiajam S. A. buvo padarytos junginės kraujosruvos kairėje akyje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairėje blauzdoje, tokiais veiksmais S. A. ir Ž. A. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl tokia R. B., N. B., R. B. ir G. B. padaryta veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

III. BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS TAIKYMO MOTYVAI

42. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jų veiksmams įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo Ž. A. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nes pagal įvykio aplinkybes būtent Ž. A. dėl pavojingo vairavimo sukeliant pavojų nukentėjusiesiems ar jų artimiesiems (už ką vėliau buvo nubaustas administracine tvarka), sukėlė nukentėjusiųjų didelį pasipiktinimą ir tai sąlygojo konfliktinę situaciją tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų ir kas peraugo į tyčinius smurtinius veiksmus. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė visų kaltinamųjų atžvilgiu yra ta, kad jie nusikalstamus veiksmus padarė pritardami vieni kitų veiksmams, tai yra veikdami kaip bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors kaltinamieji R. B. ir G. B. veikos padarymo metu ir buvo neblaivūs, tačiau pagal veikos padarymo aplinkybes jų neblaivumas nesąlygojo ir neturėjo esminės įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl jų neblaivumas nevertintinas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

43. Sprendžiant kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jiems BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių rūšių atsižvelgiama į tai, kad kaltinamieji anksčiau neteisti, charakterizuojami gerai, taip pat vertinant, kad yra pakankamai jauno amžiaus, darbingi, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį kaltinamiesiems atitiktų baudos bausmės parinkimas.

44. Parenkant baudos bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad kaltinamųjų atžvilgiu yra po vieną atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamieji kaip asmenybės charakterizuojami gerai, taip pat atsižvelgtina ir į veikos padarymo aplinkybes, kad nukentėjusiesiems buvo tik nežymiai sutrikdyta sveikata, susiklosčius konfliktinei situacijai po paties nukentėjusiojo išprovokuotų veiksmų pavojingai vairuojant automobilį ir sukeliant pavojų kaltinamiesiems bei jų artimiesiems, kas rodo šiek tiek mažesnį kaltinamųjų padarytos veikos pavojingumą. Remiantis šiomis aplinkybėmis kaltinamiesiems parinktinas baudos bausmės dydis artimas baudos bausmės galimos skirti už nesunkaus nusikaltimo padarymą minimaliam dydžiui (61 straipsnio 2 dalis). Vertinant, kad N. B. ir R. B. buvo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiuosius iniciatoriai, be to jie smurtavo prieš abu nukentėjusiuosius, todėl jiems parinktini bausmės dydžiai šiek tiek didesni nei kaltinamiesiems R. B. ir G. B..

45. Kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

IV. CIVILINIO IEŠKINIO IŠSPRENDIMO IR KITI PROCESINIAI KLAUSIMAI

46. Byloje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusieji S. A. ir Ž. A. (jų įgaliotas atstovas) (t. 3, b. l. 127-128). Ž. A. prašo priteisti jo naudai solidariai iš R. B., N. B., R. B. ir G. B. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. S. A. prašo priteisti jo naudai solidariai iš R. B., N. B., R. B. ir G. B. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

47. Prašydami priteisti neturtinę žalą nukentėjusioji nurodo, kad kaltinamieji jiems sukėlė fizinį skausmą ir sveikatos sutrikdymus bei su tuo susijusius negatyvius dvasinius bei emocinius išgyvenimus. Nurodo, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų prarado dvasinę ramybę, patyrė ir patiria baimę, patyrė fizinį-dvasinį skausmą, pažeminimą. Nurodo, kad visa situacija pasireiškė emocine depresija, dvasiniais išgyvenimais, kad negali jaustis saugiai net savo namuose ir nuosavame kieme. Taip pat prašo įvertinti ir tai, kad kaltinamieji nepripažįsta smurtavę prieš nukentėjusiuosius, jų neatsiprašė, visais būdais stengiasi išvengti baudžiamosios atsakomybės. Visa tai, nukentėjusiųjų nuomone, rodo itin didelį pavojingumą visuomenei ir kelia baimę jiems kaip nukentėjusiesiems. Nurodo, kad iki šiol jaučiasi nesaugūs savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

48. Vertindamas nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, teismas visų pirma atsižvelgia į tai, kad pagal byloje nustatytus duomenis prieš nukentėjusįjį Ž. A. smurtavo visi kaltinamieji, todėl solidarus žalos atlyginimo klausimas spręstinas jį priteisiant iš visų kaltinamųjų. Tuo tarpu prieš nukentėjusįjį S. A. smurtavo tik R. B. ir N. B., todėl solidarus žalos atlyginimo klausimas spręstinas jį priteisiant tik iš prieš S. A. smurtavusių kaltinamųjų, tai yra iš R. B. ir N. B..

49. Teismas iš esmės įvertina tai, kad nukentėjusieji dėl prieš juos panaudotų fizinio smurto veiksmų, patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, nepatogumus dėl gydymosi ir vykstančio bylos tyrimo, patyrė stresą bei išgyvenimus, tam tikrą nesaugumo jausmą jaučia iki šiol. Šios aplinkybės įrodo, kad nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis), todėl pats jų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu.

50. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiesiems buvo padaryti sužalojimai, kurie kvalifikuotini nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir kurių gydymas nereikalavo stacionarios medicininės pagalbos ir specializuoto gydymo bei priežiūros. Vertintina ir tai, kad sužalojimai padaryti daugiausia susistumdymo bei grumtynių metu sumušant daugumoje ne gyvybiškai pavojingas kūno vietas. Įvertintina ir tai, kad iš esmės kaltinamųjų elgesį sąlygojo nukentėjusiojo Ž. A. veiksmai pavojingai vairuojant automobilį ir sukeliant pavojų nukentėjusiesiems ar su jais buvusiems jų artimiesiems. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamieji ne tik panaudojo fizinio smurto veiksmus prieš kaltinamuosius, tačiau savavališkai patekdami į nukentėjusiųjų kiemą pažeidė privačią nuosavybę, kaltinamieji savo kaltę aktyviai neigia, tuo sukeldami didesnius nukentėjusiųjų išgyvenimus ir nepatogumus dėl patiriamo tyrimo. Teismo nuomone, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiųjų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į patirtų neigiamų išgyvenimų bei sužalojimų mastą, vertintinas kaip aiškiai per didelis, neatitinkantis ir priteistinos neturtinės žalos dydžių panašaus pobūdžio bylose, todėl mažintinas. Kaip minėta, neturtinė žala nukentėjusiesiems priteistina solidariai iš prieš juos smurtavusių asmenų.

51. Nukentėjusieji taip pat prašo priteisti jų patirtas atstovavimo išlaidas (t. 3, b. l. 128). Iš bylos medžiagos žinoma, kad nukentėjusiuosius šios bylos procese atstovavo advokatas Arvydas Penelis ir nukentėjusieji už jų atstovavimo paslaugas atstovui sumokėjo kiekvienas po 2 500 Eur (t. 3, b. l. 129-132). Byloje konstatavus, kad visi kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas ir dėl to nukentėjusioji patyrė išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti, todėl iš kaltinamųjų priteistinos nukentėjusiųjų turėtos atstovavimo išlaidos (Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalis). Laikytina, kad dėl kaltinamųjų užimtos pozicijos, tiek ikiteisminis, tiek teisminio bylos nagrinėjimo procesas užtruko, dėl to atstovavimo laikas ir sąnaudos buvo ženkliai didesni, todėl prašomos priteisti atstovavimo išlaidos nelaikytinos aiškiai per didelėmis ir priteistinos pilna apimtimi. Vertinant tai, kad nusikalstamus veiksmus nukentėjusiojo Ž. A. atžvilgiu atliko visi kaltinamieji, todėl jo patirtos atstovavimo išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš visų kaltinamųjų. Atitinkamai, įvertinus tai, kad nusikalstamus veiksmus nukentėjusiojo S. A. atžvilgiu atliko tik kaltinamieji R. B. ir N. B., todėl nukentėjusiojo S. A. patirtos atstovavimo išlaidos priteistinos lygiomis dalimis tik iš šių kaltinamųjų.

52. Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (47,58 Eur), todėl vertinant, kad procesas vyko visų kaltinamųjų atžvilgiu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš visų kaltinamųjų lygiomis dalimis.

53. Daiktiniai įrodymai – diskai su vaizdo įrašais paliktini prie bylos. Suplėšyti juodos spalvos marškinėliai (supakuoti į pakuotą Nr. G636270), kurie saugomi Policijos departamento prie LR VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (t. 1, b. l. 53-54), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nuspren džia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 55 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (MGL), tai yra 2750,00 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) dydžio baudą.

Nustatyti vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

N. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 55 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (MGL), tai yra 2750,00 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) dydžio baudą.

Nustatyti vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (MGL), tai yra 2500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

Nustatyti vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (MGL), tai yra 2500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

Nustatyti vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. B., N. B., R. B. ir G. B., kad skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) vieną iš surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo pavedime privalomai nurodant įmokos kodą – „6801“, o mokėjimo paskirtyje bylos teisminio proceso numerį „1-01-1-23761-2023-9“.

R. B., N. B., R. B. ir G. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – diskus su vaizdo įrašais palikti prie bylos; suplėšytus juodos spalvos marškinėlius (supakuoti į pakuotą Nr. G636270), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir iš kiekvieno po 1250, 00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 2 000,00 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir iš kiekvieno po 625,00 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) atstovavimo išlaidų.

Išaiškinti, kad Valstybei priteistos proceso išlaidos turi būti sumokėtos jas pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, esančių bet kuriame Lietuvos banke, pavedime nurodant juridinio asmens kodą 188659752. Mokant įmoką už proceso išlaidas reikalinga nurodyti įmokos kodą „5662“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas Artūras Dilys