- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-15
- Bylos Nr.
- 1-107-517/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- B. J.
- Nukentėjusysis
- R. P.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 kl. išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, niekur oficialiai nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), buvęs teistas šešis kartus, paskutinį kartą: 1) 2005m. sausio 20d. Ukmergės raj. apyl. teismo, visi teistumai išnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis B. J., smurtaudamas, nesunkiai sužalojo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
Laikotarpyje nuo 2017m. rugpjūčio 11d. iki 2017m. rugpjūčio 15d., apie 14⁰⁰ val., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nustatytas nebuvo, kaltinamasis B. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su sugyventine-pil. R. P. metu, pastarąją užsipuolęs, tyčia metė lėkštę į lovoje sėdinčią nukentėjusiąją R. P., ko pasekoje lėkštė pastarajai pataikė į nosį, po ko jis(kaltinamasis B. J.) vieną kartą su kėde sudavė nukentėjusiajai R. P. per galvą ir su kumščiu dar ne mažiau kaip penkis kartus sudavė ir į dešinį petį, krūtinę, nugarą ir abi rankas, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios R. P. asmenį pasekoje pastarajai buvo padaryti nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešiniajame petyje, krūtinėje, nugaroje ir abejose rankose, kas nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata nukentėjusiajai R. P. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis B. J., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad konfliktas, kurio metu jis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę R. P., įvyko 2017m. rugpjūčio 11d., vakare, apie 17⁰⁰ val. Buvo penktadienis. Tą dieną jis girtavo pas draugą, gėrė alų, buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Išgertuvių metu draugo motina jam pasakė, kad jo sugyventinė R. P. gulėjo su jos(draugo motinos) sūnumi. Grįžęs į namus, juose rado sugyventinę R. P., kurią užsipuolė, sužinojęs apie jos neištikimybę. Kilo konfliktas, kurio metu jis iš pykčio pradėjo mušti savo sugyventinę. Pirmas smūgis buvo iš lėkštės, kurią paėmęs iš virtuvės, metė į sugyventinę, pataikydamas į veidą. Po to su kėde trenkė sugyventinei į nugarą. Ne vieną kartą su kumščiais buvo suduota ir į įvairias kūno vietas, tačiau smūgių skaičiaus nurodyti negali. Tą dieną sugyventinė R. P. pagalbos nekvietė, į policiją kreipdamasi tik po kelių dienų, kada jis vėl prieš ją pavartojo fizinį smurtą kilusio kito tarpusavio konflikto metu.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis B. J. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nukentėjusiosios R. P. apklausos protokolu, surašytu ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 20-21), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): pranešimais apie smurtą artimoje aplinkoje(b.l. 26-27), įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu(b.l. 7) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 9-10), tarnybiniu pranešimu dėl pristatyto asmens(b.l. 74), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapais(b.l. 38, 52), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 49-50) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kadangi nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis B. J. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.
Iš teisme paskelbto nukentėjusiosios R. P. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2017m. rugpjūčio 15d, apie 14⁰⁰ val., jai būnant namuose, į namus grįžo neblaivus jos sugyventinis B. J., kuris pradėjo prie jos kabinėtis, priekaištavo, kodėl ji nepadarė skaniau valgyti, kaltino neištikimybe, teigdamas, kad ji neva santykiauja su kitais vyrais. Ji pasakiusi, jog tai ne tiesa. Tuo metu, kai ji buvo miegamajame ir sėdėjo ant lovos, konfliktui tęsiantis, jos sugyventinis B. J., iš virtuvės paėmęs lėkštę, iš kurios valgė, metė lėkštę į ją, pataikydamas į nosį. Lėkštė nuo smūgio į veidą suskilo, iš nosies pradėjo plūsti kraujas, jai labai skaudėjo. Tada sugyventinis, pasakęs „ ar tau dar mažai “, miegamojo kambaryje paėmęs stovinčia kėdę, jai sėdint ant lovos, su kėde sudavė dar vieną kartą į galvą, dėl ko dar labiau iš nosies pradėjo bėgti kraujas, pasidarė labai silpna, tačiau sąmonės praradusi nebuvo. Po to sugyventinis, numetęs kėdę, priėjo prie jos, sėdinčios ir kraujuojančios ant lovos, ir su rankos kumščiu ne mažiau penkis kartus sudavė į įvairias kūno vietas, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Ji toliau sėdėjo ant lovos, bandė sulaikyti iš nosies bėgantį kraują, nes labai stipriai bėgo kraujas. Po kelių minučių atsikėlusi, ji nuėjo į virtuvę ir, pasisėmusi šalto vandens, dėjo kompresą ant veido. Jai vėl grįžus į miegamojo kambarį, kuriame jos sugyventinis B. J. jau gulėjo lovoje, pastarasis jai pasakė „ eik kalę toliau pistis “. Ji sugyventiniui į tai nieko neatsakė. Sugyventinis daugiau prie jos nebelindo, todėl ji atsigulė į lovą ir nuėjo miegoti. Tą vakarą ji policijos nekvietė, nes nerado savo mobilaus ryšio telefono, kuris minėtą vakarą buvo nukritęs po lova. Tai buvo jau nebe pirmas sugyventinio smurtavimo prieš jos asmenį atvejis(b.l. 20-21). Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji R. P. papildomai parodė, kad ji buvo mušama ne vieną dieną, kaltinime nurodyti sumušimai buvo padaryti pirmo sumušimo metu, o pirmas kartas galėjo būti ir 2017m. rugpjūčio 11d. Su kėde sugyventinis jai trenkė į nugarą. Antro sumušimo metu jai buvo sulaužyta nosis, iš kurios tada bėgo kraujas. Po patirto fizinio smurto prieš jos asmenį į ligoninę ji kreipėsi ne sekančią dieną, o po kelių dienų.
Iš teisme paskelbtų byloje esančių 2017m. rugpjūčio 16d. įvairioms institucijoms rašytų pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje matyti, kad jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios R. P., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 26-27). Minėtą informaciją pagal nukentėjusiosios R. P. pasakojimą apie smurtavimą artimoje aplinkoje 2017m. rugpjūčio 17d. Ukmergės raj. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pažymos pagrindo pateikė Ukmergės raj. savivaldybės administracijos Siesikų seniūnijai ir kitoms institucijoms(b.l. 28).
Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas Nr. 3, esantis daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), į kurį(butą) įėjimas yra namo kairėje pusėje. Apžiūrint butą, koridoriaus gale yra durys į miegamojo kambarį, kuriame matosi netvarkingai išmėtyti įvairūs namų apyvokos daiktai. Apžiūrėjus buto kambarius jokių nusikalstamai veikai tirti reikšmingų pėdsakų ar požymių užfiksuota nebuvo(b.l. 7-12).
Iš teisme paskelbto byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapo matyti, kad 2017m. rugpjūčio 16d., 20²⁵ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių buvo atvykusi pil. R. P., gim. 1965m., kuri skundėsi fizinio smurto prieš jos asmenį pavartojimu, nurodydama, kad vakar ir užvakar prieš ją smurtavo sugyventinis, t.y. mušė su kėde, į galvą sudaužė lėkštę, skauda nosį. Pacientės apžiūros metu jai buvo konstatuota, kad nosis skausminga, ties kuria, po akimis yra matomos melsvos mėlynės. Dešiniame petyje matoma 8 cm hematoma. Abejose rankose, krūtinėje ir nugaroje matomos 2-4 cm dydžio mėlynės, kurios yra 1-2 dienų senumo. Pacientė po apžiūros buvo išleista į namus(b.l. 38, 52).
Iš teisme paskelbtos byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, 2017m. rugsėjo 06d.-spalio 17d. susipažinus su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios R. P. asmens apžiūros tyrimą, teismo medicinos ekspertas davė išvadą, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, t.y. nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešiniajame petyje, krūtinėje, nugaroje ir abejose rankose, buvo padaryti ne mažiau kaip 6(šešiais) trauminais poveikiais, paveikus kietu buku daiktu. Nosies kaulų lūžio su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose padarymas paaiškinamas nuo vieno trauminio poveikio į nosies sritį, būdingas smūgio sudavimui galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. sužalojimai veide atitiktų 2017m. rugpjūčio 15d. sumušimą. Dėl likusių kūno sužalojimų padarymo laiko ir būdo nurodyti nėra galimybės, nes pateiktuose medicinos dokumentuose neaprašyti jų morfologiniai požymiai(spalva, aplinkinių audinių būklė) ir konkreti lokalizacija kūne. Gydytojas V. M., VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje apžiūrėjęs nukentėjusiąją-pil. R. P., medicinos dokumentuose fiksavo, kad poodinės kraujosruvos rankose, krūtinėje ir nugaroje yra 1-2 dienų senumo. Nukentėjusiajai R. P. dėl nosies kaulų lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 49-51).
Pagal LR BK 138 str. 2d. 3p. baudžiamoji atsakomybė yra numatyta už savo artimo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą(LR 2008m. birželio 12d. įstatymo Nr. X-1597, įsigaliojusio 2008m. birželio 27d., redakcija). Kadangi prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir asmenys, su kuriais nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės)(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), tokiu būdu, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą ir įvertinus byloje esančią teismo medicinos specialisto išvadą apie nukentėjusiajai-pil. R. P. prieš jos asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir jo sukeltas pasekmes sveikatai(b.l. 49-51), laikytina, kad kaltinamojo B. J. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio konflikto metu nesunkiai sužalojant kartu gyvenančią sugyventinę-nukentėjusiąją R. P., yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2d. 3p., požymius, t.y. nesunkus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant(kvalifikuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas).
Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 31,- Eur.(trisdešimt vieno euro ir 00 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiosios R. P. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 57-61).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).
Kadangi žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo B. J. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiosios R. P. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).
Spręsdamas kaltinamojo B. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Kaltinamojo B. J. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam B. J. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas šešis kartus, visi teistumai išnykę, tačiau pastarasis iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, paskutinį kartą būdamas teistas 2005m. sausio 20d., vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, padarydamas naują nusikaltimą žmogaus sveikatai(b.l. 96). Visa tai rodo kaltinamojo B. J. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis B. J. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis B. J. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų, pažadėdamas ateityje daugiau nebenusikalsti, kas lengvina kaltinamojo atžvilgiu..
Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).
Pagal LR BK 55 str. nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.
LR BK 27 str. prasme kaltinamasis B. J. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes visi ankstesni teistumai už jo praeityje padarytas veikas šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu jau yra išnykę. Nežiūrint į tai, kadangi sankcijoje už nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 3p., yra numatyta tik vienintelė bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo B. J. asmenybę, laiko, kad kaltinamajam, kaip ne vieną kartą buvusiam teistam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą veiką turi būti paskirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, paskirtiną bausmę mažinant 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Visgi, kartu atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji buvo sužalota kilusio šeimyninio konflikto metu, ir įvertinus teismo posėdyje dalyvavusios nukentėjusiosios R. P. išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų jos sugyventiniui-kaltinamajam B. J. taikymo, pasak kurios, ji sugyventiniui dėl pavartoto fizinio smurto jos atžvilgiu dovanoja ir jam atleidžia, nes ji buvo pirmą kartą taip smarkiai sumušta, ir tikisi, kad sugyventinis po įvykio padarė reikiamas išvadas ir daugiau prieš ją nebesmurtaus, laikytina, kad kaltinamasis B. J. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu tikslinga kaltinamajam B. J. paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskyrus įstatymo numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui(LR BK 75 str. 1-4d.d.).
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo B. J. asmenybę, jo, kaip niekur oficialiai nedirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip prieš šeimos narį smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 8-9p.p., 72² str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.
nusprendė:
B. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 3p., ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems.
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam B. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.
LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu bausmės vykdymą atidėti vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam B. J. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, o oficialaus darbo susiradimo atveju be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo nekeisti darbo vietos; b) įpareigoti nesilankyti kavinėse, baruose ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais ar vartojamas alkoholis; c) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų, ir d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam B. J. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2017m. rugpjūčio 16d., 20⁰⁰ val., iki 2017m. rugpjūčio 17d., 14²⁶ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis B. J. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Baudžiamojoje byloje kaltinamajam B. J. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo B. J. 31,- Eur.(trisdešimt vieno euro ir 00 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiosios R. P. gydymui, atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.