Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas skunde teismui remiasi Lietuvos Respublikosnesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 9 dalimi, 2 straipsnio 3 dalimi, 3 straipsnio 4 dalimi, 4 straipsniu, 5 straipsnio 1 dalimi, iš šio reglamentavimo daro išvadą, kad norint konstatuoti, kad yra padarytas Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas turi būti aiškiai nustatyta, kad pateikiama produkto kaina ar jos apskaičiavimo būdas apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją.

Paaiškina, kad vartotojai informaciją apie galutinę metinės pakuotės kainą bei sąskaitą apmokėjimui už pirmąjį mėnesį gauna kartu su metine maisto papildų OmegaMarine Forte+ pakuote ir turi galimybę per 14 dienų atsisakyti sudarytos sutarties bei grąžinti produktą. Šias faktines aplinkybes įrodo prie šio skundo pridedamos sąskaitos faktūros, kurios buvo siunčiamos nagrinėjamos akcijos vykdymo metu, tai yra, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. Nustatytos aplinkybės, pasak pareiškėjo, neabejotinai įrodo, kad pirmoji sąskaita yra siunčiama kartu su metine maisto papildų pakuote. Antrame sąskaitos puslapyje 3 punkte nurodoma, pilna suma už metinį „OmegaMarine Forte+" kiekį - 343,85 LTL.Taigi, informaciją apie galutinę produkto kainą vartotojas gauna kartu su metine maisto papildų pakuote bei per 14 dienų nuo pakuotės pristatymo dienos turi teisę atsisakyti sudarytos sutarties bei grąžinti produktą pareiškėjui.

Atsižvelgiant į tai, UAB „Natural Pharmaceuticals“ pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi bendrovės veikla laikytina nesąžininga pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Atsakovas dėl skirtos baudos pareiškėjui nurodo, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (toliau Direktyva) bei Įstatyme nesąžiningos komercinės veiklos ir klaidinančios komercinės veiklos sąvokos formuluojamos taip, kad tokia veikla apima ne tik jau konkrečiai įvykusį vartotojo suklaidinimo ar kitokio jo ekonominio elgesio iškreipimo faktą, bet ir tokio suklaidinimo galimybę. Taigi sprendžiant, ar buvo padarytas Įstatymo pažeidimas, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, remiantis teisingumo, išsamumo ir protingumo kriterijais, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo bendrovės veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-23 nutartimiadministracinėje byloje Nr. A502-1684/2010.

Atsakovas nurodo, kad Tarnyba, svarstydama dėl konkretaus baudos dydžio skyrimo atsižvelgė į Įstatymu nustatytą skirtinos baudos minimumo ir maksimumo vidurkį (15 500 Lt), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Pažymi, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Komisija įvertino nurodytus konkrečiam baudos dydžiui įtakos turinčius kriterijus ir skyrė pareiškėjui ženkliai mažesnę nei pradinis vidurkis baudą (2500 Lt). Nurodo, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, skirdama baudą pareiškėjui, atsižvelgė į visų aplinkybių visumą. Toks baudos dydis (2500 litų) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos buvo pasirinktas kaip proporcingas pareiškėjo padarytam Įstatymo nuostatų pažeidimui. Priešingu atveju, jei baudos dydis pareiškėjui neturėtų įtakos ir nesukeltų jokių padarinių, galėtų būti sudarytos prielaidos nepasiekti teisinės atsakomybės tikslų, įskaitant Įstatymo pažeidimų prevenciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Konkurencijos taryba atsiliepime (t.2, b.l.9-10) nurodo, kad Konkurencijos taryba pagal kompetenciją nagrinėja Reklamos įstatymo 5 ir 6 straipsnių pažeidimus. Taip pat pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalį vertina, ar reklama turi Įstatymo 7 straipsnio 1-21 punktuose numatytų nesąžiningos komercinės veiklos požymių. Atitinkamai nustačius, kad reklama turi minėtuose punktuose nustatytų požymių, tokia reklama laikoma savaime klaidinančia, todėl Konkurencijos tarybai yra pagrindas skirti baudą pagal Reklamos įstatymą. Pažymi, kad Konkurencijos taryba 2014 m. spalio 28 d. priėmė nutarimą „Dėl UAB „Natural Pharmaceuticals" skleistos maisto papildo „OmegaMarine Forte+" reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams" (nutarimas paskelbtas Konkurencijos tarybos interneto svetainėjewww.kt.gov.lt2014 m. spalio 28 d.), kuriuo pripažino, kad Bendrovės skleista reklama dėl galimybės nemokamai įsigyti maisto papildo „OmegaMarine Forte+", sumokėjus tik pakavimo ir pristatymo išlaidas 9,95 Lt, turi Įstatymo 7 straipsnio 18 punkto požymių, todėl laikoma savaime klaidinančia reklama, pažeidžiančia Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.Tuo tarpu, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nutarimas bei jame nustatytos aplinkybės nėra susijusios su Konkurencijos tarybos atliktu tyrimu. Atitinkamai, Konkurencijos taryba neturi kompetencijos nagrinėti Įstatymo numatytų pažeidimų, įskaitant 3 straipsnio 1 dalį, bei skirti už juos sankcijas, kadangi tai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija.Dėl nurodytų aplinkybių, Konkurencijos taryba išsamiau nepasisako dėl pareiškėjo atsiliepime nurodytų aplinkybių, prašo teismą nagrinėti administracinę bylą nedalyvaujant Konkurencijos tarybos įgaliotiems atstovams ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Maisto papildų gamintojų asociacija atsiliepime (t.2, b.l. 8) nurodo, kad dėl pareiškėjo skundo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Trečiojo asmens Maisto papildų gamintojų asociacijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau - ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 12NKV-72 (toliau – Nutarimas), priimto byloje dėl UAB „Natural pharmaceuticals“, kuriuo konstuotajama, kad pareiškėjas pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi bendrovės veikla laikytina nesąžininga pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teisėtumo ir pagrįstumo.Nutarime nurodomos faktinės aplinkybės, buvusios pagrindu pripažinti pareiškėją padarius įstatymo pažeidimą. Nurodyta, kad pareiškėjas vartotojams pateiktoje informacijoje akcentuoja galimybę įsigyti produkciją (maisto papildo „OmegaMarine Forte+" pakuotę)metams net 43 procentais pigiau, sutaupant 265,50 Lt. Informacijoje buvo nurodyta, kad už pirmą mėnesį vartotojui reikės mokėti tik 14,95 Lt vietoj 49,95 Lt, o likusius 11 mėnesių tik po 29,90 Lt. Komerciniame pasiūlyme dėl metinės prenumeratos nenurodyta galutinė kaina, kurią varotojui teks sumokėti už 12 mėnesių, akcentuojama, kad išlaidos dienai sudarys tik 0,96 Lt. Tarnyba konstatuoja, kad toks pasiūlymas sudaro klaidingą įspūdį, jog pasiūlymo kaina nedidelė ir itin patraukli.

Nutarime nurodyta, kad vartotojams, užsisakiusiems metinę maisto papildų pakuotę, sąskaitos siunčiamos dalimis kas mėnesį, o užsakytas papildų kiekis siunčiamas vienu metu. Nurodoma, kad atsižvelgiant į šią aplinkybę, pareiškėjas turėjo pareigą vartotojams nurodyti esminę informaciją – galutinę produkto kainą, tačiau šios informacijos nepateikė.

Konstatuojama, kad informacija apie galutinę metinės pakuotės kainą, kurią pareiškėjas pradėjo teikti tik tarnybai pradėjus tyrimą, siunčiama ne iš karto su pirma papildų pakuote, o tik praėjus 14 dienų grąžinimo terminui su pirma sąskaita.

Už konstatuotą pažeidimą pareiškėjui skirta 2500 Lt bauda.

Dėl Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimo pažeidimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad komerciniame pasiūlyme nurodydavo bendrą galutinę (metinę) produkto kainą, todėl atsakovas ginčo nutarime (nutarimo 11-ojo lapo 2 pastraipa, t.1, b.l. 14-26) neteisingai nurodo, kad UAB „Natural Pharmaceuticals" komerciniame pasiūlyme dėl metinės prenumeratos nenurodo galutinės kainos, kurią vartotojui iš viso teks sumokėti per visą 12-kos mėnesių laikotarpį, esą vartotojas sužinodavo galutinę metinę produkto kainą tik gavęs pirmąją sąskaitą apmokėjimui (t.1.b.l. 40-59).

Produkto platinimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.335 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad pardavėjas iki sutarties sudarymo privalo naudojamomis ryšio priemonėmis pateikti pirkėjui tinkamą informaciją, kurioje privalo būti nurodyta daikto pardavimo kaina. Pareiškėjo paaiškinimai, kad įstatymas nedraudžia nurodyti kainą mokėtiną kas mėnesį per vienerius metus, galėtų būti priimtini kaip nepažeidžiantys vartotojo teisių, jeigu komerciniame pasiūlyme būtų aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta bendra galutinė mokėtina kaina, todėl teismas daro išvadą,kad pareiškėjas, nenurodydamas komerciniame pasiūlyme bendros produkto „OmegaMarine Forte+“ pakuotės kainos, pažeidė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 5 straipsnio 1dalies 4 punktą, t.y. teikiant pasiūlymą atlikti klaidinantys veiksmai – apgaulingos informacijos pateikimas arba tokios informacijos, kuri nors faktiškai ir tiksli, tačiau dėl vieno arba kelių šioje dalyje išvardytų elementų apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją. Tokie veiksmai atliekami pateikiant pasiūlymą (įskaitant ir bendrą pristatymą), kuriuo vartotojas gali būti arba yra skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs, 4 punkte nurodyta, kad klaidinantys veiksmai gali būti atliekami nurodant produkto kainą ar jos apskaičiavimo būdą arba ypatingą kainos pranašumą. Nagrinėjamu atveju Nutarime ir nurodyta, kad faktinę pažeidimo sudėtį sudaro pareiškėjo veiksmai teikiant metinės maisto papildų pakuotės užsakymo pasiūlymą. Todėl šiuo atveju neturi reikšmės, kaip kainą ir kitas sąlygas pareiškėjas aiškino vartotojui jau sudarius sutartį, užsakius produktą, o juo labiau, pateikus apmokėjimui sąskaitą. Galimybė atsisakyti sandorio nekeičia konstuoto pažeidimo kvalifikavimo, nes pažeidimą sudaro klaidinantys veiksmai iki sandorio sudarymo. Nagrinėjamu atveju taip pat būtina atsižvelgti į vidutinio vartotojo sąvoką ir jos aiškinimą fomuojant teismų praktiką. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (Įstatymas) 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžta vidutinio vartotojo sąvoka – varotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į informacijos perdavimo priemonių ribotumą, klaidinančiu informacijos neatskleidimu laikomi tokie veiksmai, dėl kurių vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs, čia patenka esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, nuslėpimas ar jos pateikimas neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku, o 3 dalies 3 punkte paaiškinama, jog tuo atveju, jeigu neaišku pagal kitas aplinkybes, esmine komercinio pasiūlymo informacija laikoma galutinė produkto kaina arba apskaičiavimo būdas (jeigu dėl produkto pobūdžio ši kaina pagrįstai negali būti apskaičiuota iš anksto). Šiuo atveju nenurodyta galutinė produkto kaina, o pagal pateikto pasiūlymo turinį, galutinės kainos apskaičiavimas, nėra labai paprastas, jis reikalauja aktyvių veiksmų ir tam tikrų gebėjimų. Iš nurodyto teisinio reguliavimo daroma išvada, kad pažeidimui konstatuoti nereikia nustatyti jokio konkretaus vartotojo suklaidinimo atvejo, tačiau būtina įvertinti situaciją vidutinio vartotojo galimu požiūriu į komercinį pasiūlymą, t.y. dėl tokio pobūdžio bylose vertinamų įrodymų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad veiksmai, kurie neatitiko profesinio atidumo reikalavimo, neturi būtinai sukelti atitinkamas pasekmes, t. y. neprivalo iš esmės iškreipti vartotojų ekonominio elgesio, nes tam, kad būtų galima konstatuoti tokio pobūdžio įtaką vartotojų ekonominiam elgesiui, užtenka nustatyti tokios įtakos galimybę. Nėra būtina, kad būtų sudarytas bent vienas sandoris, kurio vartotojas kitomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1684/2010; 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-284/2012; 2013 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-90/2013, 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1723/2013). Šiuo atveju pakanka, kad Tarnyba nustatė pažeidimo mastą – išsųstų pasiūlymų skaičių, pagal juos padarytų užsakymų skaičių.