Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-02-02 · Byla Nr. A2.6.-1094-369/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-02-02
Bylos Nr.
A2.6.-1094-369/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00280-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
D. A.
Nukentėjusysis
A. M.-K.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-1094-369/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00280-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. vasario 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A.,nukentėjusiajai A. M.-K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. 2014-12-22 apie 13.52 val., Vilniuje, Mindaugo g. 15, vairuodamas automobilį Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį Toyota Verso, v/n. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 114, 126, 222 p. reikalavimus ir įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu D. A. kaltės dėl jam inkriminuojamų teisės pažeidimų nepripažino. Jis paaiškino, kad įvykio dieną vairuodamas automobilį Ford Focus ir važiuodamas atbuline eiga pajuto smūgį. Sustojęs išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo stovintį raudonos spalvos Toyotą automobilį, į kurį galimai atsitrenkė bei savo automobilį, tačiau jokių apgadinimų ant automobilių nepastebėjo. Tuomet atitraukė savo automobilį ir dar kartą apžiūrėjo automobilį Toyota, tačiau vėlgi nepamatė ant jo jokių apgadinimų. Būdamas įsitikinęs, kad žalos niekam nepadarė, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. D. A. teigė, kad apžiūrėdamas automobilį Toyota kreipė dėmesį į tą vietą, į kurią atsitrenkė savo automobiliu (galinę šoninę dalį), o ant automobilio Toyota nustatytų apgadinimų vieta – priekinio bamperio vidurys.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji A. M. – K. teismui paaiškino, kad įvykio dieną pas ją atėjo kolega ir pranešė, kad kitas automobilis atsitrenkė į jos automobilį Toyota. Kai ji išėjo į kiemą apžiūrėti savo automobilio, asmuo, kuris sukėlė eismo įvykį, jau buvo pasišalinęs. Apžiūrėjusi automobilį, pamatė, kad automobilio galiniame bamperyje atsirado įtrūkimas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. S. teismui paaiškino, kad 2014-12-22 apie 14.00 val. pastebėjo, kaip sidabrinės spalvos automobilis Ford Focus, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota. Sidabrinės spalvos automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo tik savo tik jo kolegės stovinčią raudoną Toyotą. Tuo metu jis praėjo pro susidūrusius automobilius. Liudytojas teisme teigė, kad jis davė suprasti Ford Focus vairuotojui, kad tuoj pakvies raudono automobilio, į kurį buvo atsitrenkęs Ford Focus savininką. Po kelių minučių su Toyota automobilio savininke jie išėjo į kiemą apžiūrėti apgadintų automobilių, tačiau Ford Focus kieme jau nebuvo. Liudytojas teisme nurodė, kad apgadinimai ant automobilio Toyota buvo akivaizdūs. Nuo bamperio buvo atšokę dažai, todėl tokie apgadinimai eismo įvykį sukėlusiam vairuotojui akivaizdžiai turėjo matytis.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, kad D. A. yra inkriminuojami administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Teismo posėdžio metu D. A. neneigė, jog, vairuodamas automobilį Ford Focus, atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota, tačiau nurodė, kad išlipęs apžiūrėti automobilių, jų kontaktavimo vietoje jokių pažeidimų nepastebėjo, o kitų apgadinimų, kurie užfiksuoti byloje esančiose fotonuotraukose nematė arba jų nepadarė. Nors D. A. kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nepripažino, tačiau jo kaltė dėl šio pažeidimo padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais - administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), liudytojo P. S. rašytiniu paaiškinimu bei jo parodymais teismo posėdžio metu (b. l. 8-9. 27-29), kur jis nurodė, kad matė, kaip D. A. vairuodamas automobilį atsitrenkė į automobilį Toyota, liudytojas pats apžiūrėjo automobilį Toyota ir pastebėjo, jog po smūgio ant automobilio Toyota atsiradę apgadinimai, nors ir buvo nedideli, tačiau jie buvo akivaizdūs, taip pat byloje esančiomis fotolentelėmis (b. l. 17, 19-20), iš kurių matyti, ant automobilio Toyota esantys apgadinimai, taip pat vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip D. A. vairuotas automobilis atsitrenkė į automobilį Toyota, Eismo įvykio schema (b. l. 6), papildomų duomenų apie eismo įvykį pažyma, kurioje nurodoma, jog eismo įvykio metu buvo apgadinti tiek automobilio Ford Focus, tiek Toyota galiniai bamperiai (b. l. 7). Pažymėtina, jog šioje byloje pakanka nustatyti žalos turtui padarymo faktą, nes ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio žala.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje D. A. surašytame protokole nurodoma ir tai, kad jis padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtent, pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis susijęs, pažeisdamas KET taisykles. Minėta ATPK norma yra blanketinė, ją inkriminuojant būtina nuoroda į KET atitinkamus punktus. D. A. surašytame protokole nurodoma, kad jis pažeidė KET 222 punkto reikalavimus. Šiame punkte pasakyta, kad: Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Taigi minėtas KET punktas numato eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta tik turtinė žala, sukėlusiam asmeniui pareigą apie tokį eismo įvykį pranešti arba policijos pareigūnams, arba nukentėjusiam asmeniui. Kaip matyti iš bylos medžiagas D. A. sukėlęs eismo įvykį apie jį nepranešė nei policijos pareigūnams, nei nukentėjusiam asmeniui ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nors pats pripažino, jog smūgį, kuomet jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą automobilį jis pajuto ir netgi buvo išlipęs apžiūrėti automobilių. Teismas atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius, jog jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes nematė jokių apgadinimų ant automobilio Toyota bei savo automobilio. Kaip jau aptarta anksčiau, iš bylos medžiagos matyti, jog ant automobilio Toyota esantys apgadinimai yra pakankamai akivaizdūs, todėl jų nepastebėti D. A. negalėjo.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad D. A. suprato, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, todėl, laikydamasis KET 222 punkto reikalavimų, nepriklausomai nuo to, sutinka ar nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo nedelsiant ieškoti kito apgadinto automobilio savininko, arba kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šios aplinkybės rodo, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, taip pat, kad išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET taisykles, neteisėtai iš jos pasišalina, t. y. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, jog D. A. veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėtis, todėl jis baustinas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka nebaustas, neteistas), kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Teismas, įvertinęs administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagą, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad D. A. atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, skiriant administracinę nuobaudą – baudą, mažesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda skirtina už šio pažeidimo padarymą, bei atimant teisę vairuoti transporto priemones mažesniam nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytam minimaliam terminui. Taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad D. A. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas automobilio Toyota Verso, v/n (duomenys neskelbtini) bamperis, eismo įvykio metu padaryta turtinė žala nėra didelė, pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo.

D. A. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina nuobauda, minėto įstatymo straipsnio sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30¹ str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 – 288 str., teismas,

nutaria:

D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirti 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti 290 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, D. A. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą –290 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų), baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas