Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-01-10 · Byla Nr. PK-35-213/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-01-10
Bylos Nr.
PK-35-213/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vita Lučkauskaitė
Nukentėjusysis
M. P.
Kaltinamasis
I. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.PK 1-35-213/2011Proceso numeris 1-48-3-00011-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.10; (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2011 m. sausio 10d.Trakų miestas
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,sekretoriaujant Ingai Bagdonavičienei,dalyvaujant nukentėjusiajai M. P., jos atstovui adv. Romui Sadauskui,kaltinamajam I. A., jo gynėjui adv. Galinai Kardanovskajai,vertėjai Olgai Boguševičienei,teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. A., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal LR BK 187 str. 3d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. A. buvo kaltinamas tuo, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

M. P. skundžiasi tuo, kad 2009 m. rugsėjo 10d. I. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini) antrame aukšte išardė jam nuosavybės teise priklausančio antro aukšto verandos langus, žinodamas, jog atmosferos krituliai patekę į verandą, gali padaryti žalos jos turtui. 2009 m. gruodžio 25d. atšilus orui, vanduo pradėjo skverbtis į nukentėjusiajai M. P. priklausančias patalpas pirmame aukšte, dėl ko buvo sugadintos koridoriaus lubos bei lubų apšiltinimo medžiaga, kurių atstatymas kainuoja 300 litų, tuo padarant baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 187 str. 3d.

Kaltinamasis I. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jam ir jo seseriai lygiomis dalimis, sesuo valdo namo pirmąjį aukštą, jis minėto namo antrąjį aukštą. Veranda, dėl kurios teisme vyksta ginčas, yra Registrų centre neįregistruota. Parodė, kad buvo daroma namo rekonstrukcija pagal patvirtintą planą ir tuomet buvo pastatyta veranda, jos didesnę dalį pastatė jo sesuo kartu su vyru, langus stiklino visi kartu. Visi šie darbai buvo atlikti, kuomet buvo gyva jų mama, kuriai ir priklausė minėtas namas. Atlikti namo rekonstrukcijos darbai nebuvo įregistruoti Registrų centre, nes nepavyko sutarti dėl tam tikrų detalių. Parodė, kad langus iš verandos antrojo aukšto išėmė tuomet, kai į namo antrąjį aukštą buvo vedamos dujos. Parodė, kad dujų kontoros atstovai žodžiu jam nurodė, kad turi būti atvira patalpa, nes virtuvė, į kurią buvo įvestos dujos, buvo šalia verandos. Todėl jis ir išėmė verandos langus, po to jie vėl buvo įstatyti, kai buvo baigti su dujų įvedimu susiję darbai. Parodė, kad vėl langus verandoje išėmė jau 2010 metų rudenį. Parodė, kad jau seniai žinojo, jog veranda jam nebus reikalinga, tačiau nugriauti jos negalėjo, todėl ėmėsi veiksmų su teisininkų pagalba išspręsti šį klausimą, tačiau tai nepavyko padaryti, nes pasamdyti teisininkai neįvykdė savo įsipareigojimų. Parodė taip pat, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė ir todėl turi būti išteisintas, nes langai buvo išimti reikalaujant dujų kontoros darbuotojams.

Nukentėjusioji M. P. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad I. A. yra jos brolis ir jis yra kaltas dėl to, kad išėmė iš verandos langus, neįspėjęs jos šeimos. Parodė, kad pagal projektą veranda neturėjo būti statoma, o turėjo būti tik lodžijos, tačiau visi bendrai prailgino lodžijas, pažeidžiant patvirtintą projektą ir todėl buvo pastatyta veranda. Parodė, kad statant verandą, dirbo tiek ji su šeima, tiek ir jos brolis, visi kartu investavo pinigus į statybas. Parodė, kad brolis turi remontuoti jam priklausančios verandos dalį, nes išėmė langus, bet jis to nedaro. Parodė, kad dalis grindų verandoje betoninės, dalis medinės, išėmus langus, į verandą patenka krituliai, kurie ir prateka į pirmą aukštą pro medines grindis, kurios yra su plyšiais. Prašė priteisti iš I. A. 300 litų žalą, kurios dydį nustatė AB „Lietuvos draudimas“, nes ji yra apdraudusi turtą.

Liudytojas S. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visi bendrai buvo sutarę daryti namo rekonstrukciją, gavo reikiamus leidimus ir pradėjo vykdyti darbus. Visi darbai buvo pradėti prieš 10 metų, verandos neturėjo būti, pagal projektą turėjo būti įrengtos lodžijos, tačiau visi kartu padarė verandą per du aukštus ir ją įstiklino. Kuomet į namą buvo vedamos dujos, specialistai nurodė pakeisti kai kur langus, t.y. juos padidinti ir kad jie atsidarytų. Vykdydami dujų specialistų reikalavimus, savo dalyje kur reikėjo pakeitė langus, juos padidindami, o antro aukšto verandoje langai buvo palikti. Parodė, kad I. A. tyčia sugadino jam ir jo žmonai priklausantį turtą, nes išimdamas langus, žinojo, kuo tai viskas baigsis. Namo rekonstrukcijos įregistruoti negali, nes I. A. nesutinka apmokėti dalinai atliktos inventorizacijos. Parodė, kad I. A. langus iš verandos išėmė 2009 metų rugsėjo mėnesį, o žala padaryta 2009 metais per kalėdas.

Kaltinamasis I. A. pagal LR BK 187 str. 3d. išteisintinas, nenustačius, kad I. A. padarė veiką, turinčią nusikaltimo požymių.

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas ((LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187 str. 3d. dispozicijoje yra numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda tuomet, kai yra sugadinamas ar sunaikinamas nedidelės vertės svetimas turtas. Šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymiai yra veika, pasekmės ir priežastinis ryšys. Tyčinio nusikaltimo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnyje. Svetimo turto sunaikinimas arba sugadinimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y., kai kaltininkas suvokia, kad neteisėtai naikina arba gadina svetimą turtą, numato, kad dėl to turtas visiškai arba iš dalies neteks savo vertės, ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia) arba kad šių padarinių ir nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti (netiesioginė tyčia). Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t.y. turi būti sugadintas ar sunaikintas konkretus turtas. Be to, kiekvienu atveju turi būti nustatomas ir priežastinis ryšis tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. LR BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu.

Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, sunaikindamas turtą, kaltininkas turi suvokti, kad jo veiksmais bus sunaikintas ar sužalotas turtas ir šių pasekmių nori, arba, jei nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.

Savo kaltinimą M. P. I. A. atžvilgiu grindė savo parodymais teisiamojo posėdžio metu, kitais įrodymais, t.y. raštais, adresuotais Trakų rajono policijos komisariatui dėl I. A. veiksmų, AB „Lietuvos draudimas“ pranešimais bei lokaline sąmata – 236 Lt sumai.

I. A. su jam pareikštu kaltinimu nesutiko ir nurodė, kad langus iš verandos išėmė dujų specialistų nurodymu, tačiau nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių jo versiją.

Baudžiamosios teisės teorijoje yra nurodyta, kad turto sugadinimo ar sunaikinimo objektyviosios pusės požymiai yra veika, pasekmės ir priežastinis ryšys. Neginčijamai yra nustatyta, kad tiek kaltinamasis I. A., tiek nukentėjusioji M. P. yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, kiekvienam priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo. Naudojimosi tvarka namu tarp asmenų nėra nustatyta, tačiau M. P. nurodė, kad ji su šeima naudojasi 1- uoju namo aukštu, o I. A. naudojasi 2-uoju namo aukštu. Neginčijamai yra nustatyta, kad namo rekonstrukcijos metu vietoje lodžijų pirmame ir antrame aukšte buvo įrengta įstiklinta veranda, kurios pirmu aukštu naudojasi M. P. su šeima, o antruoju verandos aukštu naudojasi I. A.. M. P. nurodė, kad I. A. 2009 m. rugsėjo 10d. išardė jam nuosavybės teise priklausančio antro aukšto verandos langus, žinodamas, jog atmosferos krituliai patekę į verandą gali padaryti žalos jos turtui. I. A. neginčijo tos aplinkybės, kad išėmė langus iš antrame aukšte esančios verandos ir tai padarė dujos specialistų reikalavimu, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių šią jo versiją. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad įvedant į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), dujas, dujų specialistai reikalavo, kad namo gyventojai išimtu langus iš prie namo stovinčios verandos. Be to, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, dujos į šį namą įvestos 2006 metais, iš byloje esančio AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo rašto, kad gyvenamosios paskirties pastatuose įrengiant dujinę viryklę, juose yra privalomas varstomas langas arba langas su orlaide. Ginčas tarp proceso dalyvių vyksta dėl turto sugadinimo ir turto sugadinimas siejamas su verandos, esančios 2-ame gyvenamojo namo aukšte langų išėmimu - ar I. A., išimdamas iš antrame aukšte esančios verandos langus, padarė nusikalstamą veiką, nes dėl to nukentėjo gyvenamojo namo 1-ame aukšte esanti ir priklausanti M. P. veranda. Tokių įrodymų byloje nėra. Tiek I. A., tiek M. P. nurodė, kad langai iš 2-o aukšto verandos buvo išimti 2009 metų rudenį ir tai padarė I. A.. Ar tai padarė I. A. tyčia, siekdamas, kad būtų sugadintas M. P. priklausantis turtas, neįrodyta. Nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 31d. AB „Lietuvos draudimas“ atstovė surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame skiltyje „įvykio pavadinimas“ nurodė, kad vandens, lietaus bei sniego, kritulių patekimas į apdraustas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). O skiltyje „Įvykio aprašymas“, nurodyta, kad draudėja gyvena nuosavo namo pirmame aukšte. Virš jos kitam savininkui p. I. A. priklausančios patalpos. Tose patalpose verandoje išimti visi langai, todėl įvairūs krituliai patenka į verandą, gadina draudėjos pirmo aukšto lubas (b.l. 13-14). 2009 m. gruodžio 31d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodyta, kad sugadinta pirmo aukšto laiptinė, koridorius, iškaltas medine dailylente, lubos, kurios iškaltos medine dailylente, apšiltinta. Apžiūrėjus, matomos deformacijos, išbrinkusios lentelės, išsiskyrusios ties susidūrimu, reikalinga demontuoti ir papildomai žiūrėti perdangos būklę (b.l.15). Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad būtent pro antro aukšto neįstiklintą verandą patekę krituliai, prateka iki pirmo aukšto (netgi AB „Lietuvos draudimas“ atstovai neatliko antro aukšto verandos būklės įvertinimo). Teismas neginčija tos aplinkybės, kad yra sugadintas M. P. priklausantis turtas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad būtent I. A. yra kaltas dėl tokių pasekmių atsiradimo ir kad tos pasekmės atsirado dėl I. A. nusikalstamos veikos. Nukentėjusioji nepateikė teismui jokių įrodymų, įgalinančių teismą padaryti išvadą, kad I. A. išimdamas langus iš verandos, padarė nusikalstamą veiką, t.y. sugadino M. P. priklausantį turtą. Teismui nenustačius, kad tarp I. A. veiksmų, t.y. verandos stiklų išėmimo ir kilusių padarinių - tyčinio M. P. priklausančio turto sugadinimo yra priežastinis ryšys, I. A. išteisina, nesant jo veikoje baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 187 str. 3d., požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 301 str., 303 str. 5d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

I. A., kaltinamą pagal LR BK 187 str. 3d., išteisinti, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteisti iš M. P. I. A. naudai 1000 litų išlaidų turėtai advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Vita Lučkauskaitė