Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens V. R., kuriai prašoma nustatyti neveiksnumą, nustatyti globą ir skirti globėją, turto administratorių, atstovui advokatui Vytautui Aliuškevičiui,

institucijos, duodančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei R. A.,

nedalyvaujant: suinteresuotam asmeniui V. R., kuriai prašoma nustatyti neveiksnumą, nustatyti globą ir skirti globėją, administratorių,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. R. pareiškimą dėl V. R. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo, turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys – V. R., kurią prašoma pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse, jai nustatyti globą, skirti turto administratorių, taip pat E. R., A. B., institucija, duodanti išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškimo ir kitų procesinių dokumentų esmė.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

III. Neveiksnumo nustatymo pagrindai ir motyvai, teismo padarytos išvados.

CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Pasirengimo nagrinėti bylą metu buvo paskirta V. R. teismo psichiatrijos ekspertizė (e. b. l. 60 - 62). Gautame teismo psichiatrijos ekspertizės akte 2025 m. spalio 15 d.---17 d. Nr. 83TPK-521/2025 teigiama, kad A. J. konstatuojama (duomenys neskelbtini), ji nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti visose ekspertams teismo nutartyje skirti ekspertizę nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (e. b. l. 76-80). Dėl ekspertizės išvadų bylos dalyviai neprieštaravo, teismui abejonių dėl jų nėra. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre apie V. R. jokių duomenų nėra (e. b. l. 39).

Įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, socialinio darbuotojo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos, asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, atstovo advokato nuomonę, daro išvadą, kad V. R. dėl savo psichikos būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl, įstatyme esant įpareigojimui teismui nurodyti konkrečias sritis, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia (CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-742 „dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“) atskirose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jos interesai. Dėl sunkios sveikatos būklės, jos amžiaus, nėra pagrindo manyti, kad jos būklė gali pagerėti tiek, kad ji padarytų žalą sau ir aplinkiniams, dėl ko nėra jokio reikalo riboti jos veiksnumo tose srityse, kurios jam neaktualios, kurių galimybėmis jis dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalės pasinaudoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Štukaturovas prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44009/05). Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Be to 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais CK, CPK pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Atsižvelgiant į tai, pareiškimas dalyje dėl neveiksnumo nustatymo asmeninių neturtinių santykių srityje – politinių ir rinkimo, balsavimo teisių įgyvendinimo srityje (teisė balsuoti ir būti išrinktam), šeimos santykių srityje, asmens gebėjimo būti globėju, darbo teisinių santykių srityse neturėtų būti tenkinamas.

Pareiškėjas pareiškime neprašė apriboti V. R. neveiksnumo turtinių santykių srityje - socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) sritis (prašymų skirti ir (ar) mokėti socialines ir valstybinio socialinio draudimo išmokas teikimas, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt.). (10.2.2 p.), kuri galioja remiantis Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742, 10 punkto pakeitimu nuo 2024 m. rugsėjo 17 d., tačiau tokį reikalavimą pareiškė žodžiu bylos nagrinėjimo metu. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys su šiuo pareiškėjo reikalavimu sutiko. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad V. R. neveiksni visose tiek turtinių santykių srityse, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje. Teismo vertinimu aprašo 10.2.2 p. nustatytas apribojimas prašymų skirti ir (ar) mokėti socialines ir valstybinio socialinio draudimo išmokas teikimas, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt.) pagal savo esmę yra lygus kreipimuisi į viešojo administravimo institucijas, taip pat asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymui, kur V. R. pripažinta neveiksnia. CPK 467 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, teismas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, ar pareiškėjo prašymu arba savo iniciatyva turi aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje, arba siūlyti jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus teikimo. CPK 468 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir kad taip pat yra pagrindas pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nustato baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių, kuriose asmens veiksnumas apribojamas, sąrašą. Teismas, atsižvelgdamas į virš paminėta, daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti V. R. neveiksnia turtinių santykių srityje - socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) sritis (prašymų skirti ir (ar) mokėti socialines ir valstybinio socialinio draudimo išmokas teikimas, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt.). (aprašo 10.1.3 p.).

Byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškintina, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

IV. Globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus skyrimo pagrindai, motyvai, teismo padarytos išvados.

Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 468 straipsnio 4 dalis). Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Jei neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių. Šiuo administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo (CPK 493 straipsnio 1 dalis).

V. R. šioje byloje teismo sprendimu pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, išvardintose ,,Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742, 10 punkte, todėl jai imperatyviai nustatytina globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, 3.277 straipsnio 1 dalis), bei skirtinas globėjas. Byloje surinkti visi tam reikalingi rašytiniai įrodymai (CPK 505 straipsnio 1 dalis, 506 straipsnio 1 dalis).

Institucija, duodanti išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė rašytinę išvadą, kurioje sutiko, kad V. R. globėju būtų paskirtas pareiškėjas jos sutuoktinis Z. R., kuris sutinka būti žmonos globėju, jo moralinės ir dorovinės savybės, giminystės ryšys, sveikatos būklė leidžia tai padaryti (e. b. l. 43-44 ). Pareiškėjas Z. R. sutiko raštiškai būti paskirta neveiksnia tam tikrose srityse pripažintos sutuoktinės V. R. globėju (e. b. l. 5), ką patvirtino ir teismo posėdžio metu. Su tuo sutinka neveiksnia pripažintos V. R. atstovas advokatas Vytautas Aliuškevičius. Šiuo metu pareiškėjas Z. R. gyvena kartu su žmona V. R. jiems abiem nuosavybės teise priklausančiame viename name, ir ten gyvens nuolatos. Z. R. iki šiol globoja žmoną, pagal savo sveikatos būklę globoti gali (e. b. l. 19 ). Jis nėra teistas (e. b. l. 39), administracinių nuobaudų neturi ( e. b. l. 38). Kitų asmenų norinčių globoti nėra. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei atsižvelgus į pareiškėjo atstovės ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus teismo posėdyje, konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. R. nesugeba savimi pasirūpinti, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, dėl ko jai reikalinga nuolatinė globa visose srityse, kuriose jam nustatytas neveiksnumas. Sutuoktinis Z. R. iki šiol tinkamai rūpinasi neveiksnia žmona, gali ir toliau tinkamai atlikti globėjo pareigas, todėl siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens teises ir interesus, jis skirtina savo žmonos globėju (CPK 491, 505 - 508 straipsniai).

V. R. turi nekilnojamojo turto, šioje srityje jai apribotas veiksnumas, todėl skirtinas jos turto administratoriumi jos globėjas Z. R.. (CK 3.245 straipsnis).

Globėjui ir turto administratoriui išaiškintinos jo teisės ir pareigos (CPK 508 straipsnio 4 dalis, CK 3.240, 3.243, 3.244 straipsniai). Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui išaiškintina, kad jis turi įstatyminę pareigą kontroliuoti, kaip globėja ir rūpintoja atlieka savo funkcijas, reikalui esant kreiptis į teismą dėl globėjo bei rūpintojo pakeitimo.

Teismo nutartys dėl globos ir rūpybos nustatymo ir globėjo bei rūpintojo paskyrimo vykdomos skubiai (CPK 496 straipsnis), tačiau kadangi globa nustatyta teismo sprendimu, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, globa vykdoma nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-268 straipsniais, 468 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), pripažinti neveiksnia (negebančia pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų) šiose turtinių santykių srityse:

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) sritis (prašymų skirti ir (ar) mokėti socialines ir valstybinio socialinio draudimo išmokas teikimas, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt.);

kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) pripažinti neveiksnia (negebančia pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų) šiose asmeninių neturtinių santykių srityse:

savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Nustatyti globą V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose jai šiuo teismo sprendimu nustatytas neveiksnumas.

Paskirti V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), globėju jos sutuoktinį Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini).

Globos vietą nustatyti globotinės V. R. ir globėjo Z. R. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Paskirti V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), turto administratoriumi jos globėją Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Globėjui ir turto administratoriui išaiškinti jo teises ir pareigas:

Globėjas ir rūpintojas yra globotinio ir rūpintinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo, turi teisę sudaryti neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius (CK 3.240 str. 1, 2 d.). Globėjų ir rūpintojų veiklą prižiūri globos ir rūpybos institucijos (CK 3.241 str. 1 d.). Globėjas ir rūpintojas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių, taip pat jei jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ir rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais (CK 3.246 str. 2, 3 d.). Jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ir rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Jeigu šiais globėjo ar rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas ar rūpintojas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 str. 2, 3 d.). Globėjas ar rūpintojas privalo informuoti globos instituciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 str. 5 d.). Neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1500 eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas ar rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio ar rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio ar rūpintinio daiktinės teisės. Globėjas, rūpintojas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus (CPK 3.244 str.). Neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo gali būti dovanotojas su rūpintojo sutikimu, jeigu šis nesutinka, būtinas teismo leidimas, išskyrus, kai dovanotino turto vertė neviršija vienos socialinės bazinės išmokos dydžio sumos. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos socialinės bazinės išmokos dydžio sumos. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo turi teisę priimti jam skirtas dovanas su rūpintojo sutikimu, jeigu rūpintojas neduoda leidimo, jį gali duoti rūpintinio prašymu jį gali išduoti teismas. Rūpintojo sutikimas nereikalingas, jeigu ribotai veiksnus asmuo priima simbolines dovanas, neviršinančias vienos socialinės bazinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 str. 1, 2 d.).

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, nedalyvavusiems jo paskelbime, per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.