Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmens, dėl kurio buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui advokato padėjėjui I. D.,

dalyvaujant institucijos paskyrusios nuobaudą Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus atstovei J. T. ir atstovui A. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. V., dėl kurio buvo priimtas nutarimas, skundą dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. balandžio 22 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus nutarimu Nr.1 D. V. nubaustas pagal ATPK 159 str. 1 d. Jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. D. V. nubaustas už tai, kad prie 12p 3/p pastato Dvaro g. 162A, Šiauliuose, neturėdamas nustatyta tvarka parengto projekto ir statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, įrengė betoninių trinkelių aikšteles b2-229,7 m², b3-105,32 m² įvažiavimui į pastatą, tokiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 1 d. 1, 2, 3 p., 12 str. 1 d. 3 ir 4 p., 23 str. 24 d., Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 punkto 12.4.2 ir 12.4.3 papunkčius ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 str. 1 d. Atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Asmens, dėl kurio buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas advokato padėjėjas I. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjui buvo pritaikyta netinkama sankcija pagal netinkamą straipsnį iš karto rodo, kad byla nebuvo išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai, kadangi administracinė atsakomybė buvo skirta remiantis ATPK 159 str. 1 d., t.y. „statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, statyba (griovimas) mieste saugomoje teritorijoje neturint įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo užtraukia atitinkamą nuobaudą“. Atstovas pažymėjo, jog šitie statiniai laikomi nesudėtingais statiniais, dėl to šis straipsnis nebūtų taikomas net jei būtų administracinis teisės pažeidimas įvykdytas, o turėtų būti taikomas 159¹str. 1 d. Atstovas advokatas I. D. pažymėjo, jog ši aplinkybė leidžia abejoti surinktų įrodymų įvertinimo objektyvumu. Atstovas advokato padėjėjas I. D. nurodė, jog statinio paprastasis remontas atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“ ir įstatymo leidėjas išvardija atvejus, būdingus paprastajam remontu: 1) atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai, šalinami šių elementų defektai nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančių konstrukcijų, bet keičiant ar stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; 2) keičiamos pertvarų vietos; 3) nežymiai keičiamas statinio fasadas ir t.t. Atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad ta aikštelė nėra pastatas ir neturi atskirų inžinerinių sistemų, tuomet ji pati yra kaip statinys. Nurodė, jog ribojimo, kad nebūtų galima pakeisti dangos tipo, Statybos įstatyme nėra. Atstovas advokato padėjėjas A. D. pažymėjo, jog atsakovas nurodė, kad Statybos įstatymo 3 str. dispozicija reglamentuoja teisę būti statytoju ir šią teisę įgyvendinti, kuomet statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatyme nustatytais pagrindais. Atstovas advokato padėjėjas I. D. nurodė, jog D. V. iš bankrutuojančios įmonės įsigijo pastatą kartu su šalia esančia aikštele. Atstovas pabrėžė, jog vėliau jis šį pastatą ir aikštelę įregistravo Nekilnojamo turto registro ir kadastro registruose ir prasidėjus vienai administracinei bylai suinteresuoto asmens prašymu ta kiemo aikštelė buvo išregistruota iš registro. Atstovas nurodė, jog D. V. neteko galimybės naudotis to daikto įregistravimu, neteko galimybės kreiptis dėl rekonstrukcijos ar naujos statybos. Atstovas prašė administracinę nuobaudą panaikinti.

Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovė J. T. nurodė, jog nutarimas surašytas pagal 2007 m. sausio 22 d. protokolą ir pažeidėjas negali atsakyti už naujai įsigaliojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, todėl buvo taikyta senojo ATPK redakcija, o ne naujoji, kuri sugriežtina atsakomybę. Pažymėjo, kad institucija paskyrusi nuobaudą 2008 m. Lietuvos vyriausiojo administraciniam teismui priėmus nutartį buvo įpareigota iš naujo surašyti nutarimą, išnagrinėti bylą ir tuo pagrindu balandžio 22 dieną vadovaujantis galiojusiu ABPK 159 str. 1 d. buvo priimtas nutarimas. Institucijos skyrusios administracinę nuobaudą atstovė pažymėjo, jog pritaikyta sena Administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcija numatė, kad tuo metu galėjo būti skiriama nuobauda – įspėjimas arba bauda nuo 1000 iki 5000 litų. Pažymėjo, jog buvo pritaikyta senoji redakcija, nes naujoji numatė griežtesnes baudas, nebeliko įspėjimo. Atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, nurodė visas aplinkybes, išdėstė jas nuosekliai. Atstovė J. T. nurodė, jog byloje yra pridėtas teismo įpareigojimo statytojui nugriauti savavališkai pastatytą statinį įvykdymo patikrinimo aktas. Pažymėjo, jog įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo sprendimui D. V. buvo įpareigotas išardyti aikšteles, kurias jis įrengė valstybinėje žemėje neturėdamas nei teisės jas įrengti, nei supaprastinto projekto, nei raštiško pritarimo, kurie būtini tokiems statiniams. Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovė nurodė, jog aikštelės yra inžineriniai statiniai, kurie skirstomi į pirmą ir antrą kategoriją pagal užimamą plotą. Atstovė nurodė, jog pagal plotą jos priskiriamos prie antros grupės nesudėtingų statinių ir jiems yra būtinas supaprastintas projektas su raštišku pritarimu. Atstovė J. T. pažymėjo, jog buvo nustatytas naujos statybos faktas dėl to, kad toje vietoje, kurioje buvo įrengtos betoninių trinkelių aikštelės, buvo ne betoninė aikštelė, o žalia zona. Atstovė pažymėjo, jog generaliniame plane aplink pastatą visada numatomos žalios vejos, kurios negali būti užstatytos be papildomų projektų, koregavimo. Atstovė J. T. nurodė, jog pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodoma, kad D. V. įgijo nuosavybės teisę į pagrindinį pastatą 12P3 Dvaro 162A, Šiauliuose, prie kurio įrengtos betono trinkelių aikštelės. Pažymėjo, jog trinkelių aikštelės įregistruotos 2002 m. kovo 13 d. pagal 2002 m. vasario 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir 2002 m. vasario 11 d. priėmimo-perdavimo aktą. Tais metais įvyko pastato pirkimas, buvo įformintas perdavimo-priėmimo aktas, o kadastrinių duomenų byloje yra nurodyta, kad pirmoji aikštelė prie pastato buvo įrengta 1985 metais. Nurodė, jog kitos dvi aikštelės – B2 ir B3 buvo įrengtos 2003 metais. Atstovė pabrėžė, jog byloje yra pateikta pirkimo-pardavimo sutartis ir sutarties 8 punkte nurodoma: „Pirkėjas įsipareigoja išsinuomoti jam priskirtą žemės sklypą“. Atstovė J. T. pažymėjo, kad savininkas turi teisę išsinuomoti žemės sklypą apie pastatą, tačiau D. V. to nepadarė, neišsinuomojo šio žemės sklypo, todėl negalėjo vykdyti šitos veiklos. Nurodė, jog 9 punkte nurodyta, jog pardavėjas „įsipareigoja prie parduodamo pastato priskirti 1 ha ploto aikštelę be papildomo mokesčio“, tačiau nėra jokių dokumentų, kokiu pagrindu ji priskirtina. Atstovė pabrėžė, jog D. V. šiame žemės sklype neturėjo teisės vykdyti jokios veiklos, netgi paprastojo remonto, kaip teigė pareiškėjo atstovas. Atstovė J. T. nurodė, jog Lietuvos Respublikoje statybos procesą reglamentuoja Statybos įstatymas, kuris pasikeitė nuo 2006 m. spalio 31 d. ir po tos dienos nustatytos savavalės statybos nebeturi jokios įteisinimo galimybės. Atstovė pabrėžė, jog asmuo, kuris be Statybos įstatymo nustatytų imperatyvių reikalavimų – supaprastinto projekto ir raštiško projekto įrengė aikšteles, turi jas išardyti ir tik po to įgytų galimybę ateityje vėl viską susitvarkyti. Nurodė, jog naikinti nutarimą dėl skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.

D. V. skundas netenkintinas, skundžiamas Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus nutarimas Nr. 1 paliktinas galioti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad institucijos paskyrusios administracinę nuobaudą Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistas tinkamai nustatė D. V. pažeidimo padarymo faktą, tinkamai kvalifikavo veiksmus ir nuobaudą paskyrė nepažeisdamas skyrimo taisyklių. Nuobauda pagal padarytų pažeidimų sunkumo laipsnį parinkta tinkamai.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso (2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1702 redakcija) 159 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statinio statybą (griovimą) be statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba nesudėtingo statinio statybą be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas.

Statybos įstatymo 23 str. 1 d. numato, jog statybos leidimas statinio statybai neprivalomas nesudėtingų statinių statybai ir statinio paprastajam remontui.

Statybos įstatymo 23 str. 24 d. bei Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 punkto 12.4.2 ir 12.4.3 papunkčiuose nurodoma, jog statytojas II grupės nesudėtingiems statiniams turi parengti supaprastintą statinio projektą, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir gauti savivaldybės administracijos raštišką valstybės tarnautojo pritarimą. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 2 lentelės 27 eilutėje nurodyta, kad sandėliavimo ar parodos aikštelės priskiriamos I grupės nesudėtingiems statiniams, jei jų didžiausias užimamas plotas yra daugiau nei 100 kv. m ir II grupės nesudėtingiems statiniams, jei jų didžiausias užimamas plotas yra daugiau nei 100 kv.m 2006 m. gegužės 4 d. užfiksuotuose kadastro duomenyse yra nurodyta, kad b2 kiemo aikštelės plotas yra 229,70 kv.m, o b3 kiemo aikštelės plotas užima 105,32 kv.m, todėl kiemo aikštelės b2 ir b3 pagal jų plotą priskirtinos prie II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių ir jų įrengimui būtina turėti supaprastintą projektą ir gauti raštišką valstybės tarnautojo pritarimą.

Asmens, dėl kurio buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, skunde nurodoma, jog dalies aikštelių dangos keitimas turi būti vertinamas kaip paprastasis remontas, kuriam nei statybos leidimo, nei supaprastinto projekto, nei projekto ekspertizės, nei savivaldybės administracijos raštiško valstybės tarnautojo pritarimo nereikėjo. Taip pat nurodoma, jog nuo pat 1985 metų, kuomet buvo pastatyta asfalto aikštelė, jokie statybos darbai aikštelėje nebuvo vykdomi. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtiname Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 p. numatoma, jog statinio paprastojo remonto tikslas yra iš dalies atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Statybos įstatymo 2 str. 13 p. nurodoma, jog statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Minėto statybos techninio reglamento 8.1 p. numatoma, jog vienas iš naujos statybos tikslų yra pastatyti naują statinį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose išvardinti statinių tipai, vienas jų – inžineriniai statiniai. Statybos įstatymas inžinerinius statinius apibrėžia kaip inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, taip pat visus kitus statinius, kurie nėra pastatai. Atkreiptinas dėmesys, kad 2002 m. inžinerinių tinklų brėžinyje, skirtame detaliojo plano žemės sklypų suformavimui adresu Dvaro g.162, nurodyta, jog kiemo aikštelių b2 ir b3 užimamoje teritorijoje turėtų būti žalioji zona, vadinasi betoninių trinkelių aikštelių įrengimas prie pastato esančioje žaliojoje zonoje laikytinas naujo inžinerinio nesudėtingo II grupės statinio statyba, kuriai būtinas supaprastintas projektas ir raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje taip pat buvo pripažinta, jog betono trinkelių dangos įrengimas atitinka statybos požymius, apibūdintus Statybos įstatymo 2 str. 13 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A5-1265/2006).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 1 – 2 dalyse nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje; aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2754/08). Taigi šiuo atveju Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyrius tinkamai pritaikė 2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1702 redakcijos LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 str. 1 d., aktas sugriežtinantis atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą nebuvo taikomas.

Teismas vadovaudamasis visu tuo, kas pasakyta, konstatuoja, kad D. V., dėl kurio buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, nuobauda yra paskirta pagrįstai, atitinkanti padaryto pažeidimo sunkumo laipsnį, skiriant nuobaudą visos tiek lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės įvertintos, todėl pareiškėjo skundo tenkinti nėra pagrindo. Iš byloje surinktų ir pateiktų įrodymų nėra pagrindo asmens, dėl kurio buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytų išimčių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 105-106 str.,

nutaria:

D. V., dėl kurio buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, skundo netenkinti. 2008 m. balandžio 22 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus nutarimą Nr.1, kuriuo D. V. pagal LR ATPK 159 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.