- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- AN2-55-908/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02021-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Aleksandras Doroševas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovo advokato Aleksandro Doroševo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 1 200 Eur dydžio bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2020 m. liepos 20 d., apie 14.24 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Gedvydžių g. 17, nesuvaldė vairuojamo automobilio „BMW 530 XD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to šis atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadinti keturi automobiliai ir stovėjimo aikštelės apdailos plytelė. R. B. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį – jam nustatytas 0,80 promilės neblaivumo laipsnis. Be to, R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 9 ir 221 punktus.
II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovas advokatas A. Doroševas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliaciniu skundu nesutinkama su R. B. pripažinimu kaltu dėl to, kad jis po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punktą. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad pildant eismo įvykio deklaraciją asmens blaivumo patikra neatliekama. R. B. po eismo įvykio alkoholį vartojo po to, kai visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir pradėjo pildyti eismo įvykio deklaracijas. Paminėta tai, kad R. B. pirmas kvietė policiją į eismo įvykio vietą, nes joje nebuvo nukentėjusių asmenų; vėliau R. B. atšaukė policijos kvietimą, informavęs, kad visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir pradės pildyti eismo įvykio deklaracijas; vėliau vienas iš jų iškvietė policiją į eismo įvykio vietą dėl to, kad vienas iš apgadintų automobilių yra nuomojamas taksi (draudimo bendrovė pareikalavo kviesti policiją, nes eismo įvykyje buvo apgadinti daugiau kaip du automobiliai). Pažymėta, kad R. B. negalėjo to numatyti, buvo įsitikinęs tuo, kad jo blaivumo patikra nebus atliekama, todėl neturėjo tiesioginės tyčios vartoti alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymai ir argumentai
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktinas nepakeistas ir apeliacinis skundas netenkintinas.
4. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
5. ANK 423 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas) vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
6. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad apeliaciniame skunde neginčijama aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės ir stovėjimo aikštelės apdailos plytelė, taip pat pripažįstama, kad jis po eismo įvykio vartojo alkoholį. Be R. B. prisipažinimo, apie kurį leidžia spręsti jo rašytiniai paaiškinimai (b. l. 13), skambučio Bendrajam pagalbos centrui metu nurodytos aplinkybės (b. l. 95) ir teismo posėdžio metu duoti parodymai (b. l. 78-79), jo kaltę dėl to pagrindžia administracinio nusižengimo protokole (b. l. 1-2) ir tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 6, 7) užfiksuotos aplinkybės, eismo įvykio vietos schemos (b. l. 8) duomenys, transporto priemonių savininkų (valdytojų) rašytiniai paaiškinimai (b. l. 10, 11, 12) ir teismo posėdžio metu duoti parodymai (b. l. 79-82, 153-154), fotonuotraukos (b. l. 19-28), alkotesterio kvito rodmenys (b. l. 68), Policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 97-98) duomenys ir kiti byloje esantys įrodymai. Ginčo dėl to byloje nėra, todėl apygardos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš apeliacinio skundo matyti tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. neigia savo kaltę dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, teigia, kad jis nesuvokė, jog, visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams sutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, jam atšaukus policijos kvietimą į eismo įvykio vietą ir pradėjus pildyti eismo įvykio deklaracijas, vėliau bus kviečiama policija į eismo įvykio vietą ir patikrintas jo blaivumas.
8. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 4 punkto pagrindu, įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Analogiška su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių pareiga yra numatyta Kelių eismo taisyklių 221 punkte, pagal kurį jie iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
9. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. rašytinių paaiškinimų (b. l. 13) ir teismo posėdžio metu duotų parodymų (b. l. 78-79) sugretinimas rodo, kad jis alkoholį vartojo po eismo įvykio, po to, kai visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, jis atšaukė policijos kvietimą į eismo įvykio vietą ir pradėjo pildyti eismo įvykio deklaracijas. Tokią R. B. poziciją patvirtina tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės (b. l. 6, 7) ir liudytojų policijos pareigūnų A. B. bei A. G. teismo posėdžio metu duoti parodymai (b. l. 107-109).
10. Pagal Kelių eismo taisyklių 220 punktą, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
11. Apeliacinio skundo kontekste pažymėtina tai, kad minėtas reikalavimas, įvykus eismo įvykiui, jo aplinkybes įforminti raštiškai (deklaracijoje ar popieriaus lape), nėra formalus. Raštiškas eismo įvykio aplinkybių įforminimas ne tik patvirtina, kad eismo įvykio dalyviai sutinka dėl visų įvykio aplinkybių (jas vertina vienodai), tarp jų nėra ginčo, bet kartu ir atleidžia eismo įvykio dalyvius nuo pareigos kviesti policijos pareigūnus bei sudaro teisinį pagrindą eismo įvykio dalyviui tikėtis, kad to nepadarys ir kitas su eismo įvykiu susijęs asmuo (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-648/2020, 15, 21 punktai).
12. Apeliaciniame skunde neteisingai aiškinamas momentas, nuo kurio su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai po eismo įvykio gali vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Priešingai negu bandoma pateikti apeliaciniame skunde, pradėjimas pildyti eismo įvykio deklaracijas neatleidžia su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių nuo po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų tol, kol jos nebus užpildytos ir jų visų pasirašytos arba bus patikrintas jų blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
13. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovo advokato pateiktos eismo įvykio deklaracijos (b. l. 71-73) su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių yra nepasirašytos (eismo įvykio deklaracijų 15 punktas), matyti, kad tik vienoje yra užpildyta nukentėjusio asmens dalis (nukentėjusio D. F.). Iš liudytojo E. K. teismo posėdžio metu duotų parodymų (b. l. 153-154) matyti tai, kad jis net nepradėjo pildyti eismo įvykio deklaracijos. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas sprendžia, kad R. B. po eismo įvykio negalėjo vartoti alkoholio, nes, visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams neužpildžius eismo įvykio deklaracijų ir jų nepasirašius, eismo įvykio aplinkybės buvo dar nenustatytos.
14. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. manė, kad visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pradėjus pildyti eismo įvykio deklaracijas jo blaivumas nebus tikrinamas, tačiau pažymėtina tai, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-458/2021, 19 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. suvokė, kad jis alkoholį vartoja po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nes visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai neužpildė ir nepasirašė eismo įvykio deklaracijų (kaip pripažįstama apeliaciniame skunde – jos buvo tik pradėtos pildyti), ir norėjo taip elgtis, todėl šiuo atžvilgiu veikė tiesiogine tyčia. Paminėtina ir tai, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas R. B. nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Be to, apygardos teismas R. B. teismo posėdžio metu (b. l. 78-79) ir apeliaciniame skunde nurodytos alkoholio vartojimo priežasties – dėl patirto streso jautė širdies permušimus, nevertina būtinuoju reikalingumu, nes, pasijutęs blogai, jis turėjo galimybę iškviesti greitosios medicinos pagalbą, tuo labiau, kad skambučio Bendrajam pagalbos centrui metu R. B. atsisakė tokio operatoriaus pasiūlomo. Tai užfiksuota garso įraše (b. l. 95).
Žemesnės instancijos teismas
16. Apygardos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 dalies 14 punkte eismo įvykis apibrėžtas, kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei ne tik žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, bet ir sugadinamas ar apgadinamas krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
17. Be to, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 2 punktą, įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
18. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu be kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių buvo apgadinta stovėjimo aikštelės apdailos plytelė. Tai užfiksuota administracinio nusižengimo protokole (b. l. 1-2) ir fotonuotraukoje (b. l. 28). Iš tarnybinio pranešimo (b. l. 6) ir kitų byloje surinktų įrodymų matyti tai, kad eismo įvykio vietoje iš nukentėjusiųjų buvo tik transporto priemonių savininkai (valdytojai), kurie pasirodė po policijos kvietimo į eismo įvykio vietą. Atsižvelgdamas į tai, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. privalėjo nedelsdamas apie eismo įvykį, t. y. stovėjimo aikštelės apdailos plytelės apgadinimą, pranešti dėl to nukentėjusiam asmeniui, o negalėdamas to padaryti, – policijai, tačiau jis to nepadarė. Garso įrašuose (b. l. 95) ir Policijos registruojamų įvykių registre (b. l. 97) užfiksuota tai, kad R. B. policijai pranešė tik apie kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, o, sutaręs su jų savininkais (valdytojais) dėl šių eismo įvykio aplinkybių, atšaukė policijos kvietimą į eismo įvykio vietą. Įvertinęs tai, apygardos teismas sprendžia, kad vien dėl to R. B. po eismo įvykio negalėjo vartoti alkoholio, nes kitos eismo įvykio aplinkybės, t. y. dėl stovėjimo aikštelės apdailos plytelės apgadinimo, apskirtai, nebuvo nustatinėjamos iki policijos atvykimo į eismo įvykio vietą, kai R. B. jau buvo pavartojęs alkoholio.
19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai R. B. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.
20. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo R. B., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda – 1 200 Eur dydžio bauda, ir, vadovaujantis ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 34 straipsnio 3 dalimi ir 423 straipsnio 4 dalimi, paskirta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatyme numatytam minimaliam terminui – trejiems metams, skundžiamame nutarime yra tinkamai individualizuotos, taip pat proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei bei teisingos.
21. Kita vertus, apygardos teismas nesutinka su apylinkės teismo argumentu dėl transporto priemonės konfiskavimo neskyrimo dėl to, kad ji priklauso trečiajam asmeniui. Pažymėtina tai, kad ANK 423 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą svarstyti šios administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą. Pagal ANK 29 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas, be kita ko, priklauso tretiesiems asmenims, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas privalėjo svarstyti ne transporto priemonės konfiskavimo, o jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš R. B. klausimą. Kadangi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir nukentėjusiųjų skundų dėl to nėra, apygardos teismas negali svarstyti šio klausimo, nes tai pablogintų administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. padėtį (ANK 652 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2407-827/2020 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovo advokato Aleksandro Doroševo apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.