- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-09
- Bylos Nr.
- A-822-1738-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos kultūros paveldo komisijos, Lietuvos
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės tarybos
- Pareiškėjas
- Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos
- Kategorijos
- 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos kultūros paveldo komisijos atstovams F. T. ir G. D.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos prašymą atsakovui Trakų rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Lietuvos Respublikos valstybinei kultūros paveldo komisijai, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (toliau – ir pareiškėjas, Direkcija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. S1-546, kuriuo nuspręsta leisti rengti teritorijos Trakų mieste Plomėnų gatvėje detalųjį planą, numatant žemės sklypo ribų, ploto, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymą, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą. Detaliojo plano rengimo etapuose: esamos būklės analizės stadijoje ir koncepcijos nustatymo stadijoje numatyti galimybę suplanuoti žemės sklypus, skirtus atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja teisės aktams bei dokumentams, reglamentuojantiems veiklą saugomose teritorijose. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 238, nustato, nustato, kaip parko teritorija tvarkoma pagal Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą (toliau – ir Planavimo schema), patvirtintą Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912, ir Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 patvirtintą specialųjį teritorijų planavimo dokumentą (reg. Nr. 110792000003). Planavimo schema numato ūkinės veiklos apribojimus visoje parko teritorijoje bei jo zonose, teritorijos užstatymo, architektūros, kraštovaizdžio formavimo, paminklosaugos ir gamtosaugos reikalavimus, kurių privaloma laikytis vykdant planavimo bei projektavimo darbus, pateikia principinius siūlymus zonoms tvarkyti. Planavimo schema kaip valstybinės reikšmės teritorinio planavimo dokumentas yra pagrindas detaliems planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektams rengti (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d.). Ginčijamu 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu numatoma planuoti teritorija, pagal Planavimo schemą, yra prezervacinėje (apsauginėje) Trakų istorinio nacionalinio parko zonoje – kultūros kompleksų vizualinės apsaugos teritorijoje, esančioje Totoriškių ežero pietvakarinėje dalyje. Ginčijamame sprendime nustatytas detaliojo planavimo tikslas nesuderinamas su Nuostatuose numatytais uždaviniais, prieštarauja Nuostatų 6 ir 8 punktų reikalavimams. Numatomos planuoti teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 6 dalis, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (88 p.). Papildomus reikalavimus apsaugos funkcinėse zonose nustato ir Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436, 40 punktas. Pažymėjo kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalį Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - tenkinti viešuosius interesus. Parkas skirtas Lietuvos valstybingumo istoriniam centrui Trakuose – pilių kompleksams, Trakų miesto ir jo apylinkių kultūros ir gamtos vertybėms, kitiems objektams ar jų kompleksams, istorinio nacionalinio parko kraštovaizdžiui, etnokultūriniam paveldui saugoti, tvarkyti ir naudoti.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad Vyriausybė 2005 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1109 patvirtino Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepciją. Pagal jos 10.2. punktą, Trakų rajono savivaldybė iškeldins gyventojus iš Užutrakio dvaro sodybos, aprūpinus juos kitu gyvenamuoju plotu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Plomėnų gatvėje planuojama teritorija yra vienintelė laisvos valstybinės fondo žemės vieta Trakų mieste, kur galima mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Todėl Trakų rajono savivaldybės administracija 2006 m. vasario 10 d. kreipėsi į Kultūros ministeriją dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos pakeitimo, numatant galimybę planuojamoje teritorijoje statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus. Pareiškėjo motyvai yrą niekiniai, nes vadovaujamasi Planavimo schema, kuri, kaip teisės aktas, negalioja. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro įsakymas Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2 straipsnio 3 daliai, nes Vyriausybės nutarimą Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ paskelbė neįgaliotas šį veiksmą atlikti asmuo. Paskelbiant nurodytą Vyriausybės nutarimą buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos teisės normos. Planavimo schema laikytina oficialiai nepaskelbta, o Vyriausybės nutarimas nėra įsigaliojęs pilna apimtimi. Oficialiai Valstybės žiniose nepaskelbti teisės aktai negalioja, todėl jais vadovautis negalima.
Tretieji suinteresuotieji asmenys Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija su pareiškėjo prašymu sutiko.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas nėra dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimų, todėl departamento veiksmai tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui neturi įtakos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 10 d. sprendimu prašymą tenkino ir atsakovo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. S l-546 panaikino. Teismas nurodė, kad minėtas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 daliai, 11 straipsnio 6 daliai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 daliai, Nuostatų 6 ir 8 punktams, Planavimo schemos sprendiniams. Teritorija, kuriai minėtu sprendimu leista rengti detalųjį planą, yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke, saugomose teritorijose, kurioje veiklą reglamentuoja saugomų teritorijų įstatymas. Nuostatai reglamentuoja, kad parko teritorija tvarkoma pagal Planavimo schemą, kuri yra specialusis planavimo dokumentas. Skundžiamu sprendimu numatyta leisti rengti detalųjį planą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Šiame sprendime išreikštas detaliojo planavimo tikslas nesuderinamas su Nuostatuose numatytais uždaviniais, prieštarauja Nuostatų 6 ir 8 punktų reikalavimams, tai yra prieštarauja specialiajam teritorijų planavimo dokumentui, todėl yra neteisėtas. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 88 punktas draudžia darbus vizualinės apsaugos zonoje, kurie gali pakenkti nekilnojamųjų kultūros vertybių kraštovaizdžiui ar optimaliai jų apžvalgai. Planavimo schemos 5 skyriuje nustatyta, jog Įgyvendinant parko uždavinius jo teritorijoje nenumatomi nauji gyvenamųjų namų kvartalai (išskyrus numatytus iki 1992 m.). Planavimo schema yra specialusis teritorijos planavimo dokumentas, kuriame raštu ir grafiškai užfiksuotos žinios apie konkrečią teritoriją, jos tvarkymo ir plėtojimo reikmes, saugojimo tvarką ir sąlygas. Nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas (juo nustatytas teritorijos juridinis statusas) įeina į juridinių faktų sudėtį, būtiną tam tikriems santykiams atsirasti, jo skiriamas bruožas yra tas, kad kiti teisės aktai priimami po to, kai patvirtinamas specialusis planas. Šiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, susijęs su toje teritorijoje vykdomos veiklos tam tikrų sąlygų nustatymu, todėl vertintinas kaip neatitinkantis norminio teisės akto požymių, todėl grafinės 1 dalies nepaskelbimas Valstybės žiniose nedaro šios planavimo schemos negaliojančia.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo 2006 m. balandžio 10 d. teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo prašymą atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas skundžiamame sprendime nenustatė atsakovo sprendimo tikslų, kurie prieštarautų specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, todėl nepagrįstai panaikino atsakovo sprendimą Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies pagrindu. Nei Saugomų teritorijų įstatymas, nei kiti įstatymai ar poįstatyminiai teisės aktai nenustato absoliučių draudimų vykdyti saugomų teritorijų detalųjį planavimą, teisės aktų nustatyta tvarka laikantis specialiųjų teisės normų statyti naujus statinius, ar vykdyti kitą su saugomų teritorijų infrastruktūros vystymu susijusią veiklą. Ginčijamas atsakovo sprendimas neprieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktui. Detaliojo planavimo metu yra nustatoma, ar galima statyba nurodytoje teritorijoje, ir jei galima –kokiomis sąlygomis. Be to, sprendžiama eilė kitų svarbių žemės naudojimo klausimų.
2. Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ grafinė schemos dalis nebuvo paskelbta Valstybės žiniose. Be to, Vyriausybės nutarimą paskelbė neįgaliotas šį veiksmą atlikti asmuo. Todėl nutarimas yra neįsigaliojęs (Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 2 str. 1 d. 4 p., 3 d., 8 str. 1 d.). Tokią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką yra suformulavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. liepos 9 d. ir 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimuose.
3. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar 1993 m. gruodžio 6 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 912 atitinka Konstituciją ir Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tai grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, netikslūs, neaiškūs ir klaidinantys. Skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio reikalavimų.
2. Atsakovo nuostata, kad teisės aktai nenustato absoliučių draudimų vykdyti saugomų teritorijų detaliojo planavimo, yra bendro pobūdžio. Detalusis planavimas galimas, jei atliekamas laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Tačiau teisės aktuose gausu imperatyvių teisės normų, kuriose įtvirtintų draudimų ar įpareigojimų negalima aiškinti dviprasmiškai Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d., Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d.).
3. Tuo metu, kai buvo paskelbta Planavimo schema, dar nebuvo susiformavusi praktika, Jp turi būti skelbiami teritorijų planavimo dokumentai. Tik nauja Lietuvos Respublikos itorijų planavimo įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d. nustatė tvarką, kaip įsigalioja torijų planavimo dokumentai.
4. Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo patvirtinta Planavimo schema, buvo paskelbtas Valstybės žiniose, kaip to reikalavo tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl , Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" redakcija. Sį nutarimą paskelbė jį pasirašę pareigūnai.
5. Statybos ir urbanistikos ministras A. V. priėmė įsakymą, kuriuo nurodė paskelbti Planavimo schemą, o ne Vyriausybės nutarimą. Planavimo schemos aiškinamasis raštas, t. y. tekstinė dalis, buvo paskelbtas Valstybės žiniose.
6. Specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų grafinės dalies skelbimas yra netikslingas, nes skelbiant specialiųjų planų grafines dalis nebūtų perteikta jų spalvinė gama, jas tektų sumažinti iki tokio lygio, dėl ko sunku būtų atskirti nustatytas funkcines zonas bei jų ribas, atskirų objektų išsidėstymą. Dėl to skelbiant Planavimo schemą ir buvo nurodyta, kur galima susipažinti su jos grafine dalimi. Trakų rajono savivaldybė niekada neginčijo Planavimo schemos ir savo veikloje ja vadovavosi.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Planavimo schema nėra teisės aktas, kuriam turi būti taikomos Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo reikalavimai. Tai nurodo ir Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalis. Be to, Statybos ir urbanistikos ministro 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 212 skelbia jau patvirtintą planavimo dokumentą, o ne įsako paskelbti Vyriausybės nutarimą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Planavimo schema yra privaloma Trakų rajono savivaldybei, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai ir kitoms viešojo administravimo institucijoms, priimančioms sprendimus dėl detaliųjų planų Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje rengimo bei išduodančioms sąlygas juos rengti.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepime nurodo pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 19 d. nutartimi sustabdė šią administracinę bylą, kol Konstitucinis Teismas ištirs, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 1993 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-119 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai (įstatymo Nr. i-119 2005 m. liepos 7 d. redakcijos 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai).
Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 9 d. priėmė nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčas yra kilęs dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. S1-546, kuriuo nuspręsta leisti rengti teritorijos Trakų mieste Plomėnų gatvėje detalųjį planą, numatant žemės sklypo ribų, ploto, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymą, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamu sprendimu numatyta leisti rengti detalųjį planą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Planuojama teritorija yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad yra draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Skundžiamame sprendime išreikštas detaliojo planavimo tikslas nesuderinamas su Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatuose numatytais uždaviniais, prieštarauja šių nuostatų 6 ir 8 punktams, prieštarauja specialiajam teritorijų planavimo dokumentui - Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912, kurios 5 skyriuje „Trakų miesto ir gyvenviečių plėtotė“ nustatyta, kad parko teritorijoje nenumatomi nauji gyvenamųjų namų kvartalai (išskyrus numatytus iki 1992 m.).
Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 912 negaliojimu, teisėjų kolegija remiasi 2010 m. vasario 9 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 68-1287; 1994, Nr. 10-162) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, laikosi nuostatos, kad šioje konkrečioje byloje prokuroras gindamas viešąjį interesą pasirinko tinkamas viešojo intereso gynimo priemones, tuo pačiu trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentas, kad detalusis planas negali būti naikinamas visa apimtimi, yra nepagrįstas.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl, atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Trakų rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.