Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant ieškovei S. G. ir jos atstovui advokatui Antanui Pliaugai, atsakovei R. K. ir jos atstovei advokatei Dianai Vaitkevičienei, viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovėms R. K. ir G. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė R. K. su ieškiniu sutinka iš dalies. Ji sutinka atlyginti ieškovei dalį žalos, nes pripažino, kad žalą nukentėjusiajam padarė net tik ieškovės, bet ir jos dukra G. K., todėl sutinka, kad atlygini šią žalą turėtų ir ji kaip nepilnametės motina lygiomis dalimis. Tokį susitarimą šalys buvo pasiekę dar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, bet ieškovė atsisakė atlyginti žalą per pusę. Šiuo metu atsakovė dėl savo turtinės padėties nemano, kad turi atlyginti visą reikalaujamą sumą. Be to, ji paaiškino, kad dar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jos dukra G. K. atlygino nukentėjusiajam 600 Lt žalos, todėl pusė šios sumos jai turėtų grąžinti ieškovė ir šia dalimi turėtų būti sumažintas ieškovės reikalavimas. Sutinka atlyginti ieškovei 500 Lt iš nuosprendžiu priteistos sumos, kurią ji sumokėjo nukentėjusiajam.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2011-09-21 teismo nuosprendžiu B. G. buvo nuteista pagal Baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 215 str.1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 3 d. už kartu su nepilnamete G. K. padarytas nusikalstamas veikas. Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiajam J. R. U. iš B. G., o jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš jos motinos S. G., buvo priteista 1740 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti (b.l. 5-7 ir baudžiamosios bylos Nr. N1-134-743/2011 medžiaga). Vykdydama nuosprendį ieškovė S. G. sumokėjo nukentėjusiajam J. R. U. visą priteistą sumą (b.l. 37-42), todėl turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovių dalies atlygintos žalos, nes pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles ieškovės dukra B. G. ir atsakovė G. K. už bendrais nusikalstamais veiksmais padarytą žalą atsako solidariai, o nustatant jų tarpusavio reikalavimus atsižvelgiama į kiekvienos iš jų kaltę (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.279 str. 1 d. ir 2 d.).

Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir baudžiamosios bylos medžiagoje esančiais įrodymais nustatyta, o pačios atsakovės neneigia, kad nusikalstamus veiksmus atliko tiek ieškovės dukra tiek atsakovė G. K., todėl tarp šalių nėra ginčo, kad žalą nukentėjusiajam padarė abi nepilnametės. Tai, kad teismo nuosprendžiu kalta dėl padarytų nusikalstamų veikų buvo pripažinta tik ieškovės dukra B. G., o visa nusikaltimu padaryta turtinė žala buvo priteista tik iš nuteistosios ir jos motinos, nereiškia, kad toks nuosprendis savaime atleidžia nepilnametę atsakovę G. K. ir jos motiną R. K. nuo pareigos civilinio proceso tvarka atlyginti padarytą žalą kartu su nuteistąja ir jos motina. Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį buvo galima pareikšti ir nusikaltimu padaryta žala galėjo būti, o šiuo atveju ir buvo priteista, tik iš kaltinamosios B. G. ir jos motinos nes atsakovė G. K. dėl savo amžiaus negalėjo būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir kartu su savo motina negalėjo būti atsakovėmis baudžiamojoje byloje (BPK 109 str., BK 13 str. 1 d.). Tačiau jų civilinės atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka pagal ieškovės pareikštą ieškinį šioje byloje.

Įstatymas numato, kad bendrai padarę žalos nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.), o nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus atsižvelgiama į kiekvieno iš jų kaltę (CK 6.279 str. 2 d.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.280 str.). Todėl remiantis šiomis CK normomis ieškovė turi regreso teisę į žalą nukentėjusiajam padariusią nepilnametę G. K. ir jos motiną, nes žalą, kurią bendrais veiksmais padarė dvi nepilnametės, atlygino viena ieškovė. Tačiau reikalaudama iš atsakovių visos 1700 Lt sumos ieškovė nepagristai teigia, kad ji turi regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, nes CK 6.280 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, suteikianti teisę reikalauti visos sumokėtos žalos atlyginimo, taikoma tik tais atvejais kai asmuo atlygina vieno kito asmens padarytą žalą. Tuo tarpu atlyginęs kelių kitų asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei (CK 6.280 str. 2 d.). Vadinasi šiuo atveju ieškovė turi regreso teisę į žalą padariusią nepilnametę atsakovę ir jos motiną ne viso sumokėto žalos atlyginimo dydžio, o tik proporcingo atsakovės G. K. kaltei dėl padarytos žalos.

Baudžiamosios bylos Nr. N1-134-743/2011 medžiaga ir įsiteisėjęs 2011-09-21 nuosprendis leidžia teismui konstatuoti, kad nusikaltimus ir žalą bendrais veiksmais padarė nuteistoji B. G. ir atsakovė G. K., todėl jų abiejų neteisėti veiksmai lėmė žalos padarymą nukentėjusiajam. Vertinant kiekvienos iš jų kaltės dydį dėl žalos atsiradimo pabrėžtina, kad nukentėjusiojo banko kortelę neteisėtai iš savo senelio paėmė ir kartu su PIN kodu nuteistajai B. G. perdavė bei sukurstė ją paimti pinigus iš nukentėjusiojo banko sąskaitos būtent atsakovė G. K., o pačias finansines operacijas neteisėtai atliko ir pinigus iš nukentėjusiojo sąskaitos paėmė nuteistoji B. G.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas pripažįsta, kad civilinės atsakomybės požiūriu abiejų nepilnamečių kaltė dėl padarytos žalos nukentėjusiajam yra tokio pat dydžio ir žalą nukentėjusiajam jos turėtų atlyginti lygiomis dalimis, todėl ieškovei priteistina pusė jos reikalaujamos sumos, - 850 Lt. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Kadangi atsakovė G. K. žalą padarė būdama 15 metų amžiaus, todėl už savo padarytą žalą ji atsako bendrais pagrindais (CK 6.276 str. 1 d.), tačiau jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi pareigą atlyginti jos motina atsakovė R. K., jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės (CK 6.276 str. 1 d.). Tai reiškia, kad tėvų atsakomybė už nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų amžiaus padarytą žalą yra subsidiari, o ne solidari. Solidariai atsakyti gali tik asmenys, kurie abu savo kaltais veiksmai padarė žalą. Tuo tarpu šiuo atveju reikalavimas motinai reiškiamas už jos dukros, bet ne už pačios motinos veiksmais padarytą žalą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti žalą iš atsakovių solidariai yra nepagrįstas ir šioje dalyje atmestinas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir remiantis CK 6.276 str. 1 d. ir 2 d., 6.279 str. 1 d. ir 2 d. bei 6.280 str. 2 d. ieškovei iš atsakovių subsidiariai priteistina 850 Lt išmokėto žalos atlyginimo dalis.

Sumažinti iš atsakovių priteistiną sumą, į ją įskaičius ½ baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajam atlygintos žalos dalies (300 Lt), šioje byloje teismas negali, nes pagal savo pobūdį tai yra priešpriešinis vienarūšis atsakovių reikalavimas ieškovei dėl solidarinės nepilnamečių atsakomybės, su kuriuo ieškovė nesutinka, o įstatymas draudžia įskaityti ginčijamą reikalavimą (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Be to, skolininkas neturi įskaitymo teisės, jeigu jis privalo atlyginti savo tyčiniais veiksmais padarytą žalą (CK 6.134 str. 2 d.), o atsakovė G. K. žalą kaip tik ir padarė tyčiniais veiksmais. Taip pat pabrėžtina, kad toks atsakovių reikalavimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi jos nereiškė priešieškinio su tokiu reikalavimu, o ginčo teisenoje teismas negali išeiti už bylos nagrinėjimo dalyko ribų. Tokį ieškinį (atlyginti pusę nukentėjusiajam atlygintos žalos dalies) atsakovės regreso tvarka turi teisę pareikšti ieškovei kitoje civilinėje byloje, todėl šiuo sprendimu atmetant šiuos atsakovių argumentus jų teisės nėra pažeidžiamos, nes tai neužkerta joms kelio ginti savo teises ir interesus kitoje byloje.

Sumažinti iš atsakovių priteistiną sumą dėl atsakovės R. K. turtinės padėties teismas taip pat negali, nes įstatymas neleidžia mažinti atlygintinos žalos dydžio atsižvelgiant į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jeigu žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.). Kaip minėta, atsakovė G. K. žalą padarė tyčia, todėl iš jos ir jos motinos priteistinos žalos dydis negali būti mažinamas.

Iš dalies tenkinant civilinį ieškinį bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteisiamos, nes jos nepateikė dokumentų, patvirtinančių tokias iš laidas ir jų dydį, o nuo išlaidų valstybei abi šalys yra 100 procentų atleistos pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (b.l. 4, 26-27).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teisėjas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) o G. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš jos motinos R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 850 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt litų) išmokėtos žalos atlyginimui.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.