Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimtos įtariamosios R. L. gynėjo skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 31 d. nutarties, kuria R. L. , įtariamai padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 24 str. 3 d., 147 str. 2 d., kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėja, išnagrinėjusi įtariamosios gynėjo skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. įtariama tuo, kad, veikdama organizuotoje grupėje kartu su organizuotos grupės nariais V. M. , R. G. , L. B. , T. A. , T. G. , E. P. , V. E. ir kitais dar nenustatytais asmenimis, vykdydama organizatoriaus V. M. nurodymus: pasitikti Londone V. M. atsiųstas merginas, pasinaudojant nukentėjusiųjų priklausomumu bei pažeidžiamumu įdarbinti jas prostitutėmis bei laikant nelaisvėje ir panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiąsias, vykdė nusikalstamas veikas – dviejų ir daugiau nukentėjusiųjų asmenų laikymą ir pelnymąsi iš prostitucijos, o būtent:

2004 m. rugsėjo 23 d., V. M. organizavus, organizuotos grupės nariams R. G. ir L. B. apgaule bei pasinaudojant A. B. pažeidžiamumu ir priklausomumu, įkalbėjus ją vykti į Didžiąją Britaniją guvernantės darbui, padedant pagreitinta tvarka išsiimti pasą, nupirkus bilietą į Londoną, pasitiko nukentėjusiąją Londone „Viktorijos“ stotyje bei, nugabenusi į namus, laikydama nelaisvėje, panaudodama fizinį smurtą ir grasinimus, pelnėsi iš A. B. prostitucijos.

Be to, ji 2005 m. rugsėjo mėn., tiksliai nenustatytu laiku, V. M. organizavus, organizuotos grupės nariams R. G. , T. A. , V. E. ir L. B. pasinaudojus I. U. materialiniu priklausomumu ir pažeidžiamumu, įkalbėjus nukentėjusiąją vykti į Angliją dirbti prostitute, žadant, kad Londone tokiu būdu ji užsidirbs daug pinigų, V. M. sumokėjus pinigus ir padengus gyvenimo išlaidas asmenims, kurie faktiškai kontroliavo nukentėjusiąją, ir I. U. sutikus vykti iš Lietuvos Respublikos prostitucijai į Angliją, L. B. nupirkus nukentėjusiajai kelionės bilietus ir įsodinus į autobusą, vykstantį iš Kauno į Londoną, ir nugabenus I. U. į Londoną, pasitiko nukentėjusiąją Londono „Viktorijos“ stotyje bei, parsigabenusi į namus, laikydama nelaisvėje, panaudodama fizinį smurtą ir grasinimus prieš nukentėjusiąją, pelnėsi iš I. U. prostitucijos.

Be to, ji 2005 m. pradžioje, tiksliai nenustatytą datą, V. M. organizavus, organizuotos grupės nariams L. B. ir V. E. įkalbėjus L. L. vykti į Angliją dirbti prostitute, žadant, kad Londone tokiu būdu užsidirbs daug pinigų ir dirbs tik sau, niekam nemokėdama dalies nuo uždirbtos sumos, L. B. nupirkus nukentėjusiajai bilietus ir įsodinus į autobusą, vykstantį į Londoną, pasitiko L. L. „Viktorijos“ stotyje, Londone, bei, parsivežusi į namus, laikydama nelaisvėje, pelnėsi iš jos prostitucijos, t. y. šiais savo veiksmais R. L. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 3 d., 147 str. 2 d.

2006-12-09 buvo paskelbta R. L. paieška, o Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pastarajai paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. 2007-01-13 įtariamoji R. L. buvo sulaikyta, o Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 (vienam) mėnesiui.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartimi įtariamajai R. L. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu bei dokumentų paėmimu. 2007-10-19 ir 2008-01-17 nutartimis namų arešto terminas pratęstas po 3 (tris) mėnesius, t. y. iki 2008-04-19.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 3 d. nutartimi įtariamajai R. L. kardomąją priemonę – namų areštą pakeitė į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą, jo terminą nustatydamas 3 (trims) mėnesiams, o vėliau pratęsdamas iki 2008-08-03.

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. liepos 31 d. nutartimi įtariamajai R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Nutartyje nurodoma, kad byla yra ypatingo sudėtingumo ir didelės apimties (tiriama organizuotos grupės nusikalstama veika, daug epizodų, byloje 7 įtariamieji, 27 nukentėjusiosios, didelė dalis proceso dalyvių gyvena užsienio valstybėse, tyrimas vykdomas bendradarbiaujant su užsienio šalių tyrėjų grupėmis). Teismas pripažino, kad suėmimo pagrindai nėra išnykę. Pažymima, kad R. L. įtariama labai sunkaus nusikaltimo, už kurį numatyta tik labai griežta laisvės atėmimo bausmė, padarymu, taip pat įvardijami bylos faktiniai duomenys, patvirtinantys, jog R. L. pagrįstai įtariama jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad įtariamoji niekur nedirba, 2001 m. išvyko į užsienį, kur vertėsi prostitucija, t. y., atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumą ir sankcijoje numatytą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, taip pat į įtariamosios ryšius su užsienio valstybe, daro išvadą, jog būdama laisvėje R. L. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Nutartyje akcentuojama ir tai, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog įtariamoji apie prekybą žmonėmis telefonu intensyviai bendrauja su užsienyje prostitucijos verslą kontroliuojančiais asmenimis, įtariama, jog pastaroji duoda nurodymus liudytojoms bei kitoms Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje prostitucija užsiimančioms merginoms, motinai B. L. apie tai, kokius parodymus reiktų duoti ikiteisminio tyrimo metu, tariasi, kokiu būdu daryti įtaką tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Tad teismas konstatavo, jog įtariamoji pokalbių metu bando įtakoti būsimus parodymus, aptaria poveikio priemones tyrimą atliekantiems pareigūnams ir tokiu būdu trukdo procesui, kad sudaro LR BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Tačiau teismas nepagrįstu pripažino prokuroro pareiškime nurodytą suėmimo termino pagrindą, numatytą LR BPK 122 str. 1 d. 3 p., t. y. darys naujus nusikaltimus. Nurodoma, kad įtariamoji R. L. anksčiau neteista, byloje nėra duomenų apie tai, kad po jai inkriminuojamų veikų būtų padariusi naujas nusikalstamas veikas, be to, šis pagrindas buvo panaikintas ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartimi.

Nutartyje teismas trumpai aptaria proceso veiksmus, atliktus po paskutinio suėmimo termino pratęsimo (apklausti liudytojai L. A. , V. A. V. A. , E. J. , T. P. , K. O. ir kt., padarytos pokalbių suvestinės, kt. veiksmai), pažymi, jog iki šios negauti atsakymai į teisinės pagalbos pavedimus iš Jungtinės Karalystės, įtariamiesiems bus pateikiami galutiniai įtarimai, byla ruošiama perdavimui į teismą.

Skundu įtariamosios R. L. gynėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 31 d. d. nutartį, kuria įtariamajai kardomosios priemonės-suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Nurodo, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant procesinės teisės normas bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotos praktikos. Pirmiausia gynėjas nesutinka su tuo, jog įtariamoji gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tvirtina teismą neatsižvelgus į tai, kad R. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, ir jo ginamoji, turėdama savo asmens dokumentus, o tuo pačiu ir realią galimybę pabėgti, ja nepasinaudojo, kas, gynėjo įsitikinimu, neginčijamai rodo, jog suėmimo terminas LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu pratęstas nepagrįstai. Akcentuoja, jog ta aplinkybė, kad R. L. įtariama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, negali būti vieninteliu ir besąlyginiu elementu sprendžiant klausimą dėl asmens suėmimo ar suėmimo termino pratęsimo. Pažymi, jog tokios pozicijos laikosi ir LAT bei atkreipia dėmesį, kad jo ginamoji anksčiau neteista, įtariama padariusi nusikalstamas veikas nuo 2004 m. rugsėjo iki 2005 m. pradžios, t. y. daugiau nei prieš 3 metus, be to, pranešimai apie įtarimus dėl analogiškų nusikaltimų yra įteikti dar 6 įtariamiesiems, kurių dalis anksčiau teisti dėl įvairių nusikalstamų veikų, tačiau šioje byloje nei vienam iš jų netaikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Taip pat teigia, jog iš R. L. pateiktų pranešimų apie įtarimą matyti, jog ji įtariama nusikalstamas veikas galėjusi padaryti nebūdama jų organizatore, o tik vykdydama kitų asmenų, kuriems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nurodymus, kas, anot gynėjo, akivaizdžiai pažeidžia LR BPK 11 str. įtvirtintą proporcingumo principą.

Toliau skunde dėstomi argumentai apie tai, jog LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo nebuvimą esą iš dalies patvirtina ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės, t. y. dėmesį atkreipia į Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. nutartį, kurioje konstatuota, jog R. L. iš dalies pripažino savo kaltę, ikiteisminio tyrimo metu atlikti būtiniausi veiksmai, surinkti reikiami įrodymai, tikėtina, kad būdama laisvėje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi mažametį vaiką, kuris patyrė traumą ir kuriam reikalinga priežiūra, yra neteista, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Gynėjas pažymi, kad iš skundžiamos nutarties neaišku, kokios aplinkybės pasikeitė nuo tų, kurios išdėstytos aukščiau cituotoje nutartyje (t. y. per laikotarpį nuo 2007 m. vasario 14 d. iki 2008 m. liepos 31 d.), kad atsirado pagrindas manyti, jog R. L. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Gynėjo įsitikinimu, tokių duomenų ikiteisminio tyrimo medžiagoje neatsirado, o leidžia teigti, jog suėmimo terminas LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. pratęstas nepagrįstai.

Paskutinėje skundo dalyje dėstomi argumentai, kuriais bandoma paneigti esant suėmimo termino pratęsimo pagrindą, numatytą LR BPK 122 str. 1 d. 2 p. Pažymi, jog vienintelė aplinkybė, kuria remdamasis teismas jo ginamajai paskirtas švelnesnes priemones pakeitė į griežčiausią, buvo informacija, apie įtariamosios pokalbius su asmenimis, kuriems galimai žinomos aplinkybės, susijusios su jai inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir kurie byloje gali būti apklausti kaip liudytojai. Gynėjas dar kartą pabrėžia, jog vertindamas šią aplinkybę, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad jo ginamoji pirmą kartą įtariama padariusi nusikalstamą veiką, o jai paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones (namų areštą ir dokumentų paėmimą) nebuvo išaiškinta, jog ji negali bendrauti su asmenimis, kuriems galimai žinomos aplinkybės, susijusios su jai inkriminuojamų nusikaltimų padarymu, todėl įtariamoji atvirai ir nesislėpdama bendravo su tokiais asmenimis, kas buvo įvertinta kaip trukdymas procesui. Anot gynėjo, sistemiškai aiškinant LR BPK 21 str. 4 d., 48 str. 1 d. 6 p., darytina išvada, kad įtariamasis ir jo gynėjas gali savarankiškai rinkti įrodymus, kalbėtis su asmenimis apie jiems žinomas įvykio aplinkybes. Pažymi, kad dėl tokio elgesio įtariamoji R. L. patyrė didelių finansinių nuostolių, kadangi teismui priėjus minėtos išvados 40000 Lt dydžio užstatas buvo pervestas į valstybės biudžetą. Tvirtina, kad šiuo metu, žinodama, kad ji, kaip įtariamoji, negali bendrauti su asmenimis, kuriems galimai žinomos aplinkybės, susijusios su jai inkriminuojamų nusikaltimų padarymu, R. L. yra pasiryžusi tokių įpareigojimų laikytis, kas leidžia pagrįstai manyti, jog kardomosios priemonės tikslus šioje proceso stadijoje galima pasiekti, paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones (esant reikalui, ir keletą švelnesnių kardomųjų priemonių).

Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamosios R. L. gynėjo skundą atmesti, o gynėjas prašė šį skundą tenkinti.

Įtariamosios R. L. gynėjo skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. liepos 31 d. nutartimi įtariamajai R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, LR BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įtariamajai R. L. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsė nustatęs tam pagrindus, numatytus LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., t. y. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei trukdys procesui. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su išvada, jog R. L. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Ji įtariama padariusi labai sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 6 d.), už kurį numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė iki 12 metų. Nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatytos bausmės griežtumas yra tos aplinkybės, kurių jau pakanka padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apygardos teismas nutartyje teisingai nurodė, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriamos LR BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir jų pakanka daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, ne tik ši aplinkybė, bet ir kiti duomenys dar labiau sustiprina manymą dėl to, jog įtariamoji, būdama laisvėje, gali pasislėpti. Tuos duomenis teismas skundžiamoje nutartyje taip pat aptarė: R. L. ilgą laiką gyveno užsienyje, t. y. dar 2001 m. išvyko į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, tad savaime suprantama, jog per tokį laiką ten įgijo tamprių ryšių, be to, užsienyje gyvena jos vyras bei draugas, taip pat pažymėtina ir tai, kad įtariamoji neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, pajamas gaudavo iš nusikalstamos veikos. Tad teismas LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo pagrįstumą motyvavo ne tik nusikaltimo sunkumu bei gresiančia ilgalaike laisvės atėmimo bausme, t. y. šiomis aplinkybėmis nesiremta besąlygiškai, kaip tvirtina įtariamosios gynėjas, o aptarė ir kitus analizuojamo suėmimo termino pratęsimo pagrindo aspektus. Tuo tarpu ta gynėjo nurodyta aplinkybė, jog R. L. , anksčiau turėdama visas galimybes pabėgti (pasislėpti) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, to nepadarė, anaiptol nepaneigia, jog pastaroji nebandys bėgti (slėptis) ateityje.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka ir su tuo, kad būdama laisvėje įtariamoji R. L. trukdys procesui, siekdama pati arba per kitus asmenis paveikti liudytojus, nukentėjusiąsias. Apygardos teismas išdėstė motyvus, pagrindžiančius daryti minėtą išvadą. Iš bylos medžiagos (t. 8, b. l. 98-197) akivaizdžiai matyti, jog, būdama namų arešte, R. L. intensyviai bendravo su įvairiais asmenimis, kurie susiję su tiriama byla. Byloje esančiame telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole yra užfiksuoti duomenys apie R. L. daromą poveikį liudytojoms I. J. , N. P. , O. D. ir kt. Įtariamosios R. L. telefoninių pokalbių suvestinės byloja apie tai, kaip įtariamoji įvairiems asmenims nurodo, kokius parodymus reikėtų duoti ikiteisminiame tyrime, aptaria būsimų parodymu detales, derina juos, be to, pokalbių metu tariasi ir dėl to, kokiu būdu galima daryti įtaką tyrimą atliekantiems pareigūnams. Be to, iš byloje kaip liudytojomis apklaustų I. S. , R. Z. , I. B. parodymų matyti, jog jų parodymus bei skundų rašymus taip pat įtakojo įtariamoji R. L. bei jos motina B. L. , pažymėtina ir tai, jog įtariamoji siuntė grasinančio pobūdžio trumpąsias žinutes (SMS) liudytojai .I. S. , kai ši pabėgo iš jos namų Didžiojoje Britanijoje. Tad aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog būdama laisvėje įtariamoji R. L. trukdys procesui, siekdama pati ar per kitus asmenis daryti poveikį liudytojams bei nukentėjusiosioms. Tiesa, gynėjas skunde akcentuoja tą aplinkybę, kad įtariamajai nebuvo išaiškinta, jog ji negali bendrauti su asmenimis, kuriems galimai žinomos aplinkybės, susijusios su įtariamajai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, be to, pažymi, kad tiek gynėjas, tiek ir ginamasis gali savarankiškai rinkti gynybai reikalingus įrodymus. Be abejonės, teiginys dėl savarankiško įrodymų rinkimo yra teisingas, tačiau jis, anaiptol, nereiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo pats ar per kitus asmenis turi teisę daryti įtaką kitiems, įtakoti jų parodymus, tokiu būdu siekdamas palengvinti savo atsakomybę. Be to, esminė aplinkybė, įtariamajai R. L. pratęsiant suėmimo terminą LR BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyta pagrindu, yra ne pats bendravimo su įvardintais asmenimis faktas, bet to bendravimo metu įtariamosios darytas poveikis, t. y. R. L. , bendraudama su Didžioje Britanijoje ir Šiaurės Airijos Karalystėje gyvenančiais ir prostitucija besiverčiančiais asmenimis, siekė įtakoti jų parodymus, derino juos, taip pat aptarė poveikio priemones tyrimą atliekantiems pareigūnams. Tad tokie duomenys rodo, jog teismas pagrįstai pratęsė suėmimo terminą LR BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog R. L. trukdys byloje nustatyti tiesą.

Skundžiama nutartimi byla pagrįstai pripažinta ypatingai sudėtinga ir didelės apimties: byla pasižymi proceso veiksmų gausumu, tiriama organizuotus grupės nusikalstama veika, susidedanti ir eilės nusikaltimų, byloje pranešimai apie įtarimus pateikti 7 asmenimis, pripažintos 27 nukentėjusiosios, daug proceso dalyvių gyveno užsienio valstybėse, dėl ko tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su užsienio šalių atitinkamomis įstaigomis. Pažymėtina ir tai, kad nenustatytos aplinkybės, leidžiančios teigti, jog ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas (per laikotarpį nuo paskutinio suėmimo termino pratęsimo yra atliekamos liudytojų apklausos – V. M. , K. O. , T. P. , E. J. it kt., sudaromos pokalbių suvestinės, negauti atsakymai į teisinės pagalbos pavedimus ir tt.).

Aukštesnės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta įtariamosios gynėjo prašymą skirti jo ginamajai R. L. švelnesnę kardomąją priemonę ar net keletą, kadangi aukščiau išdėstytais argumentais konstatuota, jog suėmimo termino pratęsimui yra pagrindai, numatyti LR BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p. Didesniu reikšmingumu nepasižymi ir tas gynėjo skundo argumentas, kuriuo jis akcentuoja, jog kitiems įtariamiesiems nėra paskirta griežčiausia kardomoji priemonę – suėmimas. Pažymėtina, jog kiekviena kardomoji priemonė yra parenkama individualiai, įvertinant LR BPK 121 str. 4 d. numatytas sąlygas, o analizuojamu atveju yra motyvuotai išdėstyta, kodėl šioje proceso stadijoje nėra galimybės įtariamajai R. L. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamosios R. L. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.