- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- I-8540-643/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02981-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- E. S., N. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjams E. S. ir N. B. bei atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Jaroslavui Valickiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. S. ir N. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už priedus ir priemokas bei už viršvalandinius darbus, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai E. S. ir N. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1–6) prašydami priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas arba Vilniaus AVPK) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už priedus ir priemokas bei už viršvalandinius darbus: E. S. 635,43 Lt ir N. B. 1043,68 Lt, delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai nurodo, kad yra Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus pareigūnai. Pažymėjo, jog atsakovas nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 str. 2 d. nuostatas, dėl ko už atliktas pareigas jiems buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, t. y. išmokėta tik priemokų ir priedų sumos dalis, neviršijusi 70 procentų pareiginės algos. Be to, netinkamai apskaityti bei nepagrįstai neišmokėti mokėjimai už viršvalandinį darbą. Mano, kad Vilniaus AVPK, apskaičiuodamas ir išmokėdamas jiems darbo užmokestį, nepagrįstai taikė Įstatymo 23 str. 2 d. nuostatas, o ne Darbo kodekso 193 str., dėl ko jie patyrė neigiamas materialines pasekmes. Pareiškėjų teigimu, toks priklausiusių priedų ir priemokų sumos ribojimas yra nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžia jų teisę į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog jų viršvalandžiai per 2007 metus turėjo būti apskaičiuoti ne kas ketvirtį ir už juos atsiskaityta ne 2007 metų gale, t.y. gruodžio mėnesį, o kiekvieną mėnesį kartu su darbo užmokesčiu. Pasak pareiškėjų, toks mokėjimų už viršvalandžius ribojamas taip pat pažeidė jų konstitucines teises – pasirinkti darbą bei verslą, gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei nuosavybės ir teisėtų lūkesčių principą.
Teismo posėdyje pareiškėjai skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nurodė, senaties terminą praleidę dėl to, kad tikėjosi, jog su jais bus atsiskaityta.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (b. l. 21–23) prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą trijų metų ieškinio senatį. Nurodo, kad apskaičiuodamas pareiškėjams priedų ir priemokų dydžius, pagrįstai taikė Įstatymo 23 str. 2 d., nes įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Paaiškino, kad nors Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad VTĮ VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias, šiuo atveju taikė atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimą pareigūnams, prieštaravo Konstitucijai, tačiau pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo jo priėmimo momento. Mano, kad kol nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad VTĮ 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, prieštarauja Konstitucijai, ji buvo teisėta ir valstybės institucijos privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimus mokėdamos priedus ir priemokas valstybės pareigūnams. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigūnams, tiek valstybės valdžios institucijoms. Teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiškia, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, skaičiuodamas ir išmokėdamas darbo užmokestį pareiškėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsakovo nuomone, jis veikė teisėtai, kadangi jo priimti sprendimai, kuriais pareiškėjams buvo taikomas darbo užmokesčio ribojimas, buvo priimti iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, todėl mano, kad šie sprendimai atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų (Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto) nuostatas.
Atsakovas taip pat nurodė, jog pareiškėjai prašydami teismo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2006-2008 m. dėl 70 procentų ribojimo, praleido senaties terminą skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai prašo teismo bylą nutraukti ABTĮ 101 str. 1 d. 6 p. pagrindu
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais motyvais ir prašė jį atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimą priteisti jiems neišmokėtą priemokų ir priedų dalį bei mokėjimus už viršvalandinį darbą susidariusius per 2006-2008 metus. Atsakovas pareiškėjų reikalavimams prašo taikyti Darbo kodekso (toliau - ir DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.
Statutinių tarnautojų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra taikomos be išlygų. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, o 2 dalyje nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją, už laipsnį, už diplomatinį rangą. Pagal Įstatymo 25 straipsnio 7 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija), šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. 2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymas (2008-12-09 įstatymas Nr. XI-53). Šiuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas Įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nutarime taip pat konstatuota, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010) taip pat konstatavo, jog vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, dirbę poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo išmokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo.
Kaip minėtas, atsakovas pareiškėjų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo prašo taikyti ieškinio senatį, todėl pareiškėjų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu trejų metų ieškinio senaties terminu (DK 27 str. 2 d.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). DK 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Nagrinėjamu atveju Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendras trejų metų senaties terminas netaikytinas pareiškėjų reikalavimams dėl darbo užmokesčio nepriemokos dalies, susidariusios ne anksčiau, nei prieš trejus metus iki skundo padavimo teismui dienos. Pareiškėjai į teismą su reikalavimu priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį susidariusią laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2008 m. į teismą kreipėsi tik 2014 m. birželio 4 d. (b. l. 1). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, darytina išvada, kad pareiškėjai praleido valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytiną DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą, o esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senaties terminą, šis terminas taikytinas, kas sudaro pagrindą atmesti skundo reikalavimus.
CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismo vertinimu, vien aplinkybe, kad pareiškėjai tikėjosi, jog darbo užmokesčio ribojimą pripažinus prieštaraujančiu konstitucinėms nuostatoms su jais bus atsiskaityta, negali būti pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pareiškėjai teismui nenurodė jokių kitų objektyviai svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pareiškėjams atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Teismui neatnaujinus ieškinio senaties termino, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjų E. S. ir N. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.