Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam S. L. (S. L.) (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Gintarui Petukauskui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „MS Teams“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. L. mušdamas ir kitaip smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei, o būtent: jis 2021 m. kovo 19 d. apie 23.40 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), suėmė ranka savo sutuoktinei O. L. už dešiniojo riešo, o savo dešiniuoju delnu trenkė į kairę veido sritį, po ko nukentėjusioji nukrito, o bandant jai atsistoti, ne mažiau 4 kartų trenkė į veido ir galvos sritis, tokiu būdu mušdamas bei kitaip smurtaudamas, šeimos nariui – sutuoktinei O. L. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje ir užausinės srityje, kairės akies vokų, dešinio žando, abipus kaklo šoninių paviršių, abipus žastų, dešinio dilbio, kairės alkūnės ir dešinio kelio sąnario srityse, pagal specialisto išvadą Nr. G709/2021(01) vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais S. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. L. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2021 m. kovo 19 d. apie 20.30 val. grįžo į namus. Jam grįžus į namus, namuose buvo jo žmona O. su draugėmis, visos vartojo alkoholinius gėrimus. O. pradėjo O. kurstyti, kad ji toliau švęstų su draugėmis. Tuo metu O. jau buvo labai neblaivi. Ji norėjo išvykti iš namų ir toliau švęsti ir vartoti alkoholinius gėrimus su draugėmis, tačiau jis neleido. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, jie apsistumdė. Žmona ėjo link durų ir jis šią bandydamas sustabdyti pastūmė keletą kartų, žmona dėl savo būklės, kadangi buvo stipriai neblaivi, nugriuvo. Vėliau atsistojusi ji labai supyko ir puolė link jo, bandydamas savo žmoną sulaikyti, tiesiog ją buvo apkabinęs ir stipriai suspaudęs laikė, kad nusiramintų, kažkuriuo metu jis sugebėjo žmonos draugę O. išvaryti iš buto ir užrakinti duris, tam, kad ji dar labiau nekurstytų žmonos. Konflikto metu norėdamas, kad žmona nusiramintų, nestipriai keletą kartų delnu sudavė į veido sritį. Mano, kad suduodant delnu žmonai per veidą, kažkuriuo metu ant jo rankos buvusi apyrankė pasislinko ant delno dėl to nestipriai trenkdamas į veidą delnu pataikė ir su grandinėlės dalimi. Pažymi, kad specialiai fizinio smurto prieš savo žmoną jis nenaudojo, tiesiog dėl jos sunkios būklės, jai esant neblaiviai, bandė ją nuraminti. Savo žmonai fizinio skausmo sukelti nenorėjo (b. l. 122-123). Papildomos apklausos metu apklaustas kaip įtariamasis S. L. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Norėtų paminėti, kad savo žmoną ne stūmė, bet atstūminėjo nuo durų, kad ji negalėtu išeiti švęsti toliau. Taip pat nori paminėti, kad siekiant atgaivinti, atvesti į protą savo žmoną pliaukštelėjo jai iš abiejų rankų delnų apie 3 kartus į veido sritį (b. l. 129).

2021 m. balandžio 22 d. apžiūrėti garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro. Nustatyta, kad pagalbos kviečia moteris, kurią ką tik sumušė vyras (b. l. 96-97).

???2021 m. kovo 31 d. apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos el. paštu pateikė S. L. Vaizdo įrašuose užfiksuoti konfliktai tarp nukentėjusios O. L. ir jos sutuoktinio S. L. (b. l. 45-60).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Nors kaltinamasis S. L. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, jis bandė O. L. atvesti į protą, pliaukštelėjo jai, bet jos nemušė, pripažįsta tai, kad pliaukštelėjo žmonai tam, kad ją atgaivintų, nepripažįsta, kad sudavė dešiniuoju delnu į kairę veido sritį ir kad ne keturis, o tris kartus trenkė žmonai, tačiau kaltinamojo S. L. kaltė, smurtaujant sukėlus nukentėjusiajai O. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. L. parodė, kad kai norėjo eiti link koridoriaus rengtis, tada gavo pirmą smūgį į galvos sritį. Tada ji nukrito, bandydama keltis ir eiti ta pačia kryptimi ji gavo antrą, trečią ir ketvirtą smūgius. Kai jai pataikė į veidą, ji iš karto pajuto labai didelį skausmą ir veidas pradėjo tinti, ji pradėjo verkti. Kol laukė policijos S. L. bandė toliau ją tramdyti, buvo užlipęs ant jos, laikė prispaudęs prie sofos. To konflikto metu buvo vyras suėmęs ją už dešinio riešo, buvo ant rankų mėlynės. Dėl tokių S. L. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, buvo nemažos mėlynės. Kojas ir alkūnę ji galėjo susižaloti krisdama tą vakarą. Kiti sužalojimai padaryti tik S. L.

Taigi, kaip matyti iš nukentėjusiosios O. L. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų, jos parodymai buvo išsamūs ir iš esmės nuoseklūs. Juos taip pat patvirtina ir kiti byloje surinkti bei ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Teismas pažymi, kad byloje nenustatyta jokių priežasčių O. L. ar O. B. nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį S. L. Nors kaltinamasis nurodė, jog O. L. yra pagrindas jį apkalbėti, ji stengėsi visokiais būdais jį išprašyti iš buto, pažymėtina, kad šie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes čia nagrinėjama ne civilinė, o baudžiamoji byla. Be to, kaip nurodė nukentėjusioji O. L., skyrybos tarp jos ir S. L. nebuvo planuotos.

Smurto nukentėjusiosios O. L. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. kovo 19 d. apie 23.40 val. kilo konfliktas tarp O. L. ir jos vyro S. L., dėl ko vyras delnu trenkė moteriai į veido sritį (kairė akis, mėlynė, patinusi). Moters dešinė ranka apdraskyta, turi mėlynių po susistumdymo su vyru (b. l. 10-11).

Tą aplinkybę, kad O. L. 2021 m. kovo 19 d. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, patvirtina ir specialisto išvada, kuria O. L. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelio ir užausinės srities, dešinės akies vokų, dešinio žando abipus kaklo šoninių paviršių, abipus žastų, dešinio dilbio, kairės alkūnės ir dešinio kelio sąnario srityse, padarytos paveikus minėtas sritis kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2021 m. kovo 19 d. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių (b. l. 104-106). Tai, kad O. L. buvo sužalota būtent šio konflikto metu matyti ir iš į įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų „BODY“ kamerų vaizdo įrašų (b. l. 34-41).

Išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas mano, kad jie yra pakankami teismo išvadai padaryti, jog kaltinamasis S. L. mušdamas ir kitaip smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei, o būtent: jis 2021 m. kovo 19 d. apie 23.40 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), suėmė ranka savo sutuoktinei O. L. už dešiniojo riešo, o savo dešiniuoju delnu trenkė į kairę veido sritį, po ko nukentėjusioji nukrito, o bandant jai atsistoti, ne mažiau 4 kartų trenkė į veido ir galvos sritis, tokiu būdu mušdamas bei kitaip smurtaudamas, šeimos nariui – sutuoktinei O. L. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje ir užausinės srityje, kairės akies vokų, dešinio žando, abipus kaklo šoninių paviršių, abipus žastų, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nukentėjusiosios O. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, apie tai, kad kaltinamasis S. L. naudojo smurtą jos atžvilgiu, taip pat jos parodymai apie naudoto smurto pobūdį ir konkrečius kaltinamojo smurtinius veiksmus, yra nuoseklūs, patvirtinti policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, minėtais medicininiais dokumentais t. y. kitais neabejotinais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios O. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės atitinka kaltinime nurodytoms ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ir atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo S. L. kaltė šia jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji O. L. pripažino, jog kraujosruvos dešinio dilbio, kairės alkūnės ir dešinio kelio sąnario srityse galėjo būti padarytos jai krentant tą vakarą ant grindų, tą patvirtina ir specialisto išvada, teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo (visi neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai) principu šalina šias aplinkybes iš kaltinimo.

Nors kaltinamojo gynėjas nurodė, kad šioje byloje galimai kilo būtinojo reikalingumo situacija, su šiais argumentais nesutiktina.

BK 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinasis reikalingumas – pagal BK 31 straipsnio 1 dalies nuostatas yra, kai asmuo veiką padaro siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

Nagrinėjamu atveju, priešingai negu teigia gynėjas, nenustatyta, kad O. L. grėsė koks nors pavojus, nes remiantis anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad ji norėjo išeiti iš namų su O. B., o susidariusioje situacijoje – kai S. L. nenorėjo jos išleisti iš namų buvo galima buvo imtis kitų adekvačių priemonių, tačiau jokio reikalingumo sužaloti nukentėjusiąją nebuvo. Taigi S. L. elgesys nukentėjusiosios O. L. atžvilgiu buvo neteisėtas, nes grėsmė nukentėjusiosios sveikatai ar gyvybei nekilo, o sustabdyti norinčią iš namų eiti nukentėjusiąją buvo galima ir kitais būdais, tačiau S. L. pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, kuris, jo teigimu, buvo įprastas tarp sutuoktinių. BK 31 straipsnis nustato, kad būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik tuo atveju, kai kilęs pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Šiuo atveju abejotina S. L. pozicija, kad kilęs pavojus galėjo būti pašalintas tik suduodant smūgius nukentėjusiajai. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus duomenis, konstatuoja, kad gynybos pateikta versija apie būtinojo reikalingumo situaciją nepasitvirtino, todėl nėra pagrindo kalbėti apie būtinąjį reikalingumą kaip aplinkybę, šalinančią S. L. baudžiamąją atsakomybę.

Ištyrus bylos įrodymus, darytina išvada, kad prieš įvykį kaltinamasis buvo vartojęs nedaug alkoholio, taigi įvykio metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat nenustatyta, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams tą dieną, tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės kaltinamajame akte neinkriminavo ir valstybinis kaltintojas. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, t. y. iš alkotesterio kvito po įvykio S. L. buvo nustatytas 0,07 promilių girtumas. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Nors kaltinamasis S. L. tvirtino, kad bandė sulaikyti žmoną, pliaukštelėjo jai, bet jos nemušė, suėmė už dešinio riešo, tačiau iš nukentėjusiosios parodymų, paties kaltinamojo duotų parodymų matyti, kad S. L. panaudojo fizinę jėgą ir suėmė nukentėjusiosios ranką, taip pat sudavė smūgius nukentėjusiajai į veido ir galvos sritis, t. y. jis suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusios sveikatai, kad dėl jų nukentėjusioji gali patirti sužalojimus, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad sužalos nukentėjusios sveikatą, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

S. L. padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį – sutuoktinę.

Dėl S. L. skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. L., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas). Įvertinama ir tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vedęs, dirbantis, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 112-114), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina antra pagal švelnumą bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmę dydį nustatant nesiekiantį minėto straipsnio sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Kaltinamajam taip pat skiriami įpareigojimai dalyvauti elgesį keičiančiose programose, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai). Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį S. L. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, tokia bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

S. L. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 20 d. 00.40 val. iki 2021 m. kovo 20 d. 12.41 val. (b. l. 116, 134). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu S. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (b. l. 131).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti S. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 20 d. 00.40 val. iki 2021 m. kovo 20 d. 12.41 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų aklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytų taisyklių, laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kalvarijų g. 129-302, tel. 8 602 11 222). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.