Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-02-01 · Byla Nr. A2.6.-1817-891/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-01
Bylos Nr.
A2.6.-1817-891/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00333-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Pažeidėjas
R. R.
Kategorijos
  • 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1817-891/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00333-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. vasario 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. 2015 m. gruodžio 27 d., apie 01:15 val., Nemenčinės pl. 86, Vilniuje, vairavo automobilį RENAULT CLIO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 1,78 prom. (įvertinus paklaidą) girtumas, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnyje numatytą pažeidimą. Taip R. R. padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį, būtina nustatyti: pirma, pirmasis pažeidimas padarytas po 2008 m. sausio 1 d.; antra, toks pažeidimas patenka į ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (ATPK 124² straipsnio 3, 4 dalys, 126 straipsnis, 127 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnis); trečia, už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; ketvirta, naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., LVAT 2010-10-08 nutartis Nr. N62-6791/2010; 2011-02-04 nutartis Nr. N62-2588/2011, 2011-03-07 nutartis Nr. N575-3335/2011 ir kt.).

Administracinio teisės pažeidimo faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, t. y. policijos pareigūnų A. G. ir D. P. 2015 m. gruodžio 27 d. tarnybiniais pranešimais, alkotesterio kvitu, patvirtinančiu, kad 2015-12-27, 01:16 val., R. R. buvo užfiksuotas 1.81 promilių neblaivumas, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenimis, iš kurių matyti, kad R. R. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3450-296/2011 už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 129 straipsnyje, 123 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo nubaustas 4000 Lt (1158 €) bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą ar nutarimo vykdymo nutraukimą suėjus senaties terminui nėra, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu nuobauda buvo galiojanti. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą R. R. paaiškinimų nepateikė, tačiau atvykęs į teismo posėdį savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo pripažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi, nurodė, jog automobilis priklauso jo buvusiai žmonai, jis pasiėmė automobilio raktelius jai nematant ir išvažiavo. Iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 0234218 matyti, kad yra galima +/- 1,7 % matavimo paklaida. Ji vertintina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir konstatuotinas 1.78 promilių neblaivumas. Šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – R. R. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, taip pat į nustatytą, ATPK 32 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę - R. R. teisės pažeidimą padarė būdamas pirmiau padaręs nusikaltimą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis). Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį, į jo keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (R. R. vairavo transporto priemonę esant vidutiniam girtumo laipsniui, naktį, tamsiu paros metu, mieste) bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. R. – anksčiau ne vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ne vieną kartą už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės jų vairuoti, turi kelias galiojančias nuobaudas. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau R. R. skirtina bauda, artimesnė minimaliai ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytai baudai, atsižvelgiant į tai, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių.

ATPK 130² straipsnio sankcijoje taip pat yra numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, paskyrus nuobaudą asmeniui pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir LRKT) doktrina (LRKT 2012-09-25 nutarimas byloje Nr. 34/2009-11/2011-33/2011), formuojama teismų praktika (LVAT administracinės bylos Nr. N575-1742/2008, N575-3213/2010, LVAT Biuletenis Nr. 5, 2008 m.), sprendžiant automobilio, kuris buvo tiesioginė administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonė, konfiskavimo klausimą, siekiant apginti automobilio savininko teisėtus interesus, taikant teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principus, turi būti atsižvelgiama ne tik į pažeidimo padarymo esmę, tačiau ir į tai, ar automobilio savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu bei į tai, ar turto disponavimas buvo su jo žinia, ar be jos.

Administracinis teisės pažeidimas padarytas vairuojant automobilį RENAULT CLIO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, jo savininku yra registruota M. K.. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. R., automobilis priklauso jo buvusiai žmonai ir pažeidimo padarymo metu jis juo naudojosi be jos žinios ir sutikimo, kadangi automobilio raktelius paėmė jai nematant. Atsižvelgdamas į tai, jog byloje esantys duomenys rodo, kad pažeidimo padarymo metu automobilį R. R. valdė be savininko žinios ir leidimo, kad šiuo atveju automobilio savininkė M. K. nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti automobilio RENAULT CLIO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. R. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 1180 € (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) baudą be transporto priemonės - automobilio RENAULT CLIO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Automobilį RENAULT CLIO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti teisėtai savininkei M. K..

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 15054209109, ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys