Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. M. dėl panaudos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad leido atsakovui deklaruoti gyvenamąją vietą savo bute prieš sudarant panaudos sutartį. Atsakovas baigė kursus, įsigijo suvirintojo specialybę, bet nedirba. Vartoja alkoholinius gėrimus, būdamas neblaivus reikalauja iš jos pinigų, namuose būna grėsminga situacija. Daug kartų turėjo reikalų su policija, vieną kartą net teistas, ji toje byloje buvo nukentėjusioji.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl ieškinio pagrįstumo.

Ieškovė nurodo, kad leido atsakovui deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, su sąlyga, jog atsakovas pradės dirbti, nustos vartoti alkoholį, pagarbiai elgsis su ieškove ir prisidės prie buto išlaikymo, tačiau atsakovas šių salygų nevykdo, nedirba, vartoja alkoholį, prie buto išlaikymo neprisideda. Nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę neterminuotos žodinės panaudos santykiai ir butu atsakovas naudojosi neatlygintinai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.629 straipsnio 1 dalis). Tokią praktiką yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. S. ir L. S., bylos Nr. 3K-3-303/2004). Nors remiantis CK 6.629 straipsnio 2 dalimi ir 6.478 straipsnio 1 dalimi panaudos sutartis sudaroma ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, tačiau šios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančiu ir nepaneigia panaudos sutartinių santykių.

Ieškovės paaiškinimu ir pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji nuo (duomenys neskelbtini) deklaruoja savo gyvenamąją vietą. 2016 metų birželio pradžioje žodiniu susitarimu A. B. leido šiame bute gyventi A. M., taip pat jos leidimu jis nuo (duomenys neskelbtini) šiame bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. A. M. nesilaikant susitarimo sąlygų, tai yra nevykdant įsipareigojimo įsidarbinti, mokėti dalį mokesčių už butą, nevartoti alkoholį bei jam netinkamai elgiantis ieškovės atžvilgiu, 2017 metų balandžio mėnesį ieškovė pareikalavo išsikelti. Atsakovas atsisakė geranoriškai išsikraustyti iš buto ir toliau jame neatlygintinai tebegyvena.

CK 6.610 straipsnyje yra numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004 konstatuota, kad gyvenamosios patalpos nuomos ir panaudos teisiniai santykiai pagal savo kilmę yra panašūs (giminingi), o nuomos ir panaudos sutarčių nutraukimo sąlygos iš esmės turi vienodus reikalavimus, kurių pagrindinė sąlyga, norint nutraukti neterminuotas nuomos ar panaudos sutartis, yra nuomotojo ar panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su nuomininku ar panaudos gavėju nutraukimą. Remiantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Įspėjimas yra juridinis faktas, nutraukiantis turto panaudos sutartį, tačiau įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos, nei detalizuoja reikalavimus įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Tokio įspėjimo esmė yra ta, kad kita šalis galėtų tinkamai pasiruošti ir grąžinti tai, ką yra gavusi pagal panaudos sutartį, susirandant kitą lygiavertį daiktą. Nagrinėjamos bylos atveju įspėjimo termino prasmė yra ta, kad atsakovas turėtų pakankamai laiko pasiruošti ir persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas.

Nagrinėjamu atveju panaudos sutarties objektas yra gyvenamoji patalpa - butas, esantis Taikos g. 45-7, Utena, kuriuo atsakovui buvo leista neatlygintinai naudotis. Todėl šiuo atveju mutatis mutandis taikytinos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą reglamentuojančios teisės normos. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė informavo atsakovą 2017 m. balandžio mėnesį ir atsakovas šį įspėjimą suprato, todėl įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nutraukti neterminuotą panaudos sutartį yra pasibaigęs 2017 m. liepos mėnesį. Atitinkamai laikytina, kad CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti, sutarties nutraukimo terminas yra suėjęs ir panaudos sutartis šiai dienai laikytina pasibaigusia, todėl ieškinio reikalavimas nutraukti 2016 metų birželio pradžioje sudarytą žodinę panaudos sutartį tarp ieškovės ir atsakovo yra pagrįstas, dėl to tenkintinas (CK 6.610 straipsnis).

Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė suteikti galimybę sudaryti taikos sutartį, tačiau į teismo posėdžius neatvyko, jokių pastangų susitarti su ieškove taikiai nedėjo. Kaip nustatyta iš byloje esančių Sodros pažymos apie asmens įdarbinimus bei išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, savo gyvenimo būdo taip pat nekeitė, neįsidarbino, toliau vartojo alkoholinius gėrimus ir darė teisės pažeidimus. Atsakovas tebegyvena ginčo patalpose ir po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl jo iškeldinimo, kitos gyvenamosios patalpos neieškojo ir toliau liko gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame ginčo bute. Dėl to ieškovė, kaip patalpų savininkė, įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovą iš patalpų, remiantis CK 4.98 straipsniu, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovas pasibaigus panaudos teisiniams santykiams nebeturi teisėto pagrindo naudotis ieškovės turtu, todėl neišsikeldamas iš ieškovei priklausančių patalpų pažeidžia pastarosios nuosavybės teises, kadangi apriboja jos galimybę tą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Esant nustatytoms aplinkybėmis ir vadovaujantis CK 4.98 straipsniu ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovą iš gyvenamosios patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Kaip jau minėta, atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute Taikos g. 45-7, Utena. Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų VĮ Registrų centro direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-294, 68.7 punkte yra nurodyta, kad deklaravimo duomenys naikinami, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo. Tenkinant reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš minėto buto ir atsižvelgiant į ieškovės, kaip buto savininkės, valią dėl įrašo apie deklaraciją panaikinimą, taip pat konstatuotina, jog A. M. nebeturi teisinio pagrindo deklaruoti savo gyvenamąją vietą nurodytu adresu, todėl šis ieškovės reikalavimas taip pat tenkintinas ir įrašas apie A. M. deklaruotą gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), naikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovė reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo apmokėjo 75,00 EUR žyminiu mokesčiu. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 75,00 EUR žyminis mokestis.

Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 2,50 EUR. Jos nepriteisiamos, nes jų suma mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.194 str., CPK 259-260 str., 265 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti 2016 m. birželio mėnesio pradžioje sudarytą žodinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį tarp ieškovės A. B. ir atsakovo A. M..

Iškeldinti atsakovą A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Panaikinti įrašą apie A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 75,00 EUR (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.