- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-525-417-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Rasa Valentinienė, Juozapas Surblys
- Nukentėjusysis
- Z. Š., Z.
- Kaltinamasis
- G. K.
Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-525-417/2009
Teisėjas V. Gedeikis Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.
2009 m. gruodžio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos nukentėjusiosios Z. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutarties, kuria nutrauktas privataus kaltinimo procesas teisme, byloje, kurioje G. K. kaltinama pagal BK 140 str. 1 d., privačiai kaltintojai Z. Š. atsisakius kaltinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. kaltinama pagal BK 140 str. 1 d. dėl to, kad 2008 m. balandžio 4 d., apie 19 val., sklype šalia 2 gyvenamojo namo, duomenys neskelbtini, ją tyčia sumušė G. K. trenkdama grėbliu per dešinės rankos riešo sąnarį, taip sukeldama fizinį skausmą ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 20 d. nutartimi Z. Š. atsisakius privataus kaltinimo, privataus kaltinimo bylos procesą prieš G. K. nutraukė.
Šalies argumentai
Privati kaltintoja nukentėjusioji (toliau nukentėjusioji) Z. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2009-10-20 nutartį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ji atsisakė jai antrinę teisinę pagalbą suteikiančios advokatės A. Morkvėnienės paslaugų, tačiau teisme vis dėlto jos interesams atstovauti buvo paskirta minėtoji atstovė. Nukentėjusiosios manymu, ši advokatė atstovauja ne jos, o kaltinamosios interesams. Pažymi, kad advokatas A. Kornikas, atstovaudamas jai, taip pat negynė jos interesų, todėl privalėjo nusišalinti. Pasak nukentėjusiosios, byla buvo vilkinama – neiškviesti nurodyti liudytojai, nepaskirta papildoma ekspertizė, nes po sumušimo išsivystė sausgyslių uždegimas. O šių prašymų advokatas A. Kornikas nepareiškė proceso metu, todėl dėl teisinės pagalbos tarnybos piktnaudžiavimo nebuvo užtikrintas jos teisių gynimas, dėl to ji paliko posėdžių salę.
Nukentėjusioji privati kaltintoja Z. Š. apeliacinį skundą palaiko. Kaltinamoji bei jos gynėja prašo šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Privataus kaltinimo proceso metu pats nukentėjusysis turi nuspręsti, ar atitinkamomis, numatytomis BPK 407 str., veikomis jo interesai paliesti taip kad dėl to verta kreiptis į teismą ir pradėti privataus kaltinimo procesą.
Privataus kaltinimo proceso bylos turi ir ypatingus procesinius bruožus: nukentėjusysis teisme yra privatus kaltintojas ir turi baudžiamojo proceso įstatymo jam suteiktas procesines teises; privataus kaltinimo bylose įrodymų tyrimas pradedamas nukentėjusiojo skundo paskelbimu. Jį balsu perskaito privatus kaltintojas arba jo atstovas; privatus kaltintojas turi teisę iki baigiamųjų kalbų pabaigos atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju. Jeigu privatus kaltintojas į teisiamąjį posėdį neatvyksta be svarbios priežasties, laikoma, kad jis kaltinimo atsisako. Jei privatus kaltintojas susitaikė, bylos procesas teismo nutartimi nutraukiamas.
Taigi iš paminėtų nuostatų akivaizdu, kad nukentėjusysis privataus kaltinimo procese yra aktyvus baudžiamosios procesinės veiklos dalyvis, kitaip tariant, privataus kaltinimo procesas prasideda, vyksta ir pasibaigia tik esant aiškiai išreikštai privataus kaltintojo valiai.
Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji privati kaltintoja Z. Š. taip pat aktyviai dalyvavo procese: reiškė nušalinimus jos interesus ginti paskirtai gynėjai A. Morkvėnienei, aiškiai suvokdama ir išreikšdama savo valią bei suprantamai motyvuodama savo poziciją, nesutikti su paskirtosios advokatės dalyvavimu kaip jos atstovu. Taipogi Z. Š. išsakė savo poziciją dėl liudytojos E. G. parodytų įvykio aplinkybių. Ir būtent iš šių aplinkybių darytina išvada, kad Z. Š. ne tik neišreiškė aiškios savo valios nutraukti procesą, tačiau priešingai, ji aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, o posėdžių salę paliko ne todėl, kad nebenorėjo toliau palaikyti kaltinimo, bet itin emociškai sureagavus į, kaip ji pati įvardijo, liudytojos E. G. nurodytas melagingas įvykių aplinkybes.
Teisėjų kolegijos nuomone, esant konstatuotoms aplinkybėms, tokį Z. Š. elgesį apylinkės teismas galėjo traktuoti kaip aiškų teismo negerbimą, posėdžio tvarkos pažeidimą, nepaklusimą teisiamojo posėdžiui pirmininkaujančio reikalavimams bei atitinkamai priimti procesinį sprendimą nukentėjusiajai – privačiai kaltintojai pritaikyti vieną iš BPK 163 str. numatytų prievartos priemonių – baudą ar areštą. Tačiau Z. Š. savavališkas išėjimas iš teisiamojo posėdžio salės negalėjo būti vertinamas kaip aiškus pareiškimas nutraukti privataus kaltinimo procesą. Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis, kuria nutrauktas privataus kaltinimo procesas byloje, kurioje G. K. kaltinama pagal BK 140 str. 1 d., privačiai kaltintojai Z. Š. atsisakius kaltinimo, naikintina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.