Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2017-05-15 · Administracinė byla Nr. A-4164-756/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-15
Bylos Nr.
A-4164-756/2017
Teisminio proceso Nr.
3-66-3-00009-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-4164-756/2017Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00009-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui R. K., jo atstovei advokatei A. A.,Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos atstovei I. K.,vertėjams G. K., Žibutei Valiukienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio R. K. sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Migracijos valdyba kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu Nr. 10-SP6-29, kuriuo prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį R. K. (R. K.), gim. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gegužės 18 d.

Vilniaus AVPK Migracijos valdyba paaiškino, kad 2017 m. balandžio 17 d. apie 03:10 val. į Vilniaus miesto policijos komisariatą asmens tapatybei nustatyti buvo pristatytas pilietis, kuris su savimi neturėjo jokio asmens tapatybę ir teisėtą jo buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento. Asmuo prisistatė esantis (duomenys neskelbtini) piliečiu R. K.. Duomenų, kad minėtas pilietis kreipėsi dėl prarasto dokumento į (duomenys neskelbtini) ambasadą ir/ar policijos įstaigą nėra. Tą pačią dieną užsienietis, vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 113 straipsnio 2 punktu ir 114 straipsnio 1 dalimi, buvo sulaikytas 48 valandoms Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriuje, nes Lietuvoje jis yra neteisėtai, t. y. neturi dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Lietuvos Respublikoje. 2017 m. balandžio 18 d. Vilniaus AVPK Migracijos valdyba kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu R. K. (R. K.) prisistačiusio asmens tapatybės ir pilietybės nustatymo. Atsižvelgdama į išdėstytą bei vadovaudamasi UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 114 straipsnio 2 dalimi bei 116 straipsniu, Vilniaus AVPK Migracijos valdyba prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį R. K., gim. (duomenys neskelbtini), VSAT Užsieniečių registracijos centre iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gegužės 18 d.

Teismo posėdžio metu Vilniaus AVPK Migracijos valdybos atstovė prašė teikimą tenkinti.

Užsienietis ir jo atstovė su teikimu nesutiko.

II.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį R. K. (R. K.), gim. (duomenys neskelbtini), ir patalpino jį į VSAT Užsieniečių registracijos centrą iki R. K. atžvilgiu bus priimti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2017 m. gegužės 18 d.

Teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, išklausęs Vilniaus AVPK Migracijos valdybos atstovės paaiškinimus, užsieniečio bei jo atstovės pozicijas, konstatavo, kad R. K. neturi galiojančio asmens tapatybės ir kelionės dokumento, neturi Šengeno valstybių ar Lietuvos Respublikos vizų, t. y. Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai. Vadovaujantis UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Taigi šiuo atveju sulaikyti R. K. yra vienas iš įstatyme numatytų pagrindų.

Nors R. K. nurodė, kad turi gyvenamąją vietą ir darbą Lietuvoje, tačiau nei savo gyvenamosios vietos adreso, nei darbovietės pavadinimo teismo posėdžio metu nurodyti negalėjo, tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Be to, jis Lietuvos Respublikoje neturi artimųjų ar giminių, nekilnojamojo turto. R. K. teigė, kad pasą su reikalinga viza turėjo, tačiau jis buvo pagrobtas. Pažymėtina, kad į policiją su pareiškimu jis dėl šių aplinkybių nesikreipė, todėl teismas tokiais R. K. argumentais tikėti neturi pagrindo. Taigi įvertinus aptartas aplinkybes teigtina, jog taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, numatytas Įstatymo 115 straipsnyje, jokio pagrindo nėra.

Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad teismui pateiktas teikimas dėl užsieniečio sulaikymo yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Užsieniečio sulaikymo ir patalpinimo Užsieniečių registracijos centre terminas, esant susidariusiai situacijai, yra proporcingas siekiamiems tikslams.

III.

(duomenys neskelbtini) pilietis R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Vilniaus AVPK Migracijos valdybos teikimo netenkinti.

Nesutikdamas su teismo sprendimu, užsienietis nurodo, kad žmogaus laisvė yra fundamentali demokratinės teisinės valstybės vertybė, prigimtinė žmogaus teisė, kurią gina tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai. Dėl šios priežasties teisės normos, susijusios su asmens sulaikymo pagrindais, turi būti aiškinamos griežtai. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nusprendęs, kad turint omenyje asmens laisvės reikšmę, tam, jog asmens laisvės atėmimas būtų laikomas teisėtu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio požiūriu, nacionalinė teisė turi būti pakankamai tiksli, kad asmuo galėtų, jei reikia ir pasinaudodamas patarimu, protingai, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, numatyti veiksmo, kurį atlieka, padarinius (žr., pvz., EŽTT 2004 m. spalio 5 d. sprendimą byloje H. L. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 45508/99, 114 p.). UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas „kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra“. Šiuo atveju R. K. teisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir teisėtai joje yra. Pirma, teismo posėdžio metu jis nurodė, jog į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, t. y. buvo komandiruotas dirbti Lietuvos Respublikos įmonėje, be to, turi gyvenamąją vietą, tačiau iš jo buvo pavogtas pasas, kuriame buvo viza, leidžianti jam būti ir dirbti Europos Sąjungos teritorijoje. R. K. paaiškino ir tai, kad turėjo D tipo vizą, išduotą Lenkijos Respublikos, kuri suteikė jam leidimą dirbti. Būtent, R. K. dirbo Lenkijos Respublikoje, tačiau buvo komandiruotas dirbti Lietuvoje. Užsienietis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu rodė dokumentus (priedas Nr. 2), surašytus lenkų kalba, kurie patvirtino, kad užsienietis dirbo Lenkijos įmonėje, tačiau buvo komandiruotas į Lietuvos įmonę UAB „Lengintas“. Akivaizdu, kad jeigu užsienietis Europos Sąjungos teritorijoje būtų buvęs neteisėtai, jis nebūtų galėjęs būti oficialiai komandiruotas dirbti Lietuvos Respublikoje. Vis dėlto, teismas jo turimų dokumentų nevertino, į juos neatsižvelgė. Antra, kaip minėta, R. K. nurodė, kad jis turėjo galiojantį pasą su galiojančia Lenkijos Respublikos išduota D tipo viza. Nors prieš teismo posėdį jis buvo sulaikytas 48 valandas, tačiau kompetentingos institucijos informacijos apie R. K. nurodomas aplinkybes apskritai nepatikrino, t. y. netikrino informacijos apie jam išduotą vizą, taip pat nesusisiekė su UAB „Lengintas“ ir net nebandė gauti duomenų, patvirtinančių jo istoriją (pats užsienietis, būdamas sulaikytas, to padaryti objektyviai negalėjo).

Atsiliepimas

Vilniaus AVPK Migracijos valdyba atsiliepime prašo R. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Migracijos valdyba paaiškina, kad 2017 m. balandžio 17 d. apie 3.10 val. į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą asmens tapatybei nustatyti buvo pristatytas pilietis, kuris su savimi neturėjo jokio asmens tapatybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento. Pilietis prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu R. K.. Duomenų, kad minėtas pilietis kreipėsi dėl prarasto dokumento į (duomenys neskelbtini) ambasadą ir/ar policijos įstaigą nėra. Tą pačią dieną R. K. buvo sulaikytas 48 val. Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriuje, nes Lietuvoje yra neteisėtai – neturi dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad turėjo D tipo vizą išduotą Lenkijos Respublikoje. Tačiau Migracijos valdyba, gavusi iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato informaciją apie sulaikytą užsienietį, duomenis apie pastarąjį patikrino Užsieniečių registre ir nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje. Duomenų apie minėtą užsienietį rasta nebuvo. Nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje galimybės patikrinti duomenis apie užsieniečiams išduotas kitų šalių D nacionalines vizas nėra. Siekiant nustatyti R. K. asmens tapatybę, 2017 m. balandžio 18 d. Migracijos valdyba raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusio R. K. asmens tapatybės ir pilietybės nustatymo, tačiau atsakymas iš ambasados negautas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio metu pastarasis nurodė, jog į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, t. y. buvo komandiruotas dirbti į UAB „Lengintas“, be to, Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą bei iš jo pavogtas pasas, kuriame buvo viza, leidžianti jam dirbti ir būti Europos Sąjungos teritorijoje. Atkreipiamas dėmesys, kad R. K. dėl (duomenys neskelbtini) piliečio paso, kuriame buvo įklijuota Lenkijoje išduota D nacionalinė viza, pagrobimo/ praradimo niekur nesikreipė, todėl tokiais pastarojo argumentais tikėti nėra pagrindo. Be to, iš 2017 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo duomenų apie (duomenys neskelbtini) piliečio R. K. komandiravimą į UAB „Lengintas“ bei pastarasis posėdžio metu tokios informacijos nepateikė. Taip pat, nors R. K. ir nurodė, jog turi gyvenamąją vietą ir darbą Lietuvoje, tačiau nei policijos pareigūnams, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio metu savo gyvenamosios vietos adreso, darbovietės pavadinimo nurodyti negalėjo, taip pat nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Sprendžiant klausimą dėl R. K. patalpinimo į VSAT Užsieniečių registracijos centrą paminėtina dar viena svarbi aplinkybė – tai, kad pastarasis neturi šeimyninių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Taigi įvertinus visas tai dienai žinomas aplinkybes bei tinkamai taikant teisės normas, Migracijos valdyba priėmė sprendimą kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį R. K. VSAT Užsieniečių registracijos centre 1 mėnesiui. Manytina, kad toks terminas proporcingas siekiamiems tikslams užtikrinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK Migracijos valdybos 2017 m. balandžio 18 d. teikimo Nr. 10-SP6-29, kuriuo Migracijos valdyba prašė teismo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį R. K. (R. K.), gim. (duomenys neskelbtini), VSAT Užsieniečių registracijos centre iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gegužės 18 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu Vilniaus AVPK Migracijos valdybos teikimą tenkino.

(duomenys neskelbtini) pilietis R. K. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad toks sulaikymas nepagrįstai suvaržo jo judėjimo laisvę.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, su apeliaciniu skundu sutinka.

Šiame kontekste kolegija pirmiausiai pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra išaiškinęs, jog Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. – paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalimi, užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) pilietis R. K. (R. K.) nėra prieglobsčio prašytojas.

Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, (duomenys neskelbtini) pilietis R. K. tiek atsakovui, tiek pirmosios instancijos teismui paaiškino, jog į Lietuvos Respubliką atvyko legaliai, t. y. buvo Lenkijos įmonės, kurioje dirba statybos darbus, komandiruotas dirbti į Lietuvos Respubliką (Vilnių), taip pat, kad turi tiek pasą, tiek vizą, tačiau jo pasas, kuriame ir buvo D nacionalinė viza, iš jo buvo pavogtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės šias aplinkybes atitinka į bylą užsieniečio pateikti rašytiniai duomenys, t. y. Lenkijos įmonės „UDKOM Sp.z.o.o.“ 2017 m. kovo 21 d. išduota pažyma „Pavedimas išvykti tarnybine tvarka Nr. 113/03“ (žr., užsieniečio asmens bylą, b. l. 11, 12), kurioje nurodyta, jog R. K. (paso Nr. EE 658315) nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2017 m. kovo 31 d. pagal statybos subrangos sutartį Nr. EN 2016/06/10 (04/03/2017) komandiruojamas dirbti į Lietuvos Respubliką (Vilnių). Šioje pažymoje yra Vilniuje veikiančios įmonės UAB „Lengintas“ spaudas, patvirtinantis, jog minėtas Lenkijos įmonės siųstas darbuotojas (K. R.) atvyko 2017 m. kovo 21 d. atkreiptinas dėmesys, kad pažymoje nurodytas R. K. paso numeris sutampa su byloje esančios paso kopijoje (b. l. 13) bei Lenkijoje išduotos nacionalinės D vizos 00957627B kopijoje (b. l. 13) esančiu numeriu. Kaip matyti iš 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2016 /399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) nuostatas, Lenkijos Respublikoje 2017 m. vasario 1 d. išduota nacionalinė D viza, galiojanti 180 dienų patenka į Reglamento (kuris yra tiesioginio taikymo aktas) 6 straipsnio 1 dalies b) punkto reguliavimo sritį.

Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog šią pažymą posėdžio metu pateikė ir pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad minėta Lenkijos įmonės išduota pažyma yra Vilniaus AVPK Migracijos valdybos pateiktoje užsieniečio asmens byloje: ji įsiūta po dokumento, pavadinto „LR sienos kirtimai“, išspausdinto 2017 m. balandžio 17 d. 11:25 (užsieniečio asmens byla, b. l. 9, 10), taip pat prieš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėjo 2017 m. balandžio 17 d. tarnybinį pranešimą (užsieniečio asmens byla, b. l. 13) bei prieš nagrinėjamoje administracinėje byloje apeliacine tvarka skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą (užsieniečio asmens byla, b. l. 25–26). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendime nurodė, jog su Vilniaus AVPK Migracijos valdybos pateikta medžiaga susipažino, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo šiuos duomenis įvertinti ir, priimdamas skundžiamą 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą, į juos atsižvelgti.

Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtos pažymos ir joje pateiktų duomenų tinkamai neįvertino, netinkamai taikė ginčo santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir (ar) neteisėtai joje yra, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti R. K. sulaikymą negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, be kita ko, užsienietis nurodė, kad yra kreipęsis į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvos Respublikoje dėl dokumentų, suteikiančių jam galimybę grįžti į kilmės valstybę, išdavimo. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovo atstovė.

Dėl visų išdėstytų aplinkybių užsieniečio R. K. apeliacinis skundas tenkinamas, o Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus teikimą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) piliečio R. K. (R. K.) apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2017 m. balandžio 18 d. teikimą atmesti.

Užsienietį R. K. iš sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre paleisti.

Sprendimas neskundžiamas.

TeisėjaiArūnas DirvonasRamūnas GadliauskasVaida Urmonaitė-Maculevičienė