Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Astai Railaitei

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nutarties, kuria įtariamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. įtariamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013 m. liepos 22 d., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su S. Ž., M. Z., A. D., A. N., A. B., I. V. ir kitais asmenimis, iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, perleisti, gabenti ir išnaudoti nukentėjusius asmenims nusikalstamoms veikoms daryti (duomenys neskelbtini), kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduot, verbavo, perleido, gabeno ir išnaudojo K. J. ir kitus nukentėjusiuosius veikoms daryti (duomenys neskelbtini), t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 str. 2 d.

Įtariamasis A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka sulaikytas 2013 m. liepos 22 d., 16.45 val.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiui.

Įtariamasis A. B. skundžia minėtą teismo nutartį, prašo ją panaikinti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, griežčiausia kardomoji priemonė paskirta nepagrįstai, nesant BPK 122 str. numatytų sąlygų. Nutartyje nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai nėra motyvuoti, taip pat nėra aišku kokie byloje esantys faktiniai duomenys pagrindžia jam pareikšto įtarimo pagrįstumą, teismas juos tik formaliai deklaruoja, tačiau jų nevertina. Teigia, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su sugyventine, be to, serga sunkia onkologine liga ir privalo periodiškai lankytis gydymo įstaigose bei vartoti leidžiamus vaistus, todėl visa tai įrodo, kad nėra pagrindo išvadai, jog jis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Mano, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys nesuteikia pagrindo teigti, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, priešingai, jis nėra padaręs nei vieno BPK 122 str. 4 d. išvardinto nusikaltimo ir tikrai neketina jų daryti. Atkreipia dėmesį, jog teismas nesvarstė galimybės paskirti kitą, švelnesnę kardomąją priemonę, kuria bus galima pasiekti BPK 119 str. numatytus kardomųjų priemonių tikslus.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas A. B. paskirta pagrįstai, esant sąlygoms bei pagrindams, numatytiems BK 122 str. Nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas, procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo principo, numatyto BPK 11 str., nepažeidžia.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Susipažinus su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, priešingai skundo teiginiams, byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie gauti atlikus tiek ikiteisminio tyrimo veiksmus, tiek Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka, ypač atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas yra tik pradėtas, yra pakankami manyti, jog A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kartu pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Apylinkės teismo išvados, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui bei daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, yra pagrįstos ir motyvuotos.

Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (pastarosioms priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė). Sutiktina su skundo argumentu, jog gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlygą taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau pažymėtina, jog jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad įtariamasis A. B. nedirba, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, t.y. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, bei turi ryšių užsienyje. Įvertinus šiuos duomenis bei atsižvelgus į veikos, kurios padarymu įtariamas A. B., pobūdį ir sunkumą bei gresiančios griežtos bausmės tikimybę – įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą veikdamas organizuotoje grupėje, už kurį baudžiamasis įstatymas numato išimtinai griežtą ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, darytina išvada, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad būdamas laisvėje, A. B. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Tai, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir gyvena su sugyventine jokiu būdu besąlygiškai nepaneigia aptariamo suėmimo skyrimo pagrindo, nes įtariamojo turimi socialiniai ryšiai nėra tokio pobūdžio, jog galėtų užtikrinti jo gyvenamosios vietos pastovumą ir nesislapstimą nuo teisėsaugos organų. Be to, kartu su skundu bei skundo nagrinėjimo metu pateikti duomenys apie įtariamojo sveikatos būklę, taipogi nerodo, kad jis nepasislėps ir taip netrukdys tyrimui. Vien aplinkybė, kad įtariamajam yra nustatyta onkologinė liga negali būti pripažįstama besąlygišku pagrindu neskirti jam kardomosios priemonės suėmimo, juo labiau, kad ši liga A. B. buvo nustatyta iki jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad suėmimą vykdančiose institucijose nuolat teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, o esant būtinybei suimtieji nukreipiami gydymui į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba yra konsultuojami bendrosios priežiūros gydymo įstaigose, todėl šiuo metu teigti, kad A. B. negali būti suimtu dėl sveikatos būklės, pagrindo nėra.

Nusikalstama veika, kurios padarymu įtariamas A. B., pagal sunkumą yra įtraukta į BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų sąrašą, savo pobūdžiu yra savanaudiška bei susijusi su piniginių lėšų gavimu. Kaip jau minėta, įtariamasis niekur nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, t. y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, yra duomenų apie jo teistumą užsienio valstybėje bei jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, kuriame A. B. pareikštas įtarimas dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo, kas rodo, kad suimtasis yra neigiamai orientuota asmenybė, linkusi pažeidinėti įstatymus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, A. B. tikslinga skirti griežčiausią kardomąją priemonę BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu. Šiuo atveju suimtojo siekiui būti laisvėje negalima teikti prioriteto, nes privalu pirmumą teikti visuomenės interesui būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Įvertinus tai, jog ikiteisminis tyrimas yra pirminėje tyrimo stadijoje, dar nenustatyti visi galimi nukentėjusieji, liudytojai ir įtariamieji bei atsižvelgus į ypatingą bylos sudėtingumą bei didelę apimtį, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog būdamas laisvėje A. B. gali trukdyti procesui bandydamas pats ar per kitus asmenis paveikti nukentėjusiuosius ar liudytojus, todėl suėmimas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu jam paskirtas taipogi pagrįstai.

Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad šiame bylos tyrimo etape švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. nurodytų kardomosioms priemonėms keliamų tikslų pasiekti negalima. Įtariamajam A. B. teisės suvaržytos nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų ir toks teisių suvaržymas yra pateisinamas, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Įtariamojo A. B. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.