Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui S. V., trečiajam asmeniui A. G., jo rūpintojui Didvydžių socialinės globos namams dėl žalos gamtai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2020-06-19 teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino.

3. 2020-08-12 gauti atsakovo S. V. prieštaravimai, kuriuos 2020-08-13 nutartimi teismas priėmė.

4. 2020-08-27 gautas ieškovo atsiliepimas į pareikštus prieštaravimus.

6. Šalims sutinkant, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas dalinai, 2020-06-19 preliminarus sprendimas pakeistinas.

11. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.

12. Ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą pagrindžia šie rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo bylos medžiaga ROIK 19108996539, 2020 m. vasario 6 d. raštas Nr. (3.0)AD5-1858, kita bylos medžiaga, kurie patvirtina, kad atsakovas laisvojoje valstybinėje žemėje, pramonės ir sandėliavimo zonoje, esančioje tarp sklypų Kauno g. 142 ir Kauno g. 140 A, Marijampolėje, neteisėtai, t. y. neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo nupjovė 3 patenkinamos būklės karpotuosius beržus.

13. Atsakovas savo pateiktuose prieštaravimuose nurodo, jog nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo dviejų asmenų padarytą žalą priteisti vien iš atsakovo. Taip pat atsakovas toliau argumentuoja, jog byloje nėra duomenų, kad A. G., kuris kartu su atsakovu nupjovė medžius, pažeidimo padarymo metu buvo nepakaltinamas arba, kad jis negalėtų atsakyti už savo veiksmus.

14. Teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais. Administracinio nusižengimo protokolo Nr. AM-AAD-ANR_P-3582-2019, su kuriuo atsakovas yra susipažinęs ir tai patvirtinęs savo parašu, prieduose yra dokumentų - Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų raštas Nr. S-595 „Dėl A. G. administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo“, kuriame konkrečiai išdėstoma kuo remiantis ir kokiose srityse A. G. yra ribotai veiksnus, taip pat nurodoma dėl kokios negalios – paranoidinės šizofrenijos (F20.0) A. G. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl pripažintinas nepakaltinamu. Šiais duomenimis remiantis, administracinio nusižengimo protokole A. G. pagrįstai nurodomas kaip nepakaltinamas.

15. Iš trečiojo asmens A. G. atsiliepime į ieškinį ir iš Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų rašto Nr. S-595 „Dėl A. G. administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo“, galima nustatyti, jog susiklosčiusioje situacijoje atsakovas A. G. paprašė padėti sutvarkyti aplinką ir tuo pačiu užsidirbti 30 Eur, nešiojant medžių šakas/kalades į atskiras krūvas. Toks, savo esme nesudėtingas prašymas, net ir protiškai sveikam ir pilnai veiksniam asmeniui lengvai gali būti suprantamas kaip tiesiog padėjimas pažįstamam asmeniui ir lengva proga užsidirbti papildomų pinigų. Apie padėjimą pjauti medžius nebuvo užsiminta. Trečiojo asmens A. G. atsiliepime į ieškinį, nurodoma, jog atsakovas vienas su benzininiu pjūklu „STIHL“ nupjovė visus tris medžius (beržus), taip pat nupjovė medžių šakas bei pačius medžius supjovė į kalades. O A. G., kaip ir jo buvo prašyta, nešiojo medžių šakas bei kalades. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. G. atsakovui padėjo nežinant, jog medžiai, kurių šakas ir kalades nešiojo, buvo nupjauti be leidimo, t.y be žinios, jog yra daroma kažkas neteisėto. Teismo nuomone, šakų bei kaladžių nešiojimas, juolab asmeniui nežinant, jog yra daroma neteisėta veika, nesuponuoja padėjimo būtent pjauti medžius. Tokią veiką galima traktuoti kaip padėjimas plačiąja/bendrąja prasme, bet ne „pjovimo“ prasme, būtent už ką šiuo atveju atsakovas ir buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn.

16. Atkreiptinas dėmesys, jog žalos padarymo faktas, ar padarytos žalos dydis nepriklauso nuo trečiojo asmens A. G. veikos, ar šakos ir kaladės bus suneštos į vieną krūvą ar ne, kita vertus, minėti aspektai priklauso nuo medžių nupjovimo aplinkybės, būtent ką ir atliko atsakovas, todėl teismas nepritaria atsakovo teiginiui, jog už minėtą veiką atsako atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu A. G.. Dėl aukščiau nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CK 6.246, 6.247, 6.429 str.).

17. CK 6.251 str. 2 d., įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tam, kad teismas galėtų pasinaudoti šia teise, privaloma nustatyti minėtos normos taikymo pagrindus ir sąlygas, t.y., privalo egzistuoti įstatymo reikalavimus atitinkanti įrodyta nuostolių suma, o tuomet teismas sprendžia klausimą dėl įrodytos priteistinos nuostolių atlyginimo sumos mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje L. Š. ir A. Š. v. uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Baltikums draudimas“ (bylos Nr. 3K-3-539/2007).)

18. Sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimo, teismas turi vadovautis CK 6.251 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais – atsakomybės prigimtis, šalių turtinės padėtys ir šalių tarpusavio santykiai, tačiau atkreiptinas dėmesys jog šie kriterijai taikomi tik tuomet, jei dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Šiuo atveju atsakovui atlyginti padarytus nuostolius pilna apimtimi būtų pernelyg didelė našta, atsižvelgiant į jo dabartinę finansinę situaciją. Vadovaujantis minėtais atsakomybės prigimties, šalių turtinės padėties ir šalių tarpusavio santykių kriterijais svarbu juos interpretuoti in corpore prasme, tai reiškia, jog išanalizavus kiekvieno kriterijaus turinį konkrečiu atveju, jie visi turi būti pagrindas mažinti atlygintinų nuostolių dydį.

19. Atsakomybės prigimtis yra suprantama atsakomybės kilimo pagrindas – atsakomybė kyla be kaltės ar už kaltais veiksmais padarytą žalą. Šiuo atveju yra nustatyti atsakovo kalti veiksmai, kuriais padaryta žala (nupjauti beržai). Tačiau norint šį kriterijų paversti vienu iš pagrindų sumažinti atlygintinų nuostolių dydį privalu atkreipti dėmesį į kaltės formą. (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje L. I. A. v. T. S., bylos Nr. 1A–48/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariatas ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008). Nors teisės doktrinoje pripažįstama, kad civilinei atsakomybei atsirasti kaltės forma paprastai reikšmės neturi, tačiau, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės dydžio sumažinimo, kaltės forma yra svarbi. Šiuo atveju nenustatyta, ar atsakovas veikė tyčia – žinodamas, jog jo minėto iš matymo pažįstamo asmens prašomiems nupjauti medžiams nebuvo gautas leidimas, t.y žinodamas jog atliks priešingą teisei veiką, ar veikė neatsargiai – kai nors ir žalos padaryti nesiekė, tačiau nedėjo pastangų susižinoti ar buvo gauti leidimai nupjauti beržus (tiesiog padėjo iš matymo matytam žmogui). Todėl, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes ir vertinant byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovas veikė neatsargiai.

20. Kalbant apie šalių turtinę padėtį, esminėje CK 6.251 str. 2 d. teisės normoje yra nurodomi du deliktinio santykio subjektai – žalą padaręs ir ją patyręs asmuo. Žalą padariusio asmens turtinės padėties bei turtinės padėties įtakos nuostolių atlyginimo dydžiui sumažinti, vertinimas paliktas teismo diskrecijai, kadangi kiekvienas atvejis yra skirtingas. Teismas, vertindamas tokius klausimus, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3 d.). Vertinant žalą padariusio asmens turtinę padėtį, svarbu atsižvelgti ir į tai, ar aplinkybės, dėl kurių daroma išvada apie žalą padariusio asmens sunkią padėtį, yra pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio. Tai reiškia, kad turi būti įvertinama ne tik žalą padariusio asmens turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu, bet ir šio asmens sveikatos būklę, šeiminę ir socialinę padėtį apibūdinančios bei kitos reikšmingos aplinkybės, kurios gali daryti įtaką jo turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-116/2005). Vertinant fizinio asmens turtinę padėtį, atsižvelgiama ne tik į bylos nagrinėjimo metu egzistuojančią turtinę padėtį, bet ir į žalą padariusio asmens ateities perspektyvas, jo sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Konkrečiu atveju atsakovo sunkią finansinę padėtį įrodo suteikta garantuojama teisinė pagalba, socialinė pašalpa, faktas, jog asmuo yra bedarbis, verčiasi iš atsitiktinių darbų.

21. Nagrinėjamas šalių finansinės padėties kriterijus kreipia dėmesį į skirtumą tarp šalių finansinių padėčių. Šiuo atveju viena iš šalių yra valstybė, kadangi pradžioje tarp šalių susiklostė administraciniai teisiniai santykiai, tad šiuo konkrečiu atveju silpnesnioji pusė yra akivaizdžiai atsakovas. Sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo dydžio mažinimo, turėtų būti atsižvelgiama tiek į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tiek į žalą patyrusio asmens finansinę situaciją, lyginant jų finansines galimybes ir ieškant abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyros.

22. Šalių tarpusavio santykiai turėtų būti aiškintini kaip šalis sieję ryšiai, susiklostę iki žalos padarymo momento ar po žalos kilimo ir pasireiškę abiejų šalių bendradarbiavimu arba bent vienos iš šalių (dažniausiai žalą padariusio asmens) geranorišku palankumu kitai šaliai.

23. Teismui nusprendus, jog byloje egzistuoja pagrindas mažinti atlygintinų nuostolių dydį dėl žalą padariusio asmens sunkios turtinės padėties, sprendžiamas klausimas dėl mažinimo apimties. Suprantama, klausimo išsprendimas priklauso nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl bendrų taisyklių dėl mažinimo dydžio pagrįstumo pateikti neįmanoma. Teismų praktikoje tokiais atvejais paprastai vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir kiekvienas atvejis vertintinas atskirai. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, jog visiškai atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės nagrinėjamu pagrindu negalima. Tokia pozicija Lietuvos teismų praktikoje suformuluota precedentu tapusioje minėtoje byloje B. V.–F. v. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, UAB „Fodio“, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

24. Sprendžiant klausimą dėl mažinimo apimties iškyla problema, t.y dviejų teisės principų – teisingo ir adekvataus žalos atlyginimo bei lygybės prieš įstatymą – konflikto, tačiau prieinama prie išvados, jog būtina taikyti ir kitą principą – teisingumo, į kurį irgi imperatyviai įpareigojama atsižvelgti sprendžiant bet kokį teisinį kazusą, ir kuris neleidžia, kad atskiri asmenys ar šeimos būtų pastumtos į nepakenčiamas gyvenimo sąlygas. Prioritetas turėtų būti teikiamas kiekvienos situacijos teisingam išsprendimui, siekiant optimaliai apsaugoti tiek nukentėjusiojo, tiek žalą padariusio asmens pagrįstus interesus.

25. Tokiu būdu, įvertinus aukščiau aprašytas aplinkybes bei kriterijus, kuriais remiamasi, teismas sprendžia, kad priteistinos žalos dydis mažintinas 50 proc., iš atsakovo priteistina 522 eur žalos. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas dalinai, todėl preliminarus sprendimas keistinas (CPK 430 str. 6 d. 3 p.).

26. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27. Atsakovui suteiktas valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jis atleidžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi, 424-428, 430 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

2020-06-19 preliminarų sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybei naudai 522 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodytą sumą sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, surenkamąją sąskaitą Nr. LT30 4010 0510 0425 0881, esančią AB „Luminor Bank“.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.