Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019 m. birželio 17 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui K. A., dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui 2017-01-03 atvykus į Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrį dėl socialinės pašalpos pratęsimo, paaiškėjo, kad jis laiku neinformavo Socialinių išmokų poskyrio apie tai, kad nuo 2016-10-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje jam paskirta nedarbo draudimo išmoka. Tuo pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2017-01-18 įsakymu Nr. SP1-168 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos K. A.“ pareiškėjui nuo 2016-10-01 iki 2016-12-01 buvo nustatyta permokėta 163,20 Eur socialinės pašalpos suma, nes išmokėtos nedarbo draudimo išmokos dydis viršijo tuo metu galiojantį valstybės remiamų pajamų dydį (102 Eur). 2017-01-20 K. A. jo prašyme-paraiškoje nurodytu adresu buvo išsiųstas minėto įsakymo nuorašas su lydraščiu Nr. (23.45.)-SP13-668, kuriuo jis buvo informuotas apie susidariusią permoką ir jos grąžinimo tvarką.

Remiantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 26 straipsnio nuostatomis, asmuo, kuris gavo neteisėtai pinigų sumą, turi ją grąžinti arba sumokėti dalimis, o negrąžinus, skola išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Pareiškėjos atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą proceso šalims pranešta tinkamai – paskelbta specialiame teismų internetiniame tinklapyje.

Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjos atstovui ir atsakovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl permokėtos socialinės pašalpos grąžinimo.

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau - ir Įstatymas). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kuriomis esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją.

Byloje nustatyta, jog atsakovas 2015-10-07 prašymu - paraiška piniginei socialinei paramai gauti Nr. Nr. SP23-28316 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių, prašydamas skirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2016-10 mėn. iki 2017 m. 01 mėn. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius tenkino atsakovo prašymą – paraišką socialinei paramai gauti ir 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu paskyrė atsakovui 81,60 Eur dydžio socialinę pašalpą, mokant ją kas mėnesį, laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2017-01-01, pervedant į asmeninę sąskaitą.

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės 2017-01-03 išrašu nustatyta, kad atsakovui nuo 2016-10-11 iki 2017-04-10 buvo paskirta ir mokama nedarbo draudimo išmoka.

Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.

Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtinta piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareiga per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. Byloje neginčijama, kad atsakovas nevykdė Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtintos pareigos ir per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. Tokie aplaidūs atsakovo veiksmai lėmė tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nepagrįstai išmokėjo atsakovui socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2017-01-01, viso 163,20 Eur.

Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu atsakovo socialinė padėtis keitėsi ir šios aplinkybės turi įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, atsakovas apie šią aplinkybę nepranešė pareiškėjai per vieno mėnesio terminą ir tuo neįvykdė Įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos, todėl jam atsiranda prievolė grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.

Nustačius, kad atsakovui nuo 2016-10-11 paskirta ir pradėta mokėti nedarbo draudimo išmoka ir jis per teisės aktuose nustatytą terminą apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo Socialinės paramos skyriaus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2017-01-18 įsakymu Nr. SP1-168 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos K. A.“ pagrįstai ragino atsakovą grąžinti savivaldybės administracijai permokėtą 163,20 Eur socialinės pašalpos sumą iki 2017-04-01. Nagrinėjamoje administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas apie nurodytą įsakymą buvo informuotas 2017-01-20 raštu Nr. (23.45.)-SP13-668 „Dėl piniginės socialinės paramos K. A.“, kuris buvo išsiųstas atsakovo 2016-10-07 prašyme – paraiškoje socialinei paramai gauti nurodytu faktinės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini).

Analizuojant Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016-01-18 įsakymą Nr. SP1-168 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos K. A.“ teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Įvertinus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2017-01-18 įsakymo Nr. SP1-168 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos K. A.“ turinį, teismas pripažįsta, kad minėtas administracinis aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Pabrėžtina, kad K. A. nei Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2017-01-18 įsakymo Nr. SP1-168 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos K. A.“, nei kitų jo atžvilgiu priimtų individualių teisės aktų neginčijo. Nors pareiškėja 2017-01-20 raštu Nr. (23.45.)-SP13-668, 2017-09-13 raštu Nr. (23.48.)-SP13-8028 ir 2018-04-27 raštu Nr. (23.45.)-SP13-4972 ragino atsakovą grąžinti susidariusią socialinės pašalpos permoką, tačiau 163,20 Eur permoka iki šiol nėra grąžinta.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu pripažinus, kad 163,20 Eur socialinės pašalpos permokos suma susidarė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 25 straipsnio 3 punkte numatytos pareigos nevykdymo, bei konstatavus, jog atsakovas iki šiol nėra grąžinęs socialinės pašalpos permokos, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš K. A. priteistina 163,20 Eur socialinės pašalpos permoka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Iš atsakovo K. A., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai priteisti 163,20 Eur socialinės pašalpos permoką.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.