- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e1-2712-1023/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30350-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- R. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Laimos Bereikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, teistas 2009 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliu – ir BK) 284 str. 2 d. 2 MGL (260 litų) bauda, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
Kaltinamasis R. V. 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 19:30 val., Kaune, Taikos pr. ir J. Basanavičiaus al. sankryžos, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0043, patikros sertifikato Nr. 1710555, jam nustatytas 2,55 promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. V. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo. Parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. jis išsinuomojo automobilį „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Nuomos sutartis buvo iki 2022 m. rugpjūčio 14 d.. 2022 m. rugpjūčio 11 d. būdamas namuose vartojo alkoholį, išgėrė apie litrą brendžio. Negali pasakyti kodėl, paskui nusprendė vairuoti automobilį. Net negali pasakyti kokiu tikslu ir kur važiavo. Atsimena, kad važiavo Taikos prospektu kryptimi nuo Telekomo link Savanorių prospekto. Taip pat atsimena, kad prie vieno iš šviesoforų, galimai prie sankryžos su Basanavičiaus al., įvažiavo į prieš jį sustojusio automobilio BMW galinę dalį. Vairuotojo pažymėjimas jam yra išduotas, tačiau po minėto įvykio jis jo neberanda. Visur apieškojo, bet vairuotojo pažymėjimo nerado. Automobilio „Toyota Prius“ dokumentus yra atidavęs nuomotojui (b. l. 101,102).
Kaltinamojo R. V. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Iš 2022 m. rugpjūčio 11 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. 19:30 val., Taikos pr., ir J. Basanavičiaus al., sankirtoje, Kaune, R. V. vairuodamas transporto priemonę „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Taikos pr., link Savanorių pr., pirmąją eismo juosta priekine automobilio dalimi atsitrenkė į priešais buvusį automobilį „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. R. V. po sukelto eismo įvykio alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBH-0043, patikros sertifikato Nr. 1710555, 2022 m. rugpjūčio 11 d. 19:35 val., pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,55 promilių, neblaivumas, o 19:55 val. antro tikrinimo metu jam nustatytas 2,71 promilių neblaivumas. Automobilis „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nuvežtas į UAB „Augenas“ saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18, Kaunas (b. l. 6).
Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Taikos pr. ir J. Basanavičiaus al. Sankryžoje, kur stovi apgadinti automobiliai „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Detalūs matavimai ir tikslus išsidėstymas užfiksuoti eismo įvykio vietos plane (b. l. 9-11).
Iš liudytojo D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 19.30 val. jis vairavo jam priklausantį automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo Taikos pr., kryptimi nuo Telekomo link Savanorių prospekto. Taikos pr. važiavo pirma eismo juosta, nes sankryžoje norėjo pasukti į dešinę pusę, į Basanavičiaus al. Jam važiuojant degė žalias šviesoforo signalas leidžiantis jam važiuoti. Toje sankryžoje tuo pačiu metu ir pėstiesiems, kertantiems perėją per Basanavičiaus al., degė žalias šviesoforo signalas. Juos jis turėjo praleisti, dėl to sustojo juos praleisti, jo automobilis buvo truputį pasisukęs šonu, bet dar stovėjo Taikos prospekte, kai pajuto smūgį į galinę savo automobilio dalį. Į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kiek jam yra žinoma, šio automobilio vairuotojas įvykio metu buvo neblaivus. Įvykio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis BMW. Jo automobilis buvo draustas ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ir kasko draudimu. Kadangi draudimas padengė patirtus nuostolius, kaltininkui pretenzijų neturi (b. l. 80-82).
Iš liudytojos A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji dirba Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje. 2022 m. rugpjūčio 11 d. su kolege J. L. važiuojant tarnybiniu automobiliu Kaune, Taikos pr., kryptimi nuo Telekomo link Savanorių pr., iš budėtojo gavo pranešimą, kad galimai nuo Partizanų gatvės važiuoja automobilis „Toyota Prius“ (daugiau duomenų šiuo metu nepamena), kurį galimai vairuoja neblaivus asmuo. Nurodytą automobilį pastebėjo Taikos pr. ir Basanavičiaus al. sankryžoje. Įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius, minėtas automobilis pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą, o po to vėl važiavo į priekį. Automobilis „Toyota Prius“ buvo sustabdytas pravažiavus tą sankryžą, Taikos pr.. Kai priėjo prie šio automobilio vairuotojo, matėsi, kad jo vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Paklausus, ar vairuotojas vartojo alkoholio, jis atsakė, kad taip, kad vartojo prieš valandą laiko. Su nustatytu girtumu vairuotojas sutiko. Prieš pradedant bendrauti su automobilio „Toyota Prius“ vairuotoju, prie jų su kolege priėjo „BMW“ automobilio vairuotojas ir pasakė, kad „Toyota Prius“ automobilis atsitrenkė į jo automobilio galą sankryžoje Taikos pr. ir Basanavičiaus al., ten, kur jis joms įjungus švyturėlius, rikiavosi į pirmąją eismo juostą (b. l. 86-88).
Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBH-0043, patikros sertifikato Nr. 1710555, 2022 m. rugpjūčio 11 d. 19:35 val., pirmo tikrinimo metu R. V. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas, 19:55 val., antro tikrinimo metu jam nustatytas 2,71 promilių neblaivumas (b. l. 90).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra MB „Autonuoma Kaunas“ (b. l. 59).
Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad nustatyta vidutinė transporto priemonės – automobilio „Toyota Prius“, 2008 metų gamybos, kaina Lietuvoje yra 4440 eurų. (b. l. 60).
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. V. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vairavo motorinę transporto priemonę – „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 19:35 val. 2,55 promilių neblaivumas ir 19:55 val. nustatytas 2,71 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais kaltinamasis R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo R. V. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.
III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Skiriant kaltinamajam R. V. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis R. V. padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vertinant kaltinamojo R. V. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (el. b. l. 121-128). Kaltinamasis dėl psichikos ir priklausomybės ligų nėra lankęsis ambulatoriškai ar gydęsis stacionare, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 136, 138). Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl įvykdytos nusikalstamos veikos laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, tai, jog negalima daryti išvados dėl kaltinamojo sistemingo teisės pažeidimų darymo, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam baudą, su kuria kaltinamasis sutiko, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant didesnį nei minimalų baudos dydį (BK 47, 54, 59, 60, 61 straipsniai).
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Įstatyme numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, automobilį kaltinamasis vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, neteistas, nebaustas administracine tvarka, todėl R. V. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant 3 metų terminą, jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).
Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo išnuomotą trečiajam asmeniui – MB „Autonuoma Kaunas“ priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamoji objektyviai nebūtų galėjusi padaryti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, ji turi ekonominę vertę, todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 4 440 Eur.
Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir baudžiamojo įsakymo įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Automobilis „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nutarimu grąžintas savininkui MB „Autonuoma Kaunas“ (b. l. 70-73).
2022 m. rugsėjo 8 d. prokurorės nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą - automobilio „Toyota Prius“, valstybiniais numeriais Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4440 eurų, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. V. priklausančiam žemės sklypui, kurio vertė 13 100 eurų, laikotarpiui nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d. (b. l. 146-149). Kadangi automobilis grąžintas, o konfiskuotina tik automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, 2022 m. rugsėjo 8 d. prokurorės nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. V. priklausančiam žemės sklypui, paliktinas galioti iki bus sumokėta automobilio „Toyota Prius“, vertę atitinkanti pinigų suma – 4 440 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,
nusprendė:
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam – 60 MGL, tai yra 3 000 eurų (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL, tai yra 2 000 eurų (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti R. V., kad paskirtoji bauda per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d.;
– konfiskuoti automobilio „Toyota Prius“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 440 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimties eurų).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti
2022 m. rugsėjo 8 d. prokurorės nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą – R. V. priklausančiam ½ žemės sklypo, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus sumokėta konfiskuota automobilio „Toyota Prius“ vertę atitinkanti pinigų suma – 4 440 Eur. Kaltinamajam R. V. sumokėjus 4 440 (keturių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimties) eurų sumą, 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.
R. V. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.