Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Dalia Kvederavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L.“ ieškinį atsakovei R. K. dėl prievolės įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės R. K. 159,99 Eur už šilumos energiją ir kitas paslaugas, 12,57 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas – 20,00 Eur žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pagal byloje esančius įrodymus – 2014-12-18 atsakovei išsiųstą ofertą (pasiūlymą) dėl šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo Nr. 09081707 pasirašymo (b. l. 3), mokesčių paskaičiavimo pažymą (b. l. 4-5), 2014-10-02 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą (b. l. 6-9), 2018-10-09 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 10) - nustatyta, kad yra pagrindas ieškinį dalyje 159,99 Eur skolos priteisimo tenkinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei (b. l. 6-9, 10). Ieškovė tiekia šiam gyvenamajam būstui šilumos energiją ir karštą vandenį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.71 straipsniu, sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Pagal CK 6.384 straipsnį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Tuo vadovaujantis konstatuojama, kad tarp ieškovės ir atsakovės konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta neterminuota energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovė naudojosi tiekiama šilumos energija, tačiau už ją neatsiskaitė, tai yra neįvykdė savo prievolės. Atsakovės skola ieškovei susidarė už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-09-01. Šiuo metu terminas prievolei įvykdyti yra pasibaigęs, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama reikalaujama 159,99 Eur skola už šilumos energiją ir kitas paslaugas (CK 1.71 str., 6.1 str., 6.38 str. 1 d., 6.383 str., 6.388 str.).

Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jos priteisiamos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2018-11-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 12,57 Eur delspinigių. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybas gali nustatyti įstatymas, sutartis ar teismo sprendimas. CK 1.3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų teisės aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek įstatymų nustatyta. 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” 1 straipsnis apibrėžia ratą asmenų, kurie pagal šį įstatymą turi reikalavimo teisę skaičiuoti 0,04 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Pagal šį įstatymą gali būti skaičiuojami LR Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio delspinigiai ir valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigiai. Ieškovė nėra nei valstybės, nei savivaldybės įmonė, teikianti komunalines paslaugas, todėl šiuo atveju taikytinos bendros įstatymo nuostatos – dėl netesybų ir jų dydžio turi būti susitarta raštu (CK 6.72 str.). Įrodymų apie tokį susitarimą su atsakove byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys dalyje dėl delspinigių priteisimo atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo įstatymo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Ieškovė už ieškinį, kurio suma 172,56 Eur, sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį. Jeigu ieškovė būtų reiškusi tik tą ieškinio reikalavimą, kuris tenkinamas visiškai, tai yra dėl 159,99 Eur skolos priteisimo, ieškovė vis tiek būtų mokėjusi 20,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.), todėl įvertinus šias aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, ieškovei iš atsakovės priteisiamas visas jos sumokėtas žyminis mokestis, kadangi atmetama ieškinio dalis sumokėto žyminio mokesčio dydžiui įtakos neturėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. K. uždarajai akcinei bendrovei „L.“ 159,99 Eur už šilumos energiją ir kitas paslaugas, 20,00 Eur žyminį mokestį, iš viso – 179,99 Eur.

Priteisti iš R. K. uždarajai akcinei bendrovei „L.“ 5 procentus metinių palūkanų nuo 159,99 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo 2018-11-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį dalyje dėl 12,57 Eur delspinigių priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.