- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-41-152-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irena Ivanovienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- A. Š.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nuosprendžio, kuriuo:
A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir jam paskirta 30 (trisdešimties) minimalių gyvenimo lygių dydžio, tai yra 3 900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-05-27, 18.20 val. iki 2011-05-28, 13.25 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio (260 Lt) baudai ir nuspręsta laikyti A. Š. sumokėjusiu 2 MGL dydžio (260 litų) baudą.
A. Š. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. nuteistas už tai, kad 2011-05-27 apie 19.00 val. viešoje vietoje – Šiaulių mieste, parke, esančiame prie Talšos ežero, nepilnamečių vaikų ir kitų aplinkinių žmonių akivaizdoje, įžūliu ir aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, o būtent: demonstruodamas pašaliniams asmenims savo lytinius organus bei tenkindamas savo lytinę aistrą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Apeliaciniu skundu A. Š. teigia, kad buvo nuteistas nepagrįstai, nes jokio nusikaltimo nepadarė. Jis teigia, kad nuosprendis pagrįstas penkiolikmečių merginų nekonkrečiais svaičiojimais, nes iš tiesų jis jų negąsdino, merginos jį galėjo matyti už 40 metrų, aplinkui buvo daug medžių. Jis teigia, kad šlapinosi už medžių ir stengėsi, kad niekas jo nepamatytų, o merginos padarė neteisingą išvadą, kad jis neva masturbavosi. Nuteistasis teigia, kad turi rimtą darbą, draugę, charakterizuojamas teigiamai ir prašo pirmosios instancijos nuosprendį panaikinti.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo skundą, daro išvadą, kad A. Š. nuteistas pagrįstai, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, o būtent: demonstruodamas pašaliniams asmenims savo lytinius organus bei tenkindamas savo lytinę aistrą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Š. kaltę grindė teisme ištirtais nepilnamečių nukentėjusiųjų J. A. ir D. S. parodymais, kurie buvo nuoseklūs, detalizuoti, iš dalies patvirtinti kitų liudytojų (J. G., R. V.) parodymais.
Nukentėjusioji J. A. parodė, kad jai su drauge vaikštant po parką prie Talšos ežero, jos abi pastebėjo A. Š., slankiojantį tarp medžių ir jas sekantį. Atsisukusi į jį, nukentėjusioji pamatė jo lytinius organus. Tuomet J. A. su drauge nuėjo prie kitų suaugusių žmonių, buvusių prie ežero. Buvo iškviesta policija. Atvykę policijos pareigūnai jas apklausė, jos papasakojo, kaip vyras buvo apsirengęs, taip pat kartu su pareigūnais važiavo automobilyje ir ieškojo vyriškio. Pamatė jį žvelgiantį į sėdinčias kitas merginas. Parke matė vyriškį 10 metrų atstumu. Vieną kartą matė jo lytinį organą, matė vyro įtartinus judesius, tai buvo masturbacija, vyras šlapintis negalėjo. Jos regėjimas yra geras. Vyro kelnės buvo nusmukusios. Jis nesistengė slėptis, kad merginos jo nepastebėtų.
Šiuos nukentėjusiosios J. A. parodymus iš dalies patvirtino kita nukentėjusioji D. S. bei liudytoja J. G., kuri teisme parodė, kad ji su draugu ir su vaiku sėdėjo parke ant suolelio, kai prie jų priėjo dvi merginos ir paprašė jas palydėti iš miško, nurodydamos, kad jas seka vyriškis. Išeidami iš miško, pamatė vyriškį, stovintį krūmuose. Tai buvo A. Š.. Jis rankoje laikė margą maišelį, priglaudęs prie klubų, ir atrodė, kad masturbuojasi. Lytinių organų nesimatė. Kažkokius judesius jis atliko, todėl pamanė, kad masturbuojasi. Kad jis masturbuojasi, pasakė ir merginos, kurios paprašė iškviesti policiją. Merginų ir jos nuomonė, kad A. Š. masturbuojasi, buvo vienoda.
Liudytojas policijos pareigūnas R. V. teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad parke vaikščioja vyrukas, kuris vaikosi merginas. Jį surado, merginos patvirtino, kad tai tas pats vyriškis. Sulaikymo metu jis sėdėjo pasilenkęs ir žiūrėjo į kitas merginas. Nematė, ar ką nors jis laikė rankose. Kaltinamąjį sulaikė kolega R. D.. Įvykio vietoje buvo su nukentėjusiomis, jos parodė ir apibūdino, kad tai tas vyriškis. Žmogų apibūdino ir ten buvęs vyras su žmona. Liudytojai nurodė, kad matė tuos pačius veiksmus kaip ir merginos. Ką sulaikymo metu veikė kaltinamasis, matė jo kolega R. D.. Mergaitės buvo išsigandusios. Jie paprašė, kad jos važiuotų kartu ir atpažintų vyriškį. Įvykio metu buvo šviesu.
Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiosios ar liudytojai dėl vienokių ar kitokių aplinkybių būtų suinteresuoti melagingai apkaltinti A. Š. nusikalstamos veikos padarymu, todėl pagrįstai jų parodymus vertino kaip atitinkančius objektyvią tiesą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaltinamojo parodymus, kad jis buvo du kartus nuėjęs nusišlapinti, tai truko 40-30 sekundžių, o keistų judesių šlapinantis nedarė, nieko nepersekiojo, masturbacija neužsiima. Pirmosios instancijos teismas teisingai juos įvertino kaip kaltinamojo gynybinę versiją, taip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kitų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. Š. kaltės ir taikytos atsakomybės, apeliaciniame skunde nėra nurodyta, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.