Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Jonavos paslaugos“ (toliau ir – ieškovė) ieškinį atsakovei H. L. (toliau ir – atsakovė) dėl mokesčių už buto nuomą ir komunalines paslaugas priteisimo (trečiasis asmuo – Jonavos rajono savivaldybės administracija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme 2020 m. sausio 21 d. buvo priimtas teismo įsakymas pagal kreditorės UAB „Jonavos paslaugos“ pareiškimą dėl 967,43 Eur skolos už komunalines paslaugas, suteiktas butui adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d., dėl 14,70 Eur 0,02 proc. dydžio delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d., dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (982,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 21 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir dėl 8 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės H. L..

2020 m. sausio 22 d. teisme gauti skolininkės H. L. prieštaravimai dėl kreditorės pateikto reikalavimo ir priimto teismo įsakymo.

2020 m. sausio 22 d. nutartimi teismas nutarė: priimti skolininkės prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo; išaiškinti kreditorei, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 439 straipsnyje nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šios nutarties (teismo pranešimo) įteikimo dienos ji turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, bei primokėti žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, jog 2014 m. vasario 20 d. tarp Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir H. G. (dabar – L.) buvo pasirašyta Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau ir – Sutartis), kurios 2 ir 3 punktais nuomininkė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei mokėti už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymą, elektros energiją, dujas, šalto vandens pašildymo ir šiluminės energijos tiekimą, komunalinių paslaugų tiekimą (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų bei teritorijos valymą ir kt.), už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir nuolatines technines priežiūras kas mėnesį pagal atskiras sutartis su paslaugų teikėjais, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintais įkainiais ir tarifais.

2019 m. kovo 14 d. Jonavos rajono savivaldybės administracija kartu su daugiabučių namų administratoriumi UAB „Jonavos paslaugos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašant priteisti ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ iš atsakovės įsiskolinimą už komunalines paslaugas, buto nuomų ir kt. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d., taip pat nutraukti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasario 20 d. Sutartį ir iškeldinti atsakovę ir jos nepilnametę dukrą iš minėto buto, nesuteikiant joms kitos gyvenamosios patalpos. 2019 m. birželio 25 d. Jonavos rajono savivaldybės administracija raštu Nr. 6B-22-2422 informavo teismą, kad atsakovei ir jos šeimai galėtų suteikti kitas patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Teismas civilinėje byloje Nr. e2-9868-490/2019 2019 m. liepos 5 d. sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovei įsiskolinimą ir nutraukė gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Sutartį bei iškeldino atsakovę iš minėto buto, suteikiant jai patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), iškeldinimą atidedant iki 2019 m. rugsėjo 1 d.

Kadangi 2019 m. liepos 5 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9868-490/2019 atsakovei buvo priteistas įsiskolinimas tik už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d., konstatuotina, jog, atsakovei ir toliau visiškai nemokėjus mokesčių už socialinį būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ko atsakovė neginčijo ir kas matyti iš ieškovės pateiktų Skolos pažymų, ieškovė visiškai pagrįstai prašo teismo priteisti įsiskolinimą už buto nuomą, komunalines ir kt. paslaugas, suteiktas šiai gyvenamajai patalpai nuo 2019 m. vasario 1 d.

Šioje byloje ginčas kilo dėl to, iki kada atsakovė privalėjo mokėti nuomos, komunalinius ir kt. mokesčius.

Ieškovė nurodo, kad mokesčiai turi būti skaičiuojami iki priėmimo–perdavimo akto surašymo dienos, t. y. iki 2019 m. lapkričio 12 d., kadangi pagal 2018 m. gruodžio 20 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1TS–233 dėl paramos būstui išnuomoti teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo 31 punktą nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo būsto priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos. Pažymėtina, jog teismas neturi jokio pagrindo vadovautas ieškovės nurodyto 2018 m. gruodžio 20 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1TS–233 dėl paramos būstui išnuomoti teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo 31 punktu, kadangi šiuo atveju butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo skirtas 2014 m. vasario 20 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13B–0266, kas reiškia, jog ieškovės nurodytas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimas ir juo patvirtintas Aprašas buvo patvirtinti jau po gyvenamųjų patalpų atsakovei išnuomojimo. Be to, kaip nurodyta 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 1TS-189 patvirtinto Savivaldybės būsto suteikimo tvarkos aprašo, pakeisto 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 1 TS, 5 punkte ,,Gyvenamųjų patalpų patuštinimo metu UAB „Jonavos paslaugos” (toliau – įmonė) ar seniūnija sudaro gyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame aprašoma būsto būklė.“ Ši gyvenamosios patalpos atsakovei suteikimo momentu galiojusio Aprašo nuostata, teismo nuomone, duoda pagrindą išvadai, jog būtent ieškovė, turinti pareigą surašyti perdavimo–priėmimo aktą gyvenamųjų patalpų patuštinimo metu, privalėjo imtis iniciatyvos ir užtikrinti, kad perdavimo–priėmimo aktas, atsakovei patuštinus butą, būtų surašytas kaip įmanoma greičiau ir kad nesusidarytų tokia situacija, kokia susidarė šiuo metu, kai atsakovė, išsikrausčiusi iš buto, turėjo ieškoti ieškovės darbuotojų, kad galėtų jiems perduoti buto raktus ir kad galėtų susitikti su jais bute, kuriame, kaip nurodė atsakovė, ji nebegyveno nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.

Trečiojo asmens teigimu, ne Jonavos rajono savivaldybės administracija turi įrodinėti, ko ėmėsi jos darbuotojai, kad atsakovė butą grąžintų laiku, o pati atsakovė turėjo dėti visas pastangas, kad butas būtų priduotas perdavimo–priėmimo aktu. Be to, atsakovės su Jonavos rajono savivaldybės administracija pasirašytos 2014 m. vasario 20 d. Sutarties 6.5 punkte aiškiai įtvirtinta, kad keliantis iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą su visa šeima, atlaisvinti ir nedelsiant perduoti nuomotojui pagal gyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktą gyvenamąsias patalpas ir jų įrenginius bei pakeisti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ir raštu pranešti apie tai nuomotojui. Atsakovė buvo kelis kartus raginama ir daugiabučių namų administratoriaus UAB „Jonavos paslaugos“, ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos pasirašyti patalpų perdavimo–priėmimo aktą, tačiau to tinkamai padaryti nesugebėjo, dėl ko aktas buvo pasirašytas tik 2019 m. lapkričio 12 d. Be to, Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, atsakovė savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) tik 2019 m. rugsėjo 12 d., nors savo atsiliepime teigia, kad minėtame bute gyvena jau nuo 2019 m. rugsėjo 1 dienos.

Teismas nepritaria ieškovės ir trečiojo asmens argumentams, kad šiuo atveju Sutartis laikoma nutraukta nuo būsto priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos, kadangi, kaip matyti iš 2019 m. liepos 5 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9868-490/2019, teismas nusprendė: nutraukti gyvenamosios patalpos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasario 20 d. sudarytą Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su atsakove; iškeldinti atsakovę ir atsakovės nepilnametę dukrą A. L., gimusią (duomenys neskelbtini), iš buto (duomenys neskelbtini), suteikiant joms kitą gyvenamąją patalpą – (duomenys neskelbtini); atidėti atsakovės atžvilgiu priimto sprendimo dalies dėl iškeldinimo įvykdymą iki 2019 m. rugsėjo 1 d.

Nors teismas sutinka su trečiojo asmens argumentu, jog ir pati atsakovė, pagal Sutarties 6.5 punktą privalėdama nedelsiant perduoti nuomotojui pagal gyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktą gyvenamąsias patalpas ir jų įrenginius, turėjo dėti pastangas, kad jai išsikeliant butas būtų priduotas perdavimo–priėmimo aktu, tačiau tai, jog pati atsakovė pagal savo išsilavinimo lygį ir teisinį išprusimą nesugebėjo tinkamai sukontaktuoti su ieškovės darbuotojais, perduoti jiems buto raktų ir pasikviesti juos į butą po jo patuštinimo, teismo nuomone, neatleido ieškovės nuo pareigos gyvenamųjų patalpų patuštinimo metu sudaryti gyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktą, kurios tinkamam įgyvendinimui ieškovė visų pirma turėjo iš anksto ir aiškiai, įvertinus protingą terminą reikalingą išsikraustymui į naują butą, suteiktą 2019 m. rugpjūčio 29 d., nurodyti atsakovei, kada tiksliai ieškovės darbuotojai atvyks į butą, kurį atsakovė pagal teismo sprendimą privalo iškraustyti iki 2019 m. rugsėjo 1 d., dėl to akto pasirašymo, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

Šiuo atveju, kai atsakovė šiame teisiniame santykyje yra ne tik vartotoja, bet ir kai ji priskirtina ir valstybės socialiai remtinų asmenų kategorijai, nesant byloje pateiktų jokių duomenų apie tai, jog ieškovė iš anksto ir aiškiai, įvertinus protingą terminą, reikalingą išsikraustymui į naują butą, perduotą atsakovei 2019 m. rugpjūčio 29 d., būtų nurodžiusi atsakovei, kada tiksliai ieškovės darbuotojai atvyks į butą dėl priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, teismo nuomone, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei teismine praktika, svarbiausia yra nustatyti, kada atsakovė faktiškai patuštino gyvenamąją patalpą ir nuo kada joje nebegyvena.

Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas, formuodamas vieningą teisės taikymo praktiką Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, 2019 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1744-601/2019 yra nurodęs, kad savivaldybei išnuomojus socialinį būstą ir žinant apie faktinį išsikraustymą, socialinio būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai gali būti skaičiuojami tik iki sužinojimo apie išsikraustymą. Taip pat pažymėtina, jog iš Jonavos rajono savivaldybės savo internetinėje svetainėje viešai skelbiamos informacijos nustatyta, kad ieškovė yra Jonavos rajono savivaldybės kontroliuojama įmonė. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra numatytas vieno langelio principas, kuris reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusį asmenį.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenys patvirtina, jog atsakovė savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) deklaravo tik 2019 m. rugsėjo 12 d. Nors atsakovė savo atsiliepime teigia, jog iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ji išsikėlė iki 2019 m. rugsėjo 1 dienos, teismo nuomone, ji neįrodė, jog šis butas atsakovės buvo visiškai atlaisvintas būtent iki 2019 m. rugsėjo 1 dienos. Įvertinus šiuos paminėtus atsakovės deklaravimo duomenis (kaip oficialų rašytinį įrodymą, turintį didesnę įrodomąją galią), apie kuriuos vieno langelio principu veikiantis trečiasis asmuo (o tuo pačiu ir ieškovė) negalėjo nežinoti, taip pat tai, jog 2019 m. rugpjūčio 29 d. Savivaldybės būsto perdavimo–priėmimo aktu Nr. 1A-2019/30 atsakovei buvo perduotas kitas socialinis būstas, į kurį atsakovei persikraustyti iki 2019 m. rugsėjo 12 d. teismo nuomone, laiko buvo pakankamai, teismas, atsižvelgęs į protingą terminą, reikalingą atsakovei su visa manta persikraustyti į kitą gyvenamąją vietovę, daro išvadą, jog atsakovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai išsikraustė iki 2019 m. rugsėjo 12 d., todėl, ieškovei neįrodžius, kad ji aiškiai buvo nurodžiusi atsakovei, kada ieškovės darbuotojai atvyks priėmimo–perdavimo akto pasirašymui ir raktų perėmimui, atsakovė neturi pareigos mokėti mokesčių už butą nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d. nežiūrint į tai, kad buto priėmimo–perdavimo aktas buvo pasirašytas tik 2019 m. lapkričio 12 d. Tik tokiu atveju, jei atsakovės, tinkamai informuotos apie tokį nurodymą, ieškovės darbuotojai aiškiai nustatytu laiku bute nebūtų radę arba tas butas būtų neiškraustytas ir to atlikti (pavyzdžiui, per keletą tos dienos valandų susikraunant visus daiktus už buto durų) per protingą terminą būtų neįmanoma, teismo nuomone, būtų galima konstatuoti esant atsakovės kaltę dėl savalaikio patalpų nepridavimo pasirašant priėmimo–perdavimo aktą, o tuo pačiu ir atsakovės pareigą mokėti už paslaugas iki akto pasirašymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės darbuotojai vėliau (2019 m. spalio mėn.) ėmėsi priemonių (skambino atsakovei telefonu), kad su atsakove būtų pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas, tačiau už tokį nesavalaikį ir socialiai remtinos vartotojos interesų neužtikrinantį ieškovės darbuotojų elgesį negali atsakyti atsakovė, kuriai 2019 m. rugpjūčio 29 d. trečiojo asmens (buto savininko) iniciatyva buvo perduotas kitas socialinis būstas, į kurį persikrausčiusi ir nebesinaudodama senajam butui teikiamomis paslaugomis atsakovė nebeprivalo už tas paslaugas mokėti. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė ir trečiasis asmuo šioje situacijoje, kaip pati ieškovė neatliko visų savo pareigų, nepagrįstai sureikšmino atsakovės pareigą priduoti butą pagal priėmimo–perdavimo aktą.

Pažymėtina ir tai, jog, vadovaujantis CK 6.609 straipsnio 3 dalimi, „kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos“. Taigi, šiuo atveju oficialiais duomenimis nustačius, kad atsakovė nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo kitu adresu, laikytina, kad, remiantis CK 6.609 straipsnio 3 dalimi, gyvenamosios patalpos (buto) nuomos sutartis su atsakove nutraukta nuo 2019 m. rugsėjo 12 d.

CK 6.583 straipsnio 1 dalis numato, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą laikytina, kad nuomininkas, turėdamas pareigą mokėti nuomos mokestį ir kitus mokesčius, atitinkamai yra atsakingas už šios pareigos nevykdymą. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63 straipsniai).

2019 m. sausio 2 d. Vartotojų skolų administravimo ir išieškojimo paslaugų sutartimi Nr. 4/2019 Akcinė bendrovė „Jonavos šilumos tinklai“ ir UAB „Jonavos paslaugos“ susitarė, kad UAB „Jonavos paslaugos“ Akcinei bendrovei „Jonavos šilumos tinklai“ teikia skolų išieškojimo paslaugas ir šis teikdamas šias paslaugas imasi visų reikiamų ir teisėtų veiksmų išieškant skolas iš skolininkų.

Savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo ir panaudojimo tvarkos apraše, kuris patvirtintas 2016 m. vasario 25 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1TS-58, nurodoma, kad Savivaldybės būsto nuompinigių dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Metodika, taikant Aprašo 4.2 punkte nurodytų nuompinigių dydžio apskaičiavimui reikalingą rinkos pataisos koeficientą (R). To paties aprašo 7.2 punkte numatyta, kad R=1,2 – asmenims bei šeimoms, kurie nuomojasi būstą, įrašytą į Aprašo priede nurodytą neparduodamų Savivaldybės būstų sąrašą. Koeficientas taikomas laikotarpyje iki apribojimo parduoti būstą pabaigos. To paties aprašo 18 .1 punkte nurodoma, kad kasmet, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 15 d. perskaičiuojamas Savivaldybės būsto 1 kvadratinio metro naudingojo ploto nuompinigių dydis, kuris taikomas naujai sudarant ir CK nustatytais atvejais keičiant Savivaldybės būsto nuomos sutartis.

Jonavos rajono savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-267 dėl administruojamiems daugiabučiams namams priskirtų teritorijų tvarkymo mokesčio tarifo patvirtinimo patvirtino ieškovės administruojamiems daugiabučiams namas priskirtų teritorijų tvarkymo mokesčio tarifą, kurį sudaro 0,055 Eur už kvadratinį metrą bendro naudojimo ploto (be Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)). Jonavos rajono savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-268 dėl bendrojo naudojimo patalpų valymo išlaidų tarifo nustatymo patvirtino daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų valymo išlaidų tarifą, kurį sudaro 0,0778 Eur už kvadratinį metrą bendro naudojimo ploto (be PVM).

Ieškovė prašomą priteisti 75,29 Eur nuomos mokestį, 867,11 Eur įsiskolinimą už komunalines paslaugas ir 14,70 Eur delspinigius įrodinėja 2020 m. sausio 27 d. Skolos pažyma (ieškinio priedas Nr. 3), 2020 m. balandžio 8 d. Paslaugų apyvarta (2020 m. balandžio 8 d. rašto priedas Nr. 2) ir Mokesčių už buto nuomą perskaičiavimu (2020 m. balandžio 8 d. rašto priedas Nr. 1) bei 2020 m. gegužės 28 d. pateiktomis Skolos pažymomis.

Iš ieškovės 2020 m. gegužės 28 d. pateiktos Skolos pažymos už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. matyti, kad atsakovei už vasario mėnesį buvo paskaičiuota 577,17 Eur suma, už 2019 m. kovo mėnesį buvo paskaičiuota 62,33 Eur suma, už balandžio mėnesį paskaičiuota 44,73 Eur suma, už gegužę paskaičiuota 39,04 Eur suma, už birželio mėnesį paskaičiuota 35,74 Eur suma, už liepos mėnesį paskaičiuota 37,01 Eur suma, už rugpjūčio mėnesį paskaičiuota 37,11 Eur suma ir už rugsėjo mėnesį iki šio mėnesio 12 dienos paskaičiuota 17,68 Eur suma už buto nuomą ir suteiktas komunalines paslaugas. Iš tos pačios skolos pažymos matyti, kad už birželio mėnesį atsakovei paskaičiuoti 1,40 Eur delspinigiai, už liepos mėnesį paskaičiuoti 1,61 Eur delspinigiai, už rugpjūčio mėnesį paskaičiuoti 1,89 Eur delspinigiai ir už rugsėjo mėnesį iki 12 dienos paskaičiuoti 1,79 Eur delspinigiai. Apibendrinant skolos pažymos duomenis, nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškovė atsakovei paskaičiavo bendrą 850,81 Eur sumą už buto nuomą ir komunalines paslaugas ir 6,69 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d.

Teismui pripažinus, kad prašomos priteisti sumos turi būti skaičiuojamos iki 2019 m. rugsėjo 12 d., teismas sumažina prašomą priteisti 75,29 Eur įsiskolinimą už buto nuomą iki 59,27 Eur (8,01 x 7 mėn. + 3,2), o prašomą priteisti 867,11 Eur sumą už komunalines paslaugas – iki 791,54 Eur (850,81 – 59,27), kaip kad nurodyta pačios ieškovės pateiktoje Skolos pažymoje už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d.

Nors Sutarties 2 punkte numatyta, jog už pavėluotai sumokėtą nuomos mokestį skaičiuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti delspinigiai, o atsakovė neteikė teismui argumentų dėl iš jos nepagrįstai prašomų priteisti delspinigių, tačiau pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą.

Kadangi atsakovė, ginčo laikotarpiu gyvenusi ir dabar tebegyvenanti socialiniame būste, yra pripažinta socialiai remtina, o 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnyje numatyta, kad socialiai remtinoms šeimoms ar socialiai remtiniems vienišiems asmenims delspinigiai už laiku nesumokėtus gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidas, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčius neskaičiuojami, konstatuotina, jog, vadovaujantis minėtu įstatymu, iš atsakovės nepagrįstai prašoma priteisti delspinigius.

Iš ieškovės 2020 m. gegužės 28 d. pateiktos skolos pažymos už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. matyti, kad prašomą priteisti 850,81 Eur sumą sudaro 14,58 Eur Šilumos tinklų delspinigiai (3,35 Eur gegužės mėnesį, 3,30 Eur už birželio mėnesį, 3,37 Eur už liepos mėnesį, 3,24 Eur už rugpjūčio mėnesį ir 1,32 Eur už rugsėjo mėn.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra socialiai remtina, ši 14,58 Eur delspinigių suma iš atsakovės nepriteistina ir vietoj paskaičiuotos 791,54 Eur sumos už komunalines paslaugas priteistina tik 776,96 Eur suma, bendrai su nuomos mokesčiu sudaranti 836,23 Eur (776,96 + 59,27 =836,23) .

Be to, vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, iš atsakovės nepriteistini ir 6,69 Eur 0,02 proc. dydžio delspinigiai už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d., o taip pat ir visa likusi ieškiniu prašomų priteisti delspinigių suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad civilinėje byloje ieškovė sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškinio reikalavimus patenkinus 87,37 proc. (836,23 x 100 / 957,1), ieškovei iš atsakovės priteisiama 19,22 Eur (22 x 0,8737) žyminio mokesčio.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi ir 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovei Uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“ (įmonės kodas 156916523, buveinės adresas Jonava, Klaipėdos g. 17, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT11 4010 0439 0008 0445, Luminor Bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos filialą) iš atsakovės H. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)):

59,27 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 27 euro centų) įsiskolinimą už buto nuomą nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.,

776,96 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 96 euro centų) įsiskolinimą už komunalines paslaugas, suteiktas butui adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d.;

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (836,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir

19,22 Eur žyminį mokestį.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo patvirtintas kopijas siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.