Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-116-185/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-10
Bylos Nr.
1S-116-185/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos
1 S-116-185-2011

Teisėjas Donatas Jatužis Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. sausio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorei Nidai Grunskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) įtariamo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 157 straipsnio 1 dalyje, gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria D. N. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, bei susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. N. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su D. Č., V. M. ir kitais nenustatytais asmenimis, iš anksto susitaręs verbuoti, pirkti ir parduoti J. K. darbui prostitute Ispanijos Karalystėje, vykdė nusikalstamą veiką -J. K. verbavimą laikymą nelaisvėje, gabenimą ir pardavimą siekdamas, kad nukentėjusioji būtų įtraukta į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jos prostitucijos, t.y., įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 157 str. 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str., įtariamasis D. N. sulaikytas 2011 m. spalio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kuri to paties teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi pratęsta dar trims mėnesiams, motyvuojant tuo, kad D. N. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.) bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartį kaip nepagrįstą ir iš suėmimo D. N. paleisti.

Gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartis priimta nesilaikant BPK reikalavimų bei Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos dėl griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo. Nors spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo klausimą, teismas nevertina byloje surinktų įrodymų, tačiau vadovaujantis BPK 121 str. 2 d., privalo patikrinti ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Aukščiausiojo Teismo Apžvalgoje „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" patvirtintoje 2004-12-30 Aukščiausio Teismo Senato nutarimu Nr. 50 nurodyta: „Teisėjas pirmiausia turi patikrinti, ar asmeniui pagrįstai in­kriminuojamas prokuroro pareiškime nurodytas nusikaltimas ir ar tai patvirtina bylos duomenys, nes, kai nėra pakankamai duomenų apie tai, kad asmuo pagrįstai įtariamas padaręs jam inkrimi­nuojamą nusikaltimą, negali būti taikoma jokia kardomoji priemonė.“ Teismas, gynėjo manymu, neįsitikino tokių duomenų pakankamumu. Teigia, kad kuo ilgiau tęsiamas suėmimas, tuo daugiau įtariamojo kaltę patvirtinančių duomenų turi būti surinkta byloje ir teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, turi įvertinti tikimybę, jog įtariamasis bus perduotas teismui ir nuteistas.

Teismas pratęstas suėmimo terminą įtariamajam, nurodė, kad duomenys, leidžiantys manyti, kad D. N. padarė nusikalstamą veiką yra nukentėjusios J. K. parodymai, liudytojų V. J., V. K., J. K., A. K. parodymai, įtariamojo D. Č. parodymai, įtariamojo D. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kita bylos medžiaga. Tačiau nukentėjusioji J. K. parodymo atpažinti metu, aiškiai nurodė, kad tarp jai parodytų asmenų, nėra asmens, kuris verbavo ją dirbti prostitute, t.y. D. N. neatpažino, vėliau apklausiama pas teisėją, nurodė, kad D. N. atpažįsta, bet su juo apie darbą Ispanijoj nekalbėjo, jis jai negrasino. Būtina atsižvelgti į tai, kad J. K. parodymus nuolat keičia ir ne tik dėl D. N. dalyvavimo nusikaltimo padaryme, bet ir dėl kitų bylos aplinkybių, todėl jais tikėti ir remtis kaip objektyviais nėra pagrindo. Besąlygiškai remtis parodymais įtariamo D. Č., taip pat nėra jokio pagrindo, nes jis neatsako už melagingų parodymų davimą. Kitų liudytojų parodymai nepatvirtina jokių reikšmingų bylos aplinkybių. Daugiau jokių duomenų, kad D. N. galėjo padaryti šią nusikalstamą veiką, byloje nėra. Todėl gynėjas mano, kad esant tokiems bylos duomenims, nėra pagrindo teigti, jog yra pakankamai D. N. kaltės įrodymų ir laikyti jį suimtą dar tris mėnesius.

Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi suėmimo pagrindu, numatytu BPK 122 str. 1 d.1 p., t.y. būdamas laisvėje D. N. bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro, teismo. Nors jis ir nedeklaravęs gyvenamosios vietos, tačiau turėjo pastovią gyvenamą vietą - nuomojosi butą Liepų alėja 12-53, Panevėžio m., gyveno su sugyventine, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį - gyveno iš santaupų, jį rėmė tėvai, be to jo sugyventinė dirbo. Nors anksčiau gyveno ir dirbo Ispanijoje, tačiau į Lietuvą grįžo 2008 m. ir jokių jo ryšių užsienyje nėra likę. Todėl vien tik gresianti griežta bausmė, negali būti pakankamas pagrindas taikyti ginamajam griežčiausią kardomąją priemonę, o ikiteisminio tyrimo byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kad jis būdamas laisvėje bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro, teismo.

Gynėjas neigia ir kito, BPK 122 str. 1 d. 2 p. įtvirtinto suėmimo pagrindo buvimą, kurį teismas motyvavo D. N. bandymu paveikti nukentėjusiąją, kitus įtariamuosius. Kitiems įtariamiesiems yra paskirtos kardomosios priemonės – suėmimai, todėl nei jis pats, nei per kitus asmenis negalėjo su jais susisiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 50-1-00397-11 dėl poveikio darymo, pradėtas tą pačią dieną, kai teisme buvo svarstomas klausimas dėl kardomosios priemonės suėmimo jam paskyrimo.

Advokatas Ž. Rutkauskas skunde cituoja Aukščiausio teismo senato nutarimą „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą", kuriame nurodyta, kad „suėmimas gali būti taiko­mas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, kai yra pagrindas manyti, kad įtariamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, tada, kai įta­riamasis ne tik įtariamas vieno ar kelių nusikaltimų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 da­lyje, padarymu, bet ir yra pagrindas manyti, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali pa­daryti vieną ar kelis BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Tokių duomenų, gynėjo manymu, byloje nėra. Nors D. N. praeityje ir teistas, tačiau teistumas yra seniai išnykęs, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie tiesiogiai nurodytų jog jis padarė nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis gaudavo pajamų iš nusikalstamos veikos.

Skunde nurodoma, kad skiriant suėmimą ar jį pratęsiant, teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinus, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog nutartyje yra aptarti tik pagrindai dėl kurių D. N. gali būti pratęstas suėmimo terminas, tačiau teismas visai nesvarstė galimybės, jog proceso tikslai kurių siekiama paskiriant kardomąsias priemones, gali būti pasiekti D. N. skiriant ir švelnesnes kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nutarties pratęsti D. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą priėmimo metu suėmimo sąlygos ir pagrindai išnykę nebuvo. Kardomosios priemonės – suėmimo skyrimas ar tęsimas yra griežtai reglamentuotas imperatyvių BPK įtvirtintų normų, t.y. esant kardomosios priemonės taikymo pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose bei sąlygoms numatytoms BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, BPK 121 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, minėtų normų pažeidimų nenustatė.

Skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę -suėmimą, neįsitikino duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumu. Gynėjas teigia, kad nukentėjusiosios parodymai yra nepastovūs, o tikėti įtariamo D. Č. parodymais, taip pat nėra jokio pagrindo, nes jis neatsako už melagingų parodymų davimą. Tačiau, kaip ir buvo nurodyta ankstesnėje, 2011 m. spalio 18 d. nutartyje dėl suėmimo pagrįstumo, skiriant kardomąją priemonę, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Šiuo atveju nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, nes teismas neturi vertinti byloje esančių įrodymų nustatant, ar įtariamasis yra kaltas. Duomenys, esantys nukentėjusiosios J. K., įtariamojo D. Č., liudytojos V. J. parodymuose, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, J. K. ir D. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą davė teismui pakankamą pagrindą įtarti D. N. nusikalstamos veikos padarymu. Taigi, teismas BPK 121 str. 2 d. reikalavimo nepažeidė.

BK 157 str. 1 d. numatyta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis 6 dalis), už kurią įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dvylikos metų. Pagrįstą manymą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gali patvirtinti BPK 122 str. 2 d. numatytos aplinkybės – tai įtariamojo šeiminė padėtis, nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas, ryšiai užsienyje ir kitos aplinkybės. Pirmos instancijos teismas įvertino tai, kad D. N. nedirba, nevedęs, gyvena su drauge nuomojamame bute ir tai davė pirmos instancijos teismui pagrindą išvadai, kad įtariamasis nėra susietais tvirtais socialiniais ryšiais. Gana ilgą laiko tarpą – nuo 2002 metų iki 2008 metų - įtariamasis praleido, gyvendamas ir dirbdamas užsienyje, todėl teismas pagrįstai konstatavo ryšių užsienyje galimą buvimą. Kaltinimo sunkumas ir BK 157 str. 1 d. sankcijose numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė yra aplinkybės, priskiriamos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 8 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria išvadai dėl BPK 122 str. 1 d. 1 p. įtvirtinto suėmimo pagrindo buvimo.

Vadovaujantis BPK 122 str. 3 d., teismo išvada, kad įtariamasis gali trukdyti procesui, grindžiama duomenimis apie tai, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad įtariamasis D. N. per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiąją, nurodydamas kokius ji turi duoti parodymus, todėl Panevėžio apskrities VPK 2011-10-05 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00397-11 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 str. 1 d. Šie bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 2 p., buvimą.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 10 punktas). Įtariamajam D. N. inkriminuota nusikalstama veika yra įtraukta į nusikaltimų, numatytų BPK 122 str. 4 d. sąrašą. Nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Veika, kurios padarymu D. N. yra įtariamas, yra savanaudiška ir galimai susijusi su lėšų pragyvenimui gavimu. Nors, kaip nurodoma skunde, teistumas už anksčiau padarytą nusikaltimą yra išnykęs, tačiau tai charakterizuoja įtariamąjį, kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Iš Įtariamų, kaltinamų ir teismų asmenų žinybinio registro pažymos matyti, kad praeityje teistas už nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei prieš nepilnametį asmenį. Minėtos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad iki nuosprendžio priėmimo įtariamasis gali daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.

Švelnesne kardomąja priemone BPK 119 str. numatyti tikslai nebūtų pasiekti, o suimtojo siekis būti laisvėje, negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, pratęsdamas D. N. suėmimo terminą, teismas BPK 122, 127 str. reikalavimų nepažeidė, nutartis teisėta ir pagrįsta. Gynėjo advokato Ž. Rutkausko kunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARIA:

Įtariamojo D. N. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus