Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei N. J. K., jos atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, atsakovo UAB ,,Jūsų taksi“ atstovui advokatui Sauliui Alysui, AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui, trečiajam asmeniui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. K. ieškinį atsakovams UAB ,,Jūsų taksi“ ir AB ,,Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims V. G. ir UAB ,,Barveža“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškovė nurodo, kad jai padaryta 20 000 Lt neturtinė žala, kadangi ieškovė patyrė traumą, dėl ko svaigsta galva, skauda veidą, jis subjaurotas, jai sukeltas fizinis skausmas, o atsakovai nurodo, kad ji atsirado dėl didelio atsakovės neatsargumo, be to, draudimo bendrovė, pripažindama, kad padidinto pavojaus šaltinio atsakomybė yra be kaltės, atlygino 4000 Lt neturtinę žalą ir laiko tai teisingu žalos atlyginimu.

Byloje nustatyta, kad 2010-09-22 apie 19.25 val. važiuojant maršrutiniu taksi Nr. 55 – Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sankryžoje ieškovė iškrito iš važiuojančio automobilio. Pažymoje apie traumos sunkumą, išduotoje 2010-09-23, nurodyta, kad ieškovės trauma priskiriama prie sunkių ir pateiktas gydytojo A. D. paaiškinimas, jog ieškovė pirminiais apžiūros duomenimis patekus į neurochirurginį skyrių, sužalojimai neatitiko reikalavimų, patekusių į sunkių traumų klasifikacijos požymius, tyrimų eigoje kitą parą išryškėjo kontūziniai židiniai smilkininėse srityse, kas jau leido priskirti šiuos sužalojimus sunkių sužalojimų grupei (b. l.12, 15). 2010-09-30 epikrizėje iš ligos istorijos fiksuota, kad stebima žaizda deš. kaktinėje plaukuotoje dalyje, atvykusi sąmoninga, išblyškusi, 09-22 susiūta mušta galvos žaizda, išlieka nedarbinga apie 2 mėn. (b. l. 14). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pateikta specialisto išvada, kuri pradėta 2010-10-18, baigta 2010-10-26. Joje nustatyta, jog ieškovė stacionare gydėsi nuo 2010-09-22 iki 2010-10-04 ir pateikta išvada, kad J. N. K. nustatytos muštinės žaizdos viršugalvio kairėje kaktos dešinėje, viršutinio dešinės pusės, dešinio skruostikaulio lūžis, sumušimo židiniai smilkininėse skiltyse, kraujavimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais. Žaizdos vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Viršutinio žandikaulio dešinės pusės, dešinio skruostikaulio lūžis, sumušimo židiniai smilkininėse skiltyse, kraujavimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (ikiteism. tyrimo b. 56 psl.). Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog tuojau po autoįvykio gydytojas A. D. teikė paaiškinimą, kad pirminėje apžiūroje sužalojimai neatitiko sunkių traumų klasifikacijos požymių, o tik išryškėjus kontūziniams židiniams, buvo galima priskirti sužalojimą prie sunkių. Tačiau iš vėliau specialistų fiksuotų ieškovės sveikatos būklės išrašų matyti, jog galutinė išvada, jog ieškovei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (56 psl. ikit. tyrimo m.), kuriuo teismas vadovaujasi, nes jis pateiktas 2010-10-26 (b. l. 3-5).

Pateikti dokumentai įrodo, kad automobilis Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB ,,Barveža“, bet sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią minėta transporto priemonė išnuomota UAB ,,Jūsų taksi“, t.y. ji - didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, o V. G. dirba UAB ,,Jūsų taksi“ ir įvykio dieną vairavo minėtą automobilį (b. l. 25-27, 57, CK 6.270 str. 2 d.).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimu V. G. atžvilgiu yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių (b. l. 3-5).

Ieškovė prašo atlyginti jai padarytą neturtinę žalą, kuri pagal Civilinio kodekso 6.250 str. yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Ji atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atlygintinos neturtinės žalos ribų įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą, į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu vairuotojo veiksmuose nėra nusikaltimo ar nusižengimo požymių, atlygintos neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o šiuo atveju ir į nukentėjusiosios, pačios ieškovės elgesį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose (CK 2.70 str., 6.282 str. 1 d., 6.283 str.).

Civilinio kodekso 6.270 str. numato padidinto pavojaus šaltinio valdytojo padarytą žalos atlyginimą be kaltės, tačiau žalą valdytojas privalo atlyginti, jei neįrodo, kad žala padaryta dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Ieškovės atstovė nurodo, kad automobilio vairuotojas pažeidė bendro pobūdžio taisyklę, įtvirtintą CK 6.263 str. 1 d. – elgtis taip, kad nepadarytų žalos kitiems asmenims, Saugaus eismo įstatymo 14 str. 3 d, kuri numato, kad vairuotojui draudžiama važiuoti, tęsti judėjimą tuo atveju, jei yra pavojingi keleivių vežimo tvarkos pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai, pažeidė kelių transporto kodekso 22 str. 2 d. 1 p., kuris numato, kad, vykdant keleivių pervežimą, ekipažas privalo užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą. Nurodo, kad vairuotojas V. G. neužtikrino saugaus ieškovės vežimo, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žalos, tačiau teismas nekonstatavo neteisėtų vairuotojo veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad už šį autoįvykį vairuotojas yra nubaustas administracine tvarka. Įvykis buvo ištirtas ir ikiteisminio tyrimo metu, ir nors buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet buvo nutrauktas. Jo veiksmuose nebuvo nustatyta ir neatsargumo. Maršrutinis taksi automobilis buvo iš karto apžiūrėtas policijos pareigūnų, nebuvo nustatyti gedimai (b. b. psl. 17-18). Įvykio metu galiojo techninės apžiūros talonas, išduotas 2010-07-23.

Po autoįvykio buvo atliekamas eksperimentas, kurio metu buvo siekiama įsitikinti, ar automobilio durys gali savaime atsidaryti, ar jos atsidaro pradėjus važiuoti. Ikiteisminio tyrimo metu visų proceso dalyvių apklausos bei eksperimento rezultatai patvirtino, kad automobilis Citroen Jumper pradėjo važiuoti su uždarytomis dešinės pusės keleivių durimis. Tą teismo posėdžio metu tvirtino ir pati ieškovė ir vairuotojas V. G. (b. l. 100, 104), o liudytoju apklaustas V. B. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, ar durys buvo uždarytos, nes jis pamatė tik pro atsidarančias duris krintantį žmogų (b. l. 105). Specialisto išvadoje Nr. 11Š-268 pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga siejama su tuo, ar, automobiliui pradedant važiuoti, buvo pilnai (nepilnai) uždarytos durys, bet byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog, pradedant automobiliui judėti, keleivių durys buvo uždarytos nepilnai. Eksperimentas patvirtino tai, kad, automobiliui judant ir manevruojant, uždarytos keleivių durys pačios savaime atsidaryti negali (b. b. l. 35-37). Esant tokioms aplinkybėms, įtarti vairuotoją, kad jis pradėjo važiuoti su nevisiškai uždarytomis durimis ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus - nėra pagrindo.

Teisme apklaustas liudytojas A. M. patvirtino, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, apžiūras atlieka kas antrą dieną, kad po autoįvykio automobilio durys buvo perdarytos ne dėl saugumo, o dėl netinkamo keleivių elgesio, kad patys savavališkai neatsidarytų durų ir nesudarytų pavojingos situacijos. Byloje neįrodyta, jog automobilis įvykio metu buvo nesaugus, ar techniškai netvarkingas (CPK 178 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė pati buvo neatsargi. Taip teismas sprendžia iš jos paaiškinimo, kad susimokėjusi pinigus, eidama atsisėsti, ji nesilaikė, dėl ko automobilio manevro metu prarado pusiausvyrą. Ji, nusipirkusi bilietą, nesielgė atidžiai, eidama važiuojančiu maršrutiniu taksi ji nesistengė įsikibti ir dėl to, automobiliui darant posūkį, ji neišlaikė pusiausvyros ir krito link durų. Byloje nėra duomenų, kad durys buvo techniškai netvarkingos. Pati ieškovė pirmos apklausos metu 2010-09-27 patvirtino, kad dėl įvykio kalta pati (b. b. l 46). Iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados matyti, kad jei automobilis važiuoja su uždarytomis dešinės pusės keleivių durimis, tai tokiu techniniu pažiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad buvo atidarytos važiuojančio automobilio dešinės pusės keleivių durelės iš salono vidaus, dėl to susidarė pavojinga situacija ir iš salono iškrito keleivė, t. y. specialistas nurodo, kad savaime durys atsidaryti negalėjo (b. b. l. 43). Kadangi ieškovė nurodė, kad ji nesistengė niekur įsikabinti, dėl ko krisdama galėjo kliudyti durų rankeną, tai patvirtina jos neatsargumą. Įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo turi elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.

Todėl iš visų įrodymų visumos teismas sprendžia, jog pačios ieškovės elgesys neatitiko atsakingo ir protingo žmogaus elgesio standarto ir tapo tiesiogine autoįvykio priežastimi (CPK 185 str., CK 6.270 str. 1 d., 6.282 str. 1 d.).

Ieškovė nurodo du atsakovus ir prašo priteisti iš atsakovų skirtingas sumas neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas UAB ,,Jūsų taksi“ buvo sudaręs civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią šio atsakovo pareiga perkeliama atlyginti žalą draudimo įmonei, šioje byloje atsakovui AB ,,Lietuvos draudimas“, kuris 4000 Lt neturtinę žalą yra atlyginęs, tą faktą šalys pripažįsta (CPK 182 str.).

Ieškovė neturtinę žalą įvertino 20000 Lt, tačiau išanalizavus ir įvertinus teismų praktiką sveikatos sutrikdymo bylose, atsižvelgiant ne tik į CK 6.250 str. 2 d. numatytus kriterijus, bet ir į ieškovės elgesį - didelį neatsargumą - autoįvykio metu, į tai, kad ieškovei jau prieš 10 metų yra nustatytas darbingumo lygis tik 40 proc., o po autoįvykio nenustatytas mažesnis darbingumo lygis, jis nepakito, į tai, kad ieškovei padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ išmokėta 4000 Lt neturtinė žala laikytina pakankama ir atlyginta, todėl ieškinys atmestinas abiejų atsakovų atžvilgiu (CPK 178, 185 str.). Atmetus ieškinį, nesvarstytinas ir palūkanų priteisimo klausimas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui UAB ,,Jūsų taksi“ priteistinos 500 Lt patirtos bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.), o valstybei priteistinos 40 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. J. K. atsakovui UAB ,,Jūsų taksi“ 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės N. J. K. valstybei 40 Lt (keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.