- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-04
- Bylos Nr.
- e2-642-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00086-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- A. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo K. V. ieškinį atsakovui A. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. V. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K. (toliau – ir atsakovas), prašydamas priteisti iš atsakovo 198 336 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo pateikto ieškinio turinį, padarė išvadą, kad ieškovas prašo priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, patyrė, kai viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas A. K. priėmė sprendimą neteisėtai atimti ieškovo laisvę sveikatos priežiūros įstaigoje.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas prie ieškinio nepridėjo įrodymų, patvirtinančių, jog jam buvo padaryta žala, taip pat nepateikė duomenų, kad iki ieškinio pateikimo teismui, kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija), privalomą ikiteisminę instituciją, dėl jo teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl atsisakė priimti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti nagrinėti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nes, priešingai nei nurodė teismas, ieškovas neprivalėjo kreiptis į Komisiją. Ieškovo vertinimu, žala jam buvo padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais – nepagrįstai atimant (apribojant) jam laisvę sveikatos priežiūros įstaigoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 1) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. kovo 22 d. 2022 m. balandžio 10 d. raštus; 2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 21 d. raštą dėl informacijos suteikimo; 3) Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2022 m. balandžio 6 d. raštą; 4) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus 2022 m. birželio 16 d. raštą; 5) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 2023 m. balandžio 20 d. raštą; 6) Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. balandžio 23 d. raštą; 7) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 2023 m. gegužės 3 d. raštą; 8) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus 2023 m. gegužės 2 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; 9) K. V. 2023 m. gegužės 9 d. skundą VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrui; 10) Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą dėl K. V. 2023 m. gegužės 5 d. skundo; 11) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. gegužės 16 d. raštą.
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo pateikto įrodymai neturi teisinės reikšmės atskirojo skundo nagrinėjimui, t. y. pateikti nauji įrodymai tik patvirtina, kad ieškovas, siekdamas apginti galbūt savo pažeistas teises, kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas, kurios priėmė ieškovui nepalankius sprendimus, tačiau nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių, kurių pagrindu buvo priimta skundžiama nutartis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų į bylą nepriima.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad jis pareiškė ieškinį atsakovui (gydytojui) dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos atsakovui neteisėtai priimant sprendimą laikinai suvaržyti jo laisvą judėjimą medicinos paslaugų sveikatos priežiūros įstaigoje teikimo metu. Ieškovo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) normos, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šiam ginčui taikytina privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 22 straipsnio 1 dalimi, įstatymuose gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.
14. Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka; šia tvarka nepasinaudojus, teismas ieškinį atsisako priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
15. PTŽSAĮ 24 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. To paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į minėtos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis).
16. Šiuo konkrečiu atveju teisė kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą pažeidžiant nustatytas pacientų teises, asmeniui atsiranda tik tuo atveju, jeigu jis pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka Komisijoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-497-969/2018).
17. Nors, ieškovo vertinimu, atsakovo neteisėti veiksmai jo atžvilgiu pasireiškė tuo, kad atsakovo sprendimu (nusikalstamais veiksmais) ieškovui nepagrįstai buvo apribota laisvė sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl šiuo konkrečiu atveju jis neturėjo kreiptis į Komisiją ir galėjo pareikšti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teisme, tačiau pažymėtina, jog ieškovo nurodomi atsakovo neva neteisėti veiksmai buvo padaryti, jam einant gydytojo pareigas sveikatos priežiūros įstaigoje bei susiję su sprendimais dėl ligos nustatymo ir gydymo paskyrimo, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovas neprivalėjo laikytis ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos (PŽTSAĮ 24 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kartu su ieškiniu pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad laikėsi šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme privalomos tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
18. Teismo atsisakymas priimti ieškinį, neužkerta galimybės ieškovui vėl kreiptis į teismą su ieškiniu, jei bus pašalintos aplinkybės, kliudžiusios teismui priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis). Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreipimuisi į Komisiją dėl pažeistų teisių ir žalos atlyginimo taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, o komisijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas per PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 dienų terminą.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti ieškovo K. V. kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.