- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- 1-3378-295/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13369-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Kaltinamasis
- R. U.
- Kategorijos
išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje
R. U. (R. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 235 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. U. (R. U.) ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, o būtent:
jis, 2015 m. kovo 17 d., 11:19 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose, esančiose Vilniuje, Vilniaus g. 37, būdamas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13369-15 dėl automobilio BMW 316, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės pagal A. M. (A. M.) pareiškimą, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, ikiteisminio tyrimo pareigūnui davė žinomai melagingus parodymus ir liudytojo apklausos protokole parašu patvirtino savo parodymus, kad savo motinos vardu registruotą automobilį BMW 316, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perdavė neribotam laikui neatlygintinai naudotis savo pažįstamam asmeniui vardu „V.“, nors žinojo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2014 m. lapkričio 15 d., jis pats automobilį BMW 316, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apkeitė į kitą automobilį – Honda Civic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t.y. perdavė V. S. (V. S.) automobilį BMW 316, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktą ir registracijos liudijimą, o iš V. S. gavo automobilį Honda Civic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šio automobilio užvedimo raktą ir registracijos liudijimą, bei susitarė su V. S. šiais apsikeistais automobiliais disponuoti savo nuožiūra, ir vėliau sužinojo, kad V. S. automobilį BMW 316, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė A. M. (A. M.).
Šiais savo veiksmais kaltinamasis R. U. (R. U.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinimas kaltinamajam R. U. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis R. U. savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje dėl jo motinos vardu registruoto automobilio BMW 316, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės, davė melagingus parodymus, teikdamas, kad šį automobilį jis paskolino savo pažįstamam asmeniui, nors iš tiesų jis, norėdamas parduoti šį automobilį, jį iškeitė į kitą automobilį - Honda Civic, valstybinio numerio neprisimena, kurį vėliau pardavė. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams jis melavo dėl to, kad jo motina nesužinotų apie tai, kad jis jos vardu registruotą automobilį be jos žinios iškeitė į kitą automobilį, o automobilių apsikeitimo sandorio įstatymais nustatyta tvarka neįformino. Dėl padarytos nusikalstamos veikos R. U. gailisi (b.l. 132-135).
Kad kaltinamasis R. U., 2015 m. kovo 17 d. apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje dėl automobilio BMW 316, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teigė, jog šį automobilį jis paskolino savo pažįstamam asmeniui vardu „V.“, ir šių savo parodymų teisingumą patvirtino parašu, patvirtinama liudytojo R. U. apklausos protokolu (b.l. 63).
Liudytojas V. S. (V. S.), duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams parodė, kad 2014 metų rudenį, tikslios datos jis neprisimena, su vaikinu vardu „R.“ apsikeitė automobiliais, jis iš vaikino vardu „R.“ gavo automobilį BMW 316, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas D. U. vardu, o jam perdavė automobilį Honda Civic. Kartu su automobiliais buvo perduoti ir automobilių užvedimo rakteliai bei registracijos dokumentai. Po kurio laiko liudytojas V. S. automobilį BMW 316, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavė A. M. (b.l.46, 52).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas V. S. (V. S.) atpažino kaltinamąjį R. U. kaip asmenį, su kuriuo jis apsikeitė automobiliais (b.l. 49-51).
Kad kaltinamasis R. U. ir liudytojas V. S. apsikeitė automobiliais, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojai M. B. (M. B., b.l. 54-55) bei H. F. (b.l. 62), o liudytojas A. M. (A. M.) patvirtino, kad jis, 2014 metų lapkričio mėnesį, automobilį BMW 316, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą D. U. vardu, sudaręs automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, nusipirko iš V. S..
Taigi, iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų akivaizdu, kad kaltinamajam R. U. buvo puikiai žinomos automobilio BMW 316, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perdavimo V. S. aplinkybės ir šio automobilio perdavimo tikslas, tačiau kaltinamasis R. U., žinodamas šias aplinkybes ir siekdamas jas nuslėpti nuo ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės atliekančių pareigūnų, tyčia davė melagingus, t.y. tikrovės neatitinkančius, parodymus, kurie esmingai iškreipė svarbius faktus, turinčius reikšmę teisingam baudžiamosios bylos išsprendimui, todėl teisėjas daro išvadą, kad kaltinamojo R. U. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis būdamas baudžiamojo proceso dalyviu – liudytoju, suprato, kad ikiteisminio tyrimo metu duoda melagingus parodymus ir norėjo taip veikti.
Kaltinamojo R. U. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis R. U. savo kaltę jam inkriminuojama nusikalstama veika pripažino visiškai, tačiau teismas kaltinamojo prisipažinimo, ikiteisminio tyrimo metu davus melagingus parodymus, nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes mano, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik todėl, kad šios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo jauną amžių bei jo asmenybę, kuris anksčiau neteistas (b.l. 141), į Vilniaus priklausomybės ligų centro, VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro įskaitą nėra įrašytas ir šiose sveikatos priežiūros įstaigose nesigydė (b.l. 143-146), dirba (b.l. 142), taip pat į tai, kad kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis (b.l. 148-149), ir mano, kad jam skirtina BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlyta bausmė – bauda. Kaltinamojo R. U. prašymas išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis, negali būti tenkinamas, kadangi baudžiamojo proceso įstatymai tokios galimybės nenumato.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. U. nebuvo paskirta kardomoji priemonė. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad R. U. (R. U.) gali daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nepaskyrus kardomosios priemonės, nebus užtikrintas tinkamas teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įvykdymas, todėl teisėjas mano, kad skirti kaltinamajam R. U. kardomąją priemonę nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
R. U. (R. U.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) MGL (338, 94 €) dydžio baudą.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu R. U. (R. U.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 6 (šešių) MGL (225,96 € – dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 centų) dydžio baudą.
Kardomosios priemonės R. U. (R. U.) neskirti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.