- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-08
- Bylos Nr.
- 1-82-716/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26604-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- I. S.
- Civilinis ieškovas
- A. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, čigonas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, nedirbntis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. S. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. jis nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 30 d. apie 8.40 val., romų gyvenvietėje, Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, netoli namo Nr.3A, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti iš prie namo esančios slėptuvės paėmė ten neteisėtai laikytą plastikinį maišelį su 0,00002 g narkotinės medžiagos karfentanilio ir 0,001 g narkotinės medžiagos metadono. bei iki 2017 m. gegužės 30 d. 8.41 val. laikė jas su savimi kol Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185, netoli namo 3A, policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas.
Be to, I. S. pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. jis 2017 m. gegužės 30 d. apie 8.40 val. romų gyvenvietėje, Dariaus ir Girėno g. 185, netoli namo pažymėto Nr. 3A, Vilniuje, siekdamas, kad nebūtų sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis, pasipriešino savo tarnybines pareigas atlikusiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui A. Š., t. y. pastarajam vykdant įtariamojo I. S. skubų persekiojimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, pasivijus I. S. ir abiem kartu nukritus ant žemės, I. S. bandydamas išvengti sulaikymo spyrė vyriausiajam patruliui A. Š. į dešinę koją, į kairę koją, į pilvą ir į dešinės rankos nykštį, tokiu būdu padarydamas A. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.
I. S. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad atsikėlęs ryte nuėjo į tualetą. Ten prie krūmų pamatė gulintį maišelį, kurį pakėlė pažiūrėti. Tuomet išgirdo sakant „stok“, išsigando. Maišėlį paėmė, nes norėjo pažiūrėti, kas ten yra. Po to maišelį išmetė bėgdamas, toliau bėgo. Jis nugriuvo su nukentėjusiuoju. Jis nenorėjo suduoti, bet galėjo padaryti tai netyčia kai bandė išsisukti ir pabėgti. Po to pasėdėjo, pagalvojo ir suprato, kad yra kaltas. Rastas maišelis nebuvo paslėptas, gulėjo ant žemės ir jis šį pamatė. Maišelis buvo ne slėptuvėje, uždarytas. Atidarius maišelį matė narkotikus. Jis išsigandau žmogaus iš krūmų ir maišelį numetė. Girdėjo, kaip jam sakė sustoti. Nebuvo minties mušti žmogų, jis norėjo išsisukti ir tiek. Vėliau suprato, kad tai pareigūnas. Spirdamas nesuprato, kad tai pareigūnas.
Nukentėjusysis A. Š. teisme parodė, kad gegužės 30 d. apie 8 ryto buvo prie namo žemutiniame tabore. Ten pastebėjo pilietį, kuris išėjo iš namo Nr.10. Prieš tai prie to namo susirinko 3 ar 4 asmenys. Iš namo išėjo I. S.. Šis jau buvo žinomas, nes užsiiminėjo prekyba, buvo bandymai jį pagauti, bet šis pabėgdavo. I. S. atėjo link namo Nr. 3, kuris buvo dalinai aptvertas medine vieline tvora. Tvoroje buvo padaryta skylė. I. S. per ją perlindo ir užėjo į krūmus, kur buvo ir jis. Tarp jų buvo 3-4 metrų atstumas. I. S. atėjo, apsidairė ir pradėjo kažką kasti prie pat medžio. Matėsi, kad iškasė ryšulėlį. I. S. šį paėmė ir tada jis iššoko, norėjau I. S. pagauti, čiupo už juosmens prie kojų ir šis nukrito. Jis pasakė stoti policija, irgi nukrito. I. S. apsivertė ant nugaros. Jis laikė šį už kojų. I. S. pradėjo spardytis, dėl ko jis patyrė traumą. Jis atsikėlė ant kelių, I. S. toliau jam trenkė ir pralindo pro skylę tvoroje. Jam sunkiai sekėsi perlipti per skylę tvoroje. Atstumas tarp jų pasidarė 25 metrai. Jis rėkė stoti. I. S. atsisuko pažiūrėti į jį, dėl ko atsitrenkė į stulpą ir vėl nukrito. Atstumas sumažėjo iki 10 metų. I. S. atsikėlė ir bėgo toliau. Pamatęs, kad bus pagautas, I. S. pradėjo plėšyti maišelį, dantimis šį draskyti. Rankoje liko užsegamas maišelis, kuriame matėsi milteliai. I. S. pradėjo juos barstyti, išmetė maišelį, išspjovė kažkiek iš burnos. I. S. bėgo kokius 200 metrų iki namo Nr. 10, kur įbėgo pro duris. Jis spėjo užkišti pirštus, kad durys nespėtų uždaryti. Atsistojus ant slenksčio prieš jį stovėjo jau kitas pilietis, kaip vėliau paaiškėjo I. S. brolis. Pas šį rankoje buvo mačetė, jam bandė suduoti. Jis spyrė į pilvą, liepė mesti mačetę, išsitraukė ginklą, nusitaikiau į kojas. Tuomet šis sustojo, o I. išbėgo pro duris ir pabėgo. Jis įvykio metu buvo su tarnybine uniforma. Tualeto, kur I. S. išsikasė maišelį, nėra.
Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. gegužės 30 d. 18.16 val. lazdynų ligoninės med. slaugytoja pranešė, kad 16.36 val. kreipėsi A. Š., kuris paaiškino, kad tarnybos metu apie 8.30 val. tabore sulaikomas asmuo sužalojo ranką. Diagnozė: dešinės plaštakos pirmo piršto sumušimas. Suteikus med. pagalbą išleistas į namus (b. l. 6).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad adresu Dariaus ir Girėno g. 185/3 A, Vilniuje, buvo paimtas perplėštas maišelis su baltos spalvos milteliais. Šis maišelis su gumine pirštine buvo paimtas ir įpakuotas į voką Nr. 1. Po dešine puse nuo šio automobilio yra pieva, kurioje tarp namo Nr. 3A ir namo Nr. 2A, guli perplėštas duonos pakuotės maišelis, kuris paimtas ir įpakuotas į voką Nr. 2. Namo Nr. 3A kiemo apžiūros metu nustatyta, kad prie medinės tvoros guli laikrodis „Yazole“. Laikrodis buvo paimtas ir įpakuotas į voką Nr. 3. Už šio namo tvoros yra krūmai ir miško masyvas. Namo Nr. 2A teritorija aptverta medine tvora. Kairiau nuo šio namo yra kitas namas, pažymėtas Nr. 10 (b. l. 7 - 16).
Iš specialisto išvados matyti, kad gelsvos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio, 2017 m. gegužės 30 d. rastų prie namo Nr. 3A, Dariaus ir Girėno g. 185 - 1, sudėtyje yra narkotinių medžiagų - karfentanilio, kurio masė yra 0,00002 g, ir metadono, kurio masė yra 0,001 g. Ant tirti pateiktos tuščios plastikinės pakuotės, 2017 m. gegužės 30 d. rastos prie namo Nr. 3A, Dariaus ir Girėno g. 185-1, narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų nerasta (b. l. 22 - 23).
Iš specialisto išvados matyti, kad A. Š. padaryta dešinio nykščio kraujosruva po nagu, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. gegužės 30 d.) ir būdu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 27).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad I. S. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, po ko vengdamas sulaikymo pasipriešino valstybės tarnautojui. Tokią tiesą byloje patvirtina nuosekli įrodymų analizė ir tarpusavyje sutampančių duomenų visuma. I. S. savo kaltę pripažino iš dalies teigdamas, kad narkotines medžiagas rado atsitiktinai, o pasipriešino asmeniui, kurio išsigando, ir tik vėliau suprato, kad tai buvo policijos pareigūnas. Tokius kaltininko parodymus teismas iš dalies atmeta ir vertina kaip siekimą išvengti gresiančios atsakomybės, nes juos paneigia kiti bylos duomenys. Nukentėjusiojo A. Š. nuoseklūs parodymai patvirtina, kad I. S. maišelį su narkotinėmis medžiagomis išsikasė iš slėptuvės, o ne rado atsitiktinai. Ši aplinkybė reikšminga pripažįstant, kad narkotines medžiagas I. S. įgijo tyčia. Be to, teismas nustatė neginčijamą faktą, kad vykdydamas savo tarnybines pareigas A. Š. buvo su tarnybine policininko uniforma, ne kartą išreiškė reikalavimą I. S. sustoti, t. y. nesipriešinti. Šios faktinės aplinkybės reikšmingos pripažįstant, kad aktyviais veiksmais besipriešindamas ir suduodamas smūgius nukentėjusiajam I. S. akivaizdžiai suprato savo neteisėtos veikos pobūdį ir jos vykdymą būtent policijos pareigūno atžvilgiu. Neteisėtos veikos tikslas buvo siekimas išvengti sulaikymo dėl įgytų narkotinių medžiagų, ką patvirtina I. S. pasišalinimas iš įvykio vietos nukentėjusiajam konfliktuojant su kaltininko broliu. Kiti minėti duomenys, kurie užfiksuoti apžiūros protokole, specialisto išvadose patvirtina reikšmingas aplinkybes apie rastas įvykio vietoje draudžiamas medžiagas, jų rūšį ir kiekį, taip pat nukentėjusiajam padarytą kūno sužalojimo mastą. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama ne tik A. Š. neteisėtai veikai atskleisti, bet ir jo kaltei pagrįsti.
I. S. tyčiniais veiksmais nepakluso teisėtiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. Š. reikalavimams, siekė išvengti sulaikymo ir tyčia pasipriešino spardydamas nukentėjusįjį, dėl ko šiam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes, jog I. S. tyčia fiziniu smurtu priešinosi policijos pareigūnui, kuris vykdė tarnybines pareigas, jo nusikalstama veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.
Narkotinės ir psichotropinės medžiagos remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi yra į sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveika. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, karfentanilis ir metadonas yra narkotinės medžiagos, kurias leidžiama vartoti medicinos tikslams (Sąrašas Nr. II). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 buvo patvirtintos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“. Šiose rekomendacijose karfentanilio (Nr. 155¹) nedideliu kiekiu pripažįstama jo masė iki 0,0005 g, o metadono (Nr. 163) nedideliu kiekiu pripažįstama jo masė iki 0,2 g. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui, administracinė atsakomybė taikoma tik už neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą, o už narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą ar kitokį disponavimą numatyta tik baudžiamoji atsakomybė. Remiantis minėtomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, teismas atsižvelgdamas į nustatytą narkotinės medžiagos kiekį, taip pat neįrodytą kaltininko tikslą šias draudžiamas medžiagas parduoti ar kitaip platinti, pripažįsta, kad I. S. neteisėtai įgijo ir kurį laiką laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų (karfentanilį ir metadoną), dėl ko padaryta veika atitinka baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.
I. S. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 82), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 83). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad I. S. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
I. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltininkas tik iš dalies pripažino savo kaltę, siekė švelninti atsakomybę duodamas sau palankius parodymus, nuoširdaus gailesčio dėl padarytų neteisėtų veikų teisme neišreiškė.
Pagrindo atleisti I. S. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra. Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, I. S. kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę. I. S. nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 76 - 77), galiojančių nuobaudų neturi, yra nedirbantis, nevedęs, stiprių jo visuomeninių ar socialinių ryšių teismas nenustatė. Šios ir kitos reikšmingos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti I. S. kaip nedirbančiam asmeniui paskyrus viešųjų darbų bausmę.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė atsižvelgiant į įstatymo numatytą galimybę ir terminus nuosprendį apskųsti apeliacine tvarka, numatytus įstatymo terminus dėl nuosprendžio pateikimo vykdymui, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius pareiškė 606 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 38 -39). Nagrinėdamas civilinį ieškinį teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui padarytą turtinę žalą kaltinamasis atlygino iš dalies (200 eurų), likusi žala nėra atlyginta. Kaltininkas žalą pripažino, ji įrodyta byloje surinktais dokumentais, žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais I. S. veiksmais, jos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinus tai, teismas šį civilinį ieškinį tenkina iš kaltinamojo I. S. priteisiant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui likusią neatlygintą 406 eurų sumą.
Nukentėjusysis A. Š. teisme pateikė civilinį ieškinį dėl 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti įrodyti ir pagrįsti.
Tokiu būdu vertindamas bylos medžiagą, nukentėjusiojo parodymus teismas nustatė, kad dėl patirtų smurtinių veiksmų nukentėjusysis jautė fizinį skaumsą, buvo priverstas kreiptis į gydymo įstaigą, turėjo nepatogumų tiek dėl savo nedarbingumo, tiek dėl iš anksto suplanuotų atostogų užsienyje. Šios aplinkybės ir patirti nepatogumai atitinka neturtinės žalos turinį. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad kaltininkas žalą pilnai pripažino ir sutiko ją atlyginti visiškai. Teismas nenustatė sąlygų ir pagrindų, kad pareikšto reikalavimo dydis būtų didelis ir akivaizdus nukrypimas nuo suformuotos ir imperatyvios teismų praktikos. Atsižvelgiant į nustatytą neturtinės žalos turinį ir kaltininko sutikimą, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teisminę praktiką, teismas šį ieškinį patenkina pilnai
Nuosprendžiui įsiteisėjus teismas dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas
nusprendė:
I. S. (I. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:
259 straipsnio 2 dalį ir skirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui;286 straipsnį ir skirti 10 (dešimt) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu I. S. skirti 10 (dešimt) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui (viso 200 valandų).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Iš I. S. priteisti: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus naudai 406 (keturis šimtus šešis) eurų turtinės žalos atlyginimą, A. Š. naudai 300 (tris šimtus) eurų neturtinės alos atlyginimą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus – voką su tyrimo objektais (kvitas B Nr. 2PK002560) – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.