Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2259-923/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-23
Bylos Nr.
1-2259-923/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47722-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Kaltinamasis
K. N.
Advokatai
Angelė Fominienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-2259-923/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47722-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.6; 1.1.7.3.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.1.9.8; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.5
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė,sekretoriaujant Redai Šilagalytei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,kaltinamajam K. N., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. N., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. 2017-09-16, apie 01.55 val., Pušų gatvėje, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 406”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,76 promilių etilo alkoholio kraujyje).

Kaltinamasis K. N. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2017-09-16 po vidurnakčio pas jį atvažiavo draugai V. ir E. Pastarasis buvo nusipirkęs automobilį „Peugeot 406”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ketino iš jo perpirkti. Jis buvo išgėręs du litrus alaus, tačiau norėdamas išbandyti, kaip važiuoja automobilis, vis tiek sėdo už vairo. Nuvažiavus Pušų gatve apie 280 metrų, jį sustabdė policijos pareigūnai. Pūtė į alkotesterį, su jo parodymais sutiko, po to buvo nuvežtas į ligoninę paimti kraujo mėginį. Su kraujo tyrimo rezultatais buvo supažindintas. Pinigus už automobilį „Peugeot 406”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo žmona tą pačią naktį sumokėjo E., todėl laiko, kad automobilis yra jo nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

K. N. kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str.).

Liudytojas R. A., Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-09-16 patruliavo kartu su patruliu A. Z., apie 01.55 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, apie tai, kad Vaidoto ir Pušų gatvėmis dideliu greičiu, triukšmaudamas važinėja tamsos spalvos automobilis. Ties Pušų g. 16A namu, sustabdė keistai manevruojantį automobilį „Peugeot 406”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatė, kad automobilį vairavo K. N., kuris prisipažino prieš dvi valandas gėręs alaus, sutiko tikrintis blaivumą. Alkotesteris parodė 1,79 promilės girtumą. Per centrinę duomenų bazę nustatė, kad K. N. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemonę (b.l. 15).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A9631/2017(01) nustatyta, kad K. N. kraujyje, paimtame 2017-09-16, 02.57 val., mažiausia koncentracija 1,76 promilės etilo alkoholio (b. l. 34).

Valstybės įmonės ,,Regitra“ duomenimis, automobilis „Peugeot 406”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-07-29 įregistruotas S. B. vardu. 2017-08-30 pranešta apie transporto priemonės pardavimą, naujas savininkas R. M. (b.l. 22).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas K. N. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad K. N., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2017-09-16, apie 01.55 val., vairavo automobilį „Peugeot 406”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,76 promilių etilo alkoholio, kas yra daugiau negu 1,5 promilės. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas atlikus kraujo tyrimą, vairavimo faktą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto ir teisiamajame posėdyje pagarsinti liudytojo R. A. parodymai. K. N. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie K. N. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sutuoktinė L. N. pateikė teismui prašymą atliesti jos sutuoktinį K. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. L. N. sutiko laiduoti už savo sutuoktinį ir paaiškino teismui, kad santuokoje su K. N. gyvena penkerius metus, augina du mažamečius vaikus, galėtų daryti sutuoktiniui teigiamą įtaką savo patarimais, nes sutuoktinis jos klauso. Apie tai, kad 2017-09-16 naktį sutuoktinis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, nieko nežinojo. Tą pačią naktį, po to, kai policijos pareigūnai sustabdė K. N. vairuojant, ji sumokėjo pinigus Egidijui už automobilį, tokiu būdu automobilis tapo jų šeimos nuosavybe.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo diskrecija, tai yra, teismo teisė, o ne pareiga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju, K. N. formaliai atitinka pirmas dvi sąlygas: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Trečiosios sąlygos šioje byloje nėra, tačiau dėl ketvirtosios sąlygos (yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų), teismui kyla pagrįstų abejonių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. N. už analogiškus veiksmus (vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,88 promilės girtumas, taip pat neturėdamas teisės jo vairuoti, stabdomas policijos pareigūnų nestojo) 2014-10-20 jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį ir 130 straipsnio 1 dalį, už ką jam buvo paskirta 1303 eurų (4500 litų) bauda. Šios baudos kaltinamasis iki šiol nėra sumokėjęs, neįvykdė valstybės taikytos sankcijos ir, nepraėjus trims metams, vėl padarė analogiškus veiksmus, kurie pagal šiandieninį teisinį reglamentavimą, jau užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Taigi, tokios aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog pakartotinis vairavimas transporto priemonę esant neblaiviam, nebuvo atsitiktinis, neapdairus kaltinamojo elgesys, priešingai, tai patvirtina sąmoningą teisės normų ignoravimą. Dėl to, K. N. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, toks asmuo turi būti nubaustas pagal baudžiamąjį įstatymą.

K. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Skirdamas bausmę K. N., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Vertinant K. N. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, tris kartus, iš jų du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, kaltinamasis dirba, yra sukūręs šeimą, augina du mažamečius vaikus, priklausomybės ir psichikos ligų registruose neužregistruotas. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, pirmą kartą teisiamam ir dirbančiam kaltinamajam skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Esant kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nustatomas už vidurkį mažesnis baudos dydis. Atsižvelgiant į kaltinamojo šeimos turtinę padėtį, nustatomas ilgesnis negu įstatyme numatytas dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Kadangi kaltinamasis K. N. savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors K. N. darydamas nusikalstamą veiką (vairuodamas automobilį neblaivus), nebuvo įgijęs teisės vairuoti, tačiau įvertinus šios baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį pobūdį, kad kaltinamasis daugiau nepažeidinėtų Kelių eismo taisyklių, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam būtina uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nors tokios teisės šiuo metu jis ir neturi. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta etilo alkoholio koncentracija viršija 1,5 promilės, skirtinas maksimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas – trys metai.

Byloje nustatyta, kad K. N. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Peugeot 406”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Nors VĮ ,,Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis buvo įregistruotas S. B. vardu, vėliau pranešta apie transporto priemonės pardavimą ir naujasis savininkas nurodytas R. M., tačiau kaltinamojo K. N. ir jo sutuoktinės L. N. paaiškinimu, šis automobilis faktiškai priklauso jų šeimai. Nagrinėjamu atveju įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, be to, būtent tokia baudžiamojo poveikio priemonė užkirs kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Ikiteisminio tyrimo metu K. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 61), kuri, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Peugeot 406”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas policijos aikštelėje, Chemijos pr. 4B, Kaune (b.l. 20-21) – konfiskuotinas (BPK 94 str. 1 d. 1 p.), transporto priemonės registracijos liudijimas (b.l. 64) – siųstinas automobilio konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniais, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

K. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu ir 72 straipsniu, skirti K. N. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

-trejus metus uždrausti vairuoti kelių transporto priemones;

-konfiskuoti automobilį „Peugeot 406”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Transporto priemonės registracijos liudijimą, nuosprendžiui įsiteisėjus – siųsti automobilio „Peugeot 406”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.

Baudą privaloma sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Lina Lesinskienė