Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. S. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarimo G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 124-027-13 G. S. 2013-10-29 surašytas už tai, kad jis 2013-10-28, apie 18.05 val. būdamas neblaivus (nustatytas girtumas 1,47 promilės) pasienio ruože Jurbarko r., Pagulbinių k. ribose po sulaikymo vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius – „šiukšlės“, „gaidžiai“, „pederastai“, „šustrekai“, „asilai“, „šūdai“ Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės sargybos skyriaus pareigūnų atžvilgiu. Tokiais savo veiksmais G. S. įžeidė pareigūnų garbę ir orumą, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d.

Be to, G. S. 2013-10-28 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. PN 030949 už tai, kad jis 2013-10-28, 15.15 val. Jurbarko r., Baltupėnų k. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,47 promilės girtumas), nepateikė vairuotojo pažymėjimo, be to, transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, neatlikta jos valstybinė techninė apžiūra, taip pat ji neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir be valstybinio numerio ženklo. Tokiais savo veiksmais G. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d.

Taip pat G. S. 2013-10-31 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 124-028-13 už tai, kad jis 2013-10-28, 15.40 val. pasienio ruože Jurbarko r., Pagulbinių k. neblaivus (girtumas 1,47 promilės) vairuodamas neregistruotą raudonos spalvos keturratį motociklą „Yamaha“ nepakluso uniformuotų Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės sargybų skyriaus pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, jos nesustabdė, o priešingai, siekdamas išvengti patikrinimo bandė pasprukti, tačiau vėliau buvo sulaikytas. Tokiais savo veiksmais G. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 4 d.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013-11-06, 2014-07-02 nutartimis administracinių teisės pažeidimų bylos, kuriose administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d., 187 str. 2 d. ir 130 str. 4 d. traukiamas G. S. sujungtos į vieną.

Motyvuojamoji dalis

G. S. skundas atmestinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčijamas įrodymų vertinimas su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – nuobaudos skyrimo pagrįstumu, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas G. S., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl G. S. kaltės padarius ATPK 126 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d., 187 str. 2 d. ir 130 str. 4 d., numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą.

Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolai (t. 1., b. l. 1, 42-43, t. 2, b. l. 5), pareigūnų G. J., D. R., D. K., M. P., L. J., I. D., V. D. tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 2-8), schema (t.1, b. l. 9), sulaikymo protokolas (t. 1, b. l. 10), vyresn. patrulio R. Z. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 48), alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ blaivumo testo šaknelė (t. 1, b. l. 53), patikros sertifikato kopija (t. 1, b. l. 54), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (t. 1, b. l. 55), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (t. 1, b. l. 56), vieningų pajėgų sistemos valdymo duomenų išklotinė (t. 2, b. l. 13-16), G. S. paaiškinimas (t. 1, b. l. 35) pareigūnų paaiškinimai teismo posėdžio metu, yra pakankami neabejotinai išvadai dėl G. S. kaltės, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d., 187 str. 2 d. ir 130 str. 4 d. Tai, jog G. S. 2013-10-28 apie 15.40 val., pasienio ruože Pagulbinių kaimo ribose, Jurbarko r., būdamas neblaivus (1,47 promilės), vairuodamas neįregistruotą, be valstybinio numerio ženklo, neapdraustą civilinės atsakomybės draudimu, raudonos spalvos keturratį motociklą „Yamaha“, nepakluso uniformuoto VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus pareigūno D. R. teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, siekdamas išvengti patikrinimo bandė pasprukti, o po sulaikymo vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius „šiukšlės“, „gaidžiai“, „pederastai“, „šustrekai“, „asilai“, „šūdai“ VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnų atžvilgiu, tuo įžeisdamas pareigūnų garbę ir orumą, be to, atvykusiems policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo – neginčijamai nustatyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pareigūnų nurodytos aplinkybės iš karto po įvykio surašytuose tarnybiniuose pranešimuose yra nuoseklios ir neprieštaraujančios tarpusavyje, sudarančios vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžiančios išsamų pažeidimo vaizdą, tiek valstybės sienos apsaugos tarnybos, tiek policijos pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Byloje jokių duomenų apie tai, jog jie asmeniškai pažįsta apeliantą, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Jiems be jokios priežasties apkaltinti G. S. tariamai nesamų administracinių teisės pažeidimų padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir savo apeliaciniame skunde, todėl netikėti ir nesivadovauti tiek valstybės sienos apsaugos pareigūnų, tiek policijos pareigūno tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesnysis teismas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, kad jis keturračio motociklo nevairavo ir pareigūnų atžvilgiu įžeidžiančių žodžių nevartojo, laiko asmens pasirinkta gynybine pozicija.

Pažymėtina, kad G. S. pateikta įvykių versija nebuvo nuosekli. 2013-10-28 pastarasis paaiškinime nurodė, kad ėjo mišku rinkdamas grybus, jį sustabdė pasienietis, kadangi G. S. neturėjo asmens tapatybės kortelės, jis neigė vairavęs kokią nors transporto priemonę. 2013-10-29 paaiškinime išdėstė, kad 2013-10-28, apie 13 val. prie jo raudonos spalvos keturračiu motociklu privažiavo iš matymo pažįstamas vaikinas, kurio nei vardo, nei pavardės nežino ir pasiūlė pasivažinėti. Jis sutiko ir kartu su nepažįstamuoju nuvažiavo link pasienio ruožo, važinėjo po miškus, tuomet panoro nusišlapinti paprašė vairuotojo sustoti. G. S. nuėjus į šoną, keturračio motociklo vairuotojas jį paliko. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu 2014-06-13 G. S. nurodė, kad pasivažinėti keturračiu jam pasiūlė T. Ž., kurį pažįsta nuo senų laikų. Tikint pažeidėjo pateikta paskutine versija apie įvykio aplinkybes būtų sunku paaiškinti paties pažeidėjo elgesį, kuomet jis, kaltinamas pakankamai grubių pažeidimų padarymu, įvykio vietoje buvusiems valstybės sienos apsaugos ir policijos pareigūnams nepaaiškino, kad keturratį vairavo būtent T. Ž., o konkretų asmenį identifikavo tik 2014-06-13 vykusio teismo posėdžio metu. Ši apelianto versija neatrodo logiška ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Valstybės sienos apsaugos pareigūnė L. J. tarnybiniame pranešime nurodė, kad pastebėjo keturis asmenis ir keturis keturračius motociklus. Pateikta filmuota medžiaga patvirtina, kad ant keturračių motociklų sėdi po vieną asmenį, be to, iš byloje esančios keturračio motociklo fotonuotraukos akivaizdu, kad motociklas, kurį vairavo apeliantas skirtas vienam asmeniui. Valstybės sienos apsaugos pareigūno D. R. nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės buvo nuoseklios viso proceso metu, t. y. tiek tarnybiniame pranešime, tiek ir apylinkės teismo posėdžio metu jis nurodė tapačias aplinkybes, kad pastebėjo miško keliuku atvažiuojančius raudonos ir mėlynos spalvos keturračius motociklus, kurie nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemones. Mėlynos spalvos keturračio motociklo vairuotojas buvo apsivilkęs žalios spalvos striukę, o raudonos spalvos keturračio motociklo vairuotojas buvo apsivilkęs mėlynos spalvos striukę, buvo su žaliu kombinezonu. Pareigūnas G. J. taip pat patvirtino, kad pastebėjo upelyje užklimpusį raudonos spalvos keturratį motociklą, kurio vairuotojas apsirengęs žaliu kombinezonu, mėlyna striuke, juodomis pirštinėmis, turėjo šalmą, kurį laikė rankose, pamatęs pareigūnus pasišalino per pelkyną link Pagulbinių kaimo į Baltupėnų mišką. Abejoti šių pareigūnų nurodytomis įvykio aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Apelianto manymu liudytojo V. J. parodymai, T. Ž. apklausa kitoje byloje iš esmės paneigia jo kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, jog net ir nustačius, kad V. J. paskolino keturratį T. Ž., tai neįrodo, kad G. S. nevairavo šios transporto priemonės. Be to, T. Ž. pateikta įvykių versija kitos bylos nagrinėjimo metu nesutampa su ta, kurią nurodė G. S.. T. Ž. paaiškino, kad į jo namus, esančius Šilutės rajone, 2013-10-28 automobiliu atvyko G. S. ir jį parsivežė į Tauragę, iš kur keturračiu vyko pasivažinėti. Tauragėje keturratį vairavo G. S., o už miesto jie pasikeitė vietomis, G. S. neprašė jo niekur sustoti, o sustojo tik tada, kai užklimpo pelkėje. G. S. buvo su mėlyna striuke, turėjo šalmą, jis buvo su juoda striuke. Taigi tiek apelianto, tiek T. Ž. dėstomos aplinkybės nėra nuoseklios, jų nepatvirtina faktiniai bylos duomenys, valstybės sienos apsaugos pareigūnas G. J. aiškiai nurodė, kad raudonos spalvos keturratis motociklas įkrito į melioracijos griovį, juo važiavęs asmuo mėlyna striuke nulipo, rankoje laikė šalmą, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo G. S.. Be to, aplinkybę, kad būtent G. S. buvo apsirengęs mėlyna striuke taip pat patvirtino ir T. Ž..

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio G. S. taip pat neigia įžeidinėjęs pareigūnus ar vartojęs jų atžvilgiu necenzūrinius išsireiškimus, tačiau tokie deklaratyvaus pobūdžio apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju G. S. kaltė padarius pažeidimą numatytą ATPK 187 str. 2 d., įrodyta pareigūnų D. K., I. D., V. D. tarnybiniais pranešimais bei šių asmenų parodymais teismo posėdžio metu. Pastarieji pareigūnai vienareikšmiškai patvirtino, kad G. S. buvo neblaivus, blaškėsi, ginčijosi, valstybės sienos apsaugos pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius – „šiukšlės“, „gaidžiai“, „pederastai“, „šustrekai“, „asilai“, „šūdai“. Pareigūnai vykdantys savo pareigas jautėsi įžeisti. Pažymėtina, kad pareigūnų nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės buvo nuoseklios viso proceso metu, t. y. tiek tarnybiniame pranešime, tiek ir apylinkės teismo posėdžio metu jie nurodė tapačias aplinkybes. Tokiu būdu netikėti nuosekliais, patikimais ir objektyviais pareigūnų parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, jog minėtas pažeidimas nebuvo užfiksuotas vaizdo ir garso fiksavimo priemonėmis, jo kaltės nepaneigia.

Nors skundas dėl per griežtos baudos paskyrimo nėra gautas, tačiau pagal Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Įstatymas draudžia tik pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, jei nėra atitinkamo skundo, tačiau, nustačius esminius kodekso pažeidimus, apygardos teismui nedraudžiama tuos pažeidimus ištaisyti bei pašalinti jų neigiamas pasekmes.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad G. S. pripažintas kaltu padarius ATPK 123 str. 2 d. nurodytą administracinį teisės pažeidimą. Šio straipsnio sankcija numato už šio teisės pažeidimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos rūšis ir ribas – baudą nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių. Kuomet sankcijoje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas turi būti parenkama viena iš jų, kuri efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas paskyrė pažeidėjui nuobaudą, nesilaikydamas ATPK 123 str. 2 d. sankcijoje nurodytų ribų, todėl apylinkės teismo nutarimas šioje dalyje keistinas, paskiriant G. S. tik vieną iš alternatyvių straipsnio sankcijoje nurodytų nuobaudą, t.y. paliekant 200 Lt baudą ir neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesių laikotarpiui.

Be to, G. S. pripažintas kaltu padarius ATPK 124¹ str. 7 d. nurodytą administracinį teisės pažeidimą, kuris užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 40 litų. Apylinkės teismas už minėto pažeidimo padarymą G. S. paskirdamas 300 Lt dydžio baudą akivaizdžiai peržengė minėto straipsnio sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos ribas, todėl nutarimas šioje dalyje taip pat keistinas. G. S. už ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina 40 Lt bauda.

Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas G. S. skirdamas nuobaudas už likusių administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 187 str. 2 d. ir 130 str. 4 d. padarymą iš esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas daug kartų), tai, kad nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ATPK 32 str. 1 d. 5 p., 8 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, pobūdį ir pagrįstai paskyrė nuobaudas minėtų straipsnių sankcijos ribose, kurios per griežtomis ar neadekvačiomis padarytiems teisės pažeidimams nelaikytinos.

ATPK 33 straipsnyje reglamentuotas administracinių nuobaudų skyrimas, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą. Todėl pažeidėjui skirtos nuobaudos už pažeidimus numatytus ATPK 126 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d., 187 str. 2 d. ir 130 str. 4 d., subendrintinos griežtesne nuobauda apimant švelnesnes nuobaudas bei paskiriant vieną iš papildomų nuobaudų ir nustatant galutinę subendrintą nuobaudą – 4000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodytų kai kurių piniginių nuobaudų skaitinė vertė neatitinka skliausteliuose nurodytos žodinės išraiškos. Ši pirmosios instancijos teismo techninė klaida laikytina rašymo apsirikimu, kuri nutarimo esmės nekeičia, kadangi skaitinė vertė atitinka nurodytų straipsnių sankcijos ribas, todėl nurodyta tinkamai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimas keistinas (ATPK 302¹² str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarimą pakeisti.

G. S. už ATPK 123 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą palikti paskirtą 200 Lt baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesių laikotarpiui.

G. S. pagal ATPK 124¹ str. 7 d. paskirti naują nuobaudą – 40 Lt baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str., G. S. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d., 187 str. 2 d. ir 130 str. 4 d., padarymą, skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) / 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.