- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-18
- Bylos Nr.
- II-790-473/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pažeidėjas
- M. B.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės poskyrio pareigūnas 2009-03-12 surašė M. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009-03-04 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė šunį, neturėdama šuns registracijos dokumentų ir neturėdama raštiško kaimynų sutikimo, tuo pažeisdama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-09-10 sprendimu Nr. 1-630 patvirtintų gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 18, 35 p. reikalavimus, už ką numatyta atsakomybė pagal LR ATPK 110 str. 1 d.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės poskyrio pareigūnas 2009-04-09 surašė M. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad šis 2009-04-16 apie 14.42 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė statybines ir kt. medžiagas, teršiančias aplinką ir kitaip trukdančias aplinkiniams, tuo pažeisdama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-07-16 sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1 punkto reikalavimus, už ką numatyta atsakomybė pagal LR ATPK 161 str.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija 2009-04-16 nutarimu už šių pažeidimų padarymą skyrė jai 100 Lt baudą pagal LR administracinių tesiės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 110 str. 1 d. ir 161 str.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2, 3), nesutikdamas su skundžiamu nutarimu ir prašydamas jį panaikinti. Skunde nurodo, bei teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su nutarime nustatytais faktais, nes jie neatitinka faktinės situacijos, kadangi statybinių medžiagų, teršiančių aplinką ir kitaip trukdančių aplinkiniams, ji nelaiko. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, paveldėjimo teise priklauso trims asmenims: broliui A. S. (6/8 dalies), seseriai I. F. (1/8 dalies) ir jai (1/8 dalies), Konkrečios sklypo ribos kiekvienam iš paveldėtojų nėra nustatytos, tačiau minėtas statybines ir kitas atliekas laiko A. Š., kuris verčiasi statybine veikla, o atliekas kaupia bendrame sklype. Anksčiau ji jam padėjo finansiškai ir 2007 metais užsakė šiukšlių išvežimo paslaugas, šiukšlės buvo išvežtos, tačiau A. Š. ir toliau kaupė statybines ir kitas atliekas. Daugiau šiukšlių išvežimo ji neužsakė, todėl jis parašė skundą į Vilniaus m. savivaldybę teigdamas, jog atliekos neva yra jos. Statybine veikla ji niekuomet neužsiiminėjo, todėl ir atliekų nekaupė, sklype jai priklausančių daiktų nelaiko. Kaip sklypo bendrasavininkė, A. Š. keletą kartų ragino išsivežti šiukšles, nes nėra kur pastatyti mašinos, tačiau jis į tai nereagavo. Todėl analogišką skundą Vilniaus m. savivaldybei ji parašė anksčiau už jį (2009 m. kovo mėn.). Todėl mano, kad administracinėn atsakomybėn už šį pažeidimą turėjo būti patrauktas A. Š.. Dėl antrojo pažeidimo nurodė, kad nutarime minimas šuo keletą metų gyveno pas A. Š. ir O. Š. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Jai įsikėlus gyventi į šiuo adresu esantį namą, A. Š. ir O. Š. sutikimu 2007 m. pabaigoje šunį auginti perėmė ji. Sužinojusi apie A. Š. ketinimą rašyti skundą dėl šuns laikymo, užsirašė į eilę Gyvūnų globos tarnyboje „Pifas“ šuns registracijai. Kadangi šioje tarnyboje gyvūnų registracija vykdoma tik vieną kartą per savaitę, be to yra didelės eilės, šunį pavyko užregistruoti tik š. m. kovo 10 dieną (registracijos pažymėjimo Nr. 900006000038365), t.y. keletą dienų vėliau negu buvo parašytas skundas dėl šuns laikymo. Sutikimo iš A. Š. bei su juo gyvenančių asmenų gauti yra neįmanoma, nes jie nebendrauja, nepasirašo jos pateiktų dokumentų, neatsako į skambučius. Todėl prašo už šį pažeidimą sumažinti jai skirtą nuobaudą iki įspėjimo.
Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.
LR ATPK 110 str. 1 d. nustatyta, kad Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų. Ši teisės norma pagal raškos būdą yra blanketinė, todėl elgesio taisyklė numatyta kitame teisės akte.
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-09-10 sprendimu Nr. 1-630 patvirtintų gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 18 punktą, šuns, katės savininkas privalo turėti gyvūnų registracijos ir vakcinacijos (skiepų) dokumentus. Ūkinės paskirties gyvūnai registruojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintomis Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklėmis. Minėtų taisyklių 35 punktas nustato, kad šuns savininkas, laikantis gyvūną daugiabučiame name, turi turėti raštišką sutikimą tų butų (ar patalpų) savininkų, su kurių butų (ar patalpų) sienomis, grindimis ar lubomis ribojasi butas (ar patalpos), kuriose laikomas gyvūnas. Laikyti šunis, kates bute, name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
LR ATPK 161 straipsnis numato, kad Savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas, užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų. Ši teisės norma pagal raškos būdą yra blanketinė, todėl elgesio taisyklė numatyta kitame teisės akte.
Vilniaus miesto tarybos savivaldybės tarybos 2008-07-16 sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1 punktas nustato, kad draudžiama laikyti statybines ir kitas medžiagas, teršiančias aplinką ir kitaip trukdančias aplinkiniams.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą bei paskirtą administracinę nuobaudą sušvelninti – paskirti įspėjimą. Nurodo, kad statybines medžiagas sklype laiko ne ji, o jos brolis – A. Š.. todėl dėl šio pažeidimo administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai. Teismo posėdyje paaiškino, kad po tėvo mirties tarp giminių vykstas ginčas dėl turto, kurio dalį ji paveldėjo. Dar tėvui esant gyvam, ji užsakė mašiną, kad išvežtų šiukšles, už šiukšlių išvežimą sumokėjo 200 lt, tačiau neturi jokio šį faktą patvirtinančio dokumento. Pinigus davė broliui, kuris atsiskaitė su vairuotoju (b. l. 29). Nurodė, kad jos šuo yra prižiūrėtas, paskiepytas ir ji 2009-03-10 užregistravo šunį pagal nustatytą tvarką, todėl prašo paskirtą piniginę baudą pakeisti į įspėjimą.
Liudytojas Š. B. ir A. B. teismo posėdyje parodė, kad po senelio mirties M. B. išvežė po namo rekonstrukcijos sukauptas atliekas. A. Š. taip pat darė namo rekonstrukciją, jis atlieka statybines paslaugas, todėl privertė visą kiemą ir garažą statybinėm atliekom. Šunį laikė A. Š. namo apačioje, vėliau jie pasiėmė tą šunį pas save. A. Š. taip pat laikė tris kates ir vieną didelį šunį. Nei jie, nei kaimynai nesiskundžiame dėl šunų laikymo. A. Š. sutikimo laikyti šunį neturi, dabar šuns nelaiko (b. l. 29).
Liudytoja I. K.-D. parodė, kad ji matė, kaip A. Š. darė remontą ir išmetė šiukšles į kiemą bei žino, kad M. B. išvežė šiukšles, tačiau nematė, ar visos šiukšlės buvo išvežtos.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmens kaltė dėl padarytų pažeidimų įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų pateiktomis fotonuotraukomis, namo kaimynų paaiškinimais (b. l. 9, 10, 12, 14, 17 – 19). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė įrodymų patvirtinančių tai, kad ji užsakė mašiną statybinėms medžiagoms ir šiukšlėms iš jos gyvenamo namo žemės sklypo išvežti. Teismo posėdyje ji pati bei liudytojai patvirtino, kad šiukšlės vežė kartu su broliu, kuris organizavo išvežimo darbus, o ji užmokėjo. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad šiukšlės yra sukrautos bendraturčių gyvenamojo namo žemės sklype, kurio naudojimosi tvarka nenustatyta. Dėl šios priežasties, namo bendraturčiai turi gyvenamojo namo teritoriją prižiūrėti bendrai ir laikytis Vilniaus miesto tarybos savivaldybės tarybos 2008-07-16 sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, namo bendraturčiai rašo skundus vienas ant kito dėl švaros taisyklių reikalavimų nesilaikymo. Institucijos pareigūnas patikrinęs vietoje, nustatė, kad dėl pažeidimo yra kalti abu asmenys ir jiems surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus. Teismas neturi pagrindo abejoti pažeidimo vietoje buvusio ir įvykį tyrusio pareigūno nustatytomis ir užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 161 straipsnį ir administracinėn atsakomybėn jis yra patrauktas pagrįstai. Taip pat, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė pagal LR ATPK 110 str. 1 d. įrodyta, nes laikė šunį, neturėdama šuns registracijos dokumentų ir neturėdama raštiško kaimynų sutikimo, tuo pažeisdama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-09-10 sprendimu Nr. 1-630 patvirtintų gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 18, 35 p. reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė įrodymus, kurių pagrindu atsiranda prielaidos sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad anksčiau administracine tvarka nebausta, pažeidimo pavojingumo laipsnį, taip pat į tai, kad asmuo nustatyta tvarka užregistravo laikomą šunį, teismas mano, kad yra galimybė sušvelninti paskirtą nuobaudą, paskiriant minimalią nuobaudą įspėjimą, numatytą sankcijoje už padarytus pažeidimus.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2009-04-16 nutarimas keistinas, paskirtą administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą, už administracinio teisęs pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str. 1 d. ir 161 str. padarymą – pakeičiant į įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutarė:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2009-04-16 nutarimą Nr. A11-3105, A11-3483, pakeičiant paskirtą 100 Lt baudą į įspėjimą.
Nutartis per 10 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.