Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1731-34/05 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui UAB „Kemira GrowHow“ dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys antstolis Arūnas Balčiūnas, kooperatinė bendrovė „Daržovių centras“, AB Vilnius bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2004 m. rugsėjo 23 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš ieškovo atsakovo naudai išieškojo įsiskolinimą ir tuo pačiu taikė D. K. turtui laikinąsias apsaugos priemones – areštavo užaugintas bulves ir kitą turtą bendrai 295 539,75 Lt sumai. 2004 m. rugsėjo 27 d. antstolis, vykdydamas teismo įsakymą, areštavo ieškovo bulvių pasėlius, taip pat sąskaitas, esančias AB Vilniaus bankas, kitą turtą. Dėl paminėtų atsakovo nesąžiningų veiksmų ieškovas nebegalėjo nuimti savo užauginto bulvių derliaus (bulvės laukuose sušalo ir supuvo), dėl ko patyrė 809 293 Lt nuostolį bei faktiškai dėl šios priežasties ieškovo ūkis sužlugo.

pirmosios instancijos teismas ne tik netyrė ir nevertino įrodymų, kuriais remiantis buvo grindžiamas ieškinys, bet ir nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo atstovo prašymą iškviesti į teismo posėdį liudytojus, kurie būtų įrodę atsakovo kaltę ir veiksmus, kurie buvo nuostolių atsiradimo priežastis. Tokiu būdu teismas bylą ištyrė nepilnai ir subjektyviai, tuo pažeisdamas ginčo šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, taip pat suvaržydamas galimybę įrodinėti pateiktų reikalavimų pagrįstumą. Teismas neatsižvelgė į ieškinyje išdėstytus motyvus: pagal skolos atidėjimo sutartį tarp šalių, atsakovas, neįspėjęs ieškovo, pažeisdamas minėtos sutarties sąlygas, CK 6.158, 6.200 straipsnių nuostatas, kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas savo veiklą plėtodamas žemės ūkio srityje, suprato, kad tokie drastiški jo veiksmai sužlugdys bet kokias galimybes realiai grąžinti įsiskolinimą, o taip pat prives prie bankroto ieškovo ūkį. Dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų ieškovas nebegalėjo nuimti savo užauginto bulvių derliaus, dėl ko patyrė 809 293 Lt nuostolį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ieškovo reikalavimas grindžiamas, jo nuomone, atsakovo neteisėtais veiksmais nutraukiant tarp šalių 2004 m. gegužės 26 d. sudarytą skolos atidėjimo sutartį. Tačiau sutikti su tokia ieškovo pozicija negalima.

Taip, sudarydamos paminėtą sutartį, šalys susitarė, kad ieškovas apdraus bulvių pasėlius 100 proc. derliaus vertės suma, nurodydamas draudiko sutartyje išmokos gavėju atsakovą bei iki 2004 m. birželio 15 d. įkeis atsakovui bulvių pasėlį ir būsimą derlių (Sutarties 2.2.6. p. ir 2.2.12. p.). Ši sutartis buvo sudaryta dėl jau esamos ieškovo skolos atsakovui atidėjimo, kas parodo atsakovo gerą valią dėl tarp šalių susiklosčiusių ūkinių komercinių santykių išsprendimo. Todėl ieškovas, būdamas apdairus turėjo itin kruopščiai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, bet, nežiūrint to, sutarties 2.2.6. bei 2.2.12. punktų reikalavimų neįvykdė.

Ieškovas teigia, kad šių įsipareigojimų neįvykdė dėl objektyvių priežasčių, nes draudimo bendrovės atsisakė tenkinti jo prašymą dėl pasėlių ir derliaus apdraudimo. Tačiau šį teiginį patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Priešingai, byloje esantis UAB DK ,,PZU Baltija“ raštas įrodo, kad ieškovas tokią galimybę turėjo (b.l. 239). Be to, prie sutarties sąlygų pažeidimo reikia priskirti ir ieškovo įsipareigojimus atsiskaityti su R. S. už jo patalpų nuomą 2004 m. bulvių derliumi (b. l. 88, Sutarties 2.2.9 p.). Ieškovas kaltina atsakovą, kad pastarasis atsisakė spręsti tarp šalių kilusius nesutarimus derybų keliu. Atsakant į šį argumentą turėtina omenyje, kad sutinkamai su Sutarties 2.2.4. bei 2.2.14 punktais ieškovas turėjo nedelsiant informuoti atsakovą jei paaiškėtų, kad dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių jis negalės tinkamai ir laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Teigdamas, kad Sutarties 2.2.6. punkto sąlygos nebuvo įvykdytos dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, ieškovas apie tai atsakovo neinformavo, ką reikia vertinti kaip paties ieškovo atsisakymą spręsti kilusius nesutarimus derybų keliu. Pagal Sutarties 3.1. p., nevykdant ir ne laiku ar netinkamai vykdant bet kurį sutartinį įsipareigojimą, ieškovas privalo pilnai apmokėti įsigytų prekių vertę per 15 kalendorinių dienų nuo atsakovo raštiško pareikalavimo išsiuntimo ieškovui dienos. Tokį reikalavimą ieškovui atsakovas pirmą kartą išsiuntė dar 2004 m. birželio 22 d., ką patvirtina pašto Siuntų registras Nr. 30-537 (b. l. 237), tačiau ieškovas atsakovo nurodyto sutarties punkto reikalavimų neįvykdė bei negrąžino skolos. Todėl nepavykus susitarti su ieškovu derybų keliu, atsakovas įgijo teisę kreiptis dėl įsiskolinimo grąžinimo į teismą. Šia prasme ieškovo teiginiai, kad atsakovas, kreipdamasis į teismą pažeidė Sutarties 4.2. p., laikytini nepagrįstais. Vertinti atsakovo veiksmus siekiant apginti savo pažeistas teises teisminiu keliu kaip nesąžiningus kaltus veiksmus, dėl kurių ieškovas patyrė prašomus priteisti nuostolius, negalima (CK 6.158 str., 6.200 str.).

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo pareiškimą, 2004 m. rugsėjo 23 d. priėmė įsakymą dėl sutartinio įsiskolinimo bei delspinigių išieškojimo priteisimo iš ieškovo. Pagal CPK 436 straipsnio pirmąją dalį, priimdamas įsakymą teismas iš esmės kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo netikrina. Teismo įsakymo įsiteisėjimui svarbi yra skolininko teisinė pozicija dėl pareikšto prašymo. CPK 437 straipsnis numato, kad skolininkas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos gali pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo. Iš Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-4020/2004 medžiagos matyti, kad ieškovas per įstatymo numatytą terminą prieštaravimų dėl įsakymo nepareiškė, kas iš esmės vertintina kaip sutikimas su kreditoriaus prašymu.

Ieškovas teigia, kad apie priimtą įsakymą jis sužinojo pavėluotai. Tačiau, kaip jau buvo minėta, prieštaravimų pateikimo terminas skaičiuojamas ne nuo įsakymo priėmimo, bet nuo jo nuorašo įteikimo dienos. Be to, pats ieškovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad tiek apie priimtą įsakymą, tiek ir apie jo turto areštą jam tapo žinoma jau 2004 m. rugsėjo 27 d., apsilankymo antstolio kontoroje metu.

Pagal CPK 436 straipsnį teismas, išduodamas kreditoriui teismo įsakymą, kartu išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą. Dėl pasakyto vertinti ieškovo turto areštą kaip atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmę, pagrindo nėra. Ieškovas antstolių veiksmų neskundė.

Vadovaujantis pasakytu, sutikti su ieškovo apeliacinio skundo teigimu, kad jo nuostoliai atsirado atsakovui pažeidus tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, negalima.

Nenustačius, kad ieškovo, jo nuomone, patirti nuostoliai atsirado dėl atsakovo kaltės, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl nuostolių dydžio. Tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nuostolių atsiradimą be kita ko siejo su tuo, kad areštavus bulvių pasėlius, jis neteko galimybės nuimti bulvių derliaus, kuris dėl 2004 m. spalio 12-14 dienomis buvusių šalnų iššalo (b. l. 242). Šia prasme kolegija pažymi, kad 2004 m. rugsėjo 27 d. sudarant ieškovo turto aprašymą, ieškovui buvo leista nuimti bulvių derlių nuo aprašyto 15 ha bulvių pasėlių ploto, apie ką, kaip patvirtino pats ieškovas, jis tą pačią dieną buvo informuotas antstolio kontoroje (b. l. 257 vykdomoji byla Nr. 0087/04/00700-2004, b.l. 19,20).

Savo apeliacinį skundą ieškovas grindžia tuo, kad, jo nuomone, teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Tačiau toks teigimas pernelyg deklaratyvus bei nepagrįstas konkrečiais įrodymais. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nepatenkino ieškovo prašymo dėl liudytojų apklausos, šio teiginio nepatvirtina. Tokį atsisakymą teismas motyvavo bei pagrindė CPK 181 str. 2 d. (b. l. 145).

Be to, vienas iš apelianto nurodytų liudytojų S. Turba dalyvavo apeliacinės instancijos teisme, kaip trečiojo asmens KB ,,Daržovių centras“ atstovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastarojo asmens paaiškinimai pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo nepaneigė.

Dėl pasakyto naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 265, 329, 330 str.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo valstybei priteistinos dokumentų įteikimo išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Teismas taip pat priteisia iš ieškovo atsakovo naudai išlaidas, susijusias su advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalba. Nors atsakovas sumokėjo 14 160 Lt už advokato paslaugas (b.l. 246), tačiau atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, teisėjų kolegija sprendžia jog tikslinga sumažinti išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 1180 Lt (CPK 98 str. 1, 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilnius apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. K. (a/k XXXXXXXXXXX) atsakovui UAB „Kemira GrowHow“ 1180 (vieną tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt) Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti iš ieškovo D. K. (a/k XXXXXXXXXXX) valstybei 23 (dvidešimt trys) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimu.