Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždaroje akcinėje bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal individualią veiklą vykdo santechnikos darbus, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 14 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 212 straipsnio 8 punktu, BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teistas:

1) 2015 m. gruodžio 14 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsniu galutine 1 metų 2 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92, 82, 85, 87 straipsniais bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams. 2016 m. gegužės 16 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės;

2) 2018 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 36 parų arešto bausme;

3) 2018 m. rugsėjo 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, 286 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2019 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2018 m. rugsėjo 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu ir 2018 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, paskiriant M. V. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, 2019 m. balandžio 29 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 138 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V., 2019 m. balandžio 29 d., apie 20.15 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pavėsinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su G. J. metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą G. J. atžvilgiu, o būtent: sudavė vieną smūgį dešiniu kumščiu G. J. į kairę veido pusę, ko pasekoje G. J. nukrito ant dešinio šono ir susimušė bei nusibrozdino dešinę alkūnę į medines grindis,

tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, gulinčiam ant grindų G. J. dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę veido pusę, tris kartus spyrė į veidą ir ne mažiau kaip septynis kartus dešine koja spyrė G. J. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. J. odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, kraujosruvas kairio žasto srityje, kairio peties srityje, krūtinės ląstoje, dešinio dilbio srityje, kairės krūtinės ląstos pusės VII šonkaulio lūžimą, kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimą, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. J. sveikatą.

Be to jis, 2019 m. balandžio 29 d., apie 20.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pavėsinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tyčia atvirai, G. J. matant, pagrobė svetimą nukentėjusiajam G. J. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną Samsung S6 su dėkliuku bei telefone buvusiomis 2GB atminties kortelę ir UAB „Tele-2“ Pildyk SIM kortelę bendros 115 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. J. bendrą 115 eurų žalą.

Kaltinamasis M. V. kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiškai. Paaiškino, jog 2019 m. balandžio 29 d. grįžo iš pataisos namų, atlikęs bausmę. Vakare, pavėsinėje, adresu (duomenys neskelbtini), su G. J. vartojo alkoholį ir susimušė bei atėmė iš jo mobilaus ryšio telefoną "Samsung". Dėl girtumo nepamena kiek kartų sudavė nukentėjusiajam, bet pamena, kad vieną kartą trenkė kumščiu jam į veidą, jis nukrito ir gulinčiam spyrė gal 4-5 kartus. Galėjo būti, kad sudavė į dešinę veido pusę kumščiu, tris kartus spyrė į veidą ir septynis kartus koja spyrė į įvairias kitas kūno vietas. Išeidinėdamas, nuo pavėsinėje esančio stalo, pasiėmė nukentėjusiojo telefoną, bet nepamena ką jam pasakė. Gali būti, kad pasakė „šis ragelis bus mano“. Nukentėjusysis matė kaip jis paėmė jo telefoną ir įsidėjo į kišenę. Telefonu naudojosi 4-5 d., o vėliau mama pasiėmė ir atidavė policijos pareigūnams. Policijos pareigūnai kai jį sulaikė telefono nerado, nes jį buvo išmetęs į krūmus, po to telefoną pasiėmė. Blogai vertina savo veikas, nusikaltimo metu buvo girtas ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Su Kauno teritorinės ligonių kasos 61,04 eurų civiliniu ieškiniu sutinka. Iš esmės sutinka ir su nukentėjusiojo 2000 eurų neturtinės žalos ieškiniu, nors mano, kad tai per didelė pinigų suma, bet palieka tai spręsti teismui. Jis gauna apie 500-700 eurų į mėnesį. Išlaikytinių, vaikų neturi. Yra sveikas, darbingas. Sveikatos problemų neturi, mano, kad gyvena gerai.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

2019 m. gegužės 8 d. nukentėjusiojo G. J. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, 2019 m. balandžio 29 d. apie 20.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), kartu su pažįstamu M. V. pabaigus vartoti alkoholį lauko pavėsinėje, jis jį sumušė, bei pavogė pavėsinėje ant stalo jam priklausanti telefoną su telefono dėklu. Pavogto telefono t. y. Samsung 100 EUR vertė, telefono dėklo 10 EUR vertė. Pavogtame telefone Samsung buvo atminties 2 Gb kotelė 3 EUR vertės ir SIM kortelė (numeris (duomenys neskelbtini) 2 EUR vertės. Dėl patirtų sužalojimų GMP jį pristatė į VšĮ ,,Jonavos ligoninės" Skubios pagalbos ir priėmimo skyrių. Viso patyrė 115 EUR žalą (1 tomas, b. l. 1-2).

2019 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog 2019 m. balandžio 29 d. apie 20.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), G. J. buvo kartu su pažįstamu M. V., lauko pavėsinėje, M. V. sumušė G. J., bei pavogė jam priklausanti telefoną. Dėl patirtų sužalojimų GMP jį pristatė į VšĮ ,,Jonavos ligoninės" Skubios pagalbos ir priėmimo skyrių kur konstatuoti šonkaulių ir žandikaulio lūžiai. G. J. dėl pavogto telefono patyrė 115 EUR žalą (1 tomas, b. l. 9-10).

Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta 2019-04-29 telefoninio skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, gauta iš Bendrojo pagalbos centro, padaryta pokalbio suvestinė. (1 tomas, b. l. 23-24).

Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - pavėsinė (pirties kompleksas) adresu (duomenys neskelbtini), padarytos fotonuotraukos (1 tomas, b. l. 26-30).

Nukentėjusiojo G. J. parodymais, kuris apklausos metu parodė, kad 2019 m. balandžio 29 d. apie 16 val., susitiko pažįstamą vaikiną M. V., kuris buvo tą dieną tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos. M. pats jam paskambino ir jie susitiko. M. atėjo pas jį į namus, jie kartu su M. taksi automobiliu nuvyko į parduotuvę adresu (duomenys neskelbtini), kurioje nusipirko degtinės bei maisto (už prekes mokėjo M., bet pinigus M. davė jis). Jis M. pasiūlė važiuoti pabaliavoti į D. P. priklausančią turizmo sodybą, į ten esančią pavėsinę. D. apie tai nieko nepasakė. Kartu su M. pavėsinėje vartojo alkoholį, bendravo, prisiminė senus laikus, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Išgertuvių metu M. pradėjo jam priekaištauti dėl jo (G. J.) duotų parodymų byloje, kurioje M. buvo nuteistas. Baigiant gerti butelį, staiga M. V. sudavė jam vieną smūgį į galvos sritį, jam iš ausies pradėjo bėgti kraujas ir nuo suduoto smūgio jis nukrito nuo suoliuko ant kurio sėdėjo bei to pasėkoje į grindis nusibrozdino dešinės rankos alkūnę. Jam gulinčiam ant grindų, M. V. sudavė vieną smūgį dešiniu kumščiu į dešinį antakį, dėl ko juto fizinį skausmą, bei spyrė iš kojos tris kartus į apatinę veido dalį (žandikaulį), taip pat spardė į įvairias kūno vietas, daugiausia spardė į krūtinę bei kairį šoną. Mano, kad buvo spirta nemažiau kaip septynis kartus. Išgirdęs, kad suveikė kažkokio automobilio signalizacija, M. nustojo jį mušti, nes jis M. pasakė, kad tuoj atvyks apsaugos tarnybos darbuotojai. M. iš pavėsinės išėjo, o prieš išeidamas paėmė jam (G.bJ.) priklausantį mobiliojo ryšio telefoną "Samsung S6" 100 eurų vertės, sakydamas, kad telefonas dabar bus jo. Telefonas buvo odiniame dėkliuke 10 eurų vertės, į telefoną buvo įdėta SIM kortelė "Tele-2 Pildyk" 2 eurų vertės ir buvo įdėta atminties kortelė 2 GB dydžio 3 eurų vertės. Dar prieš išeidamas, M. prie lauke esančio kubilo nusiplovė rankas, nes jo rankos buvo kruvinos. Kai M. iš pavėsinės išėjo, jis nuėjo pas D. P., paprašė iškviesti medikus, nes labai prastai jautėsi. D. jis pasakė, kad jį sumušė M. Atsimena, kad buvo Jonavos ligoninės priėmime, ji apžiūrėjęs gydytojas pasakė, kad sumušta galva, norėjo jį išsiųsti apžiūrai į Kauno klinikas, bet jis (G. J.) išsigando ir iš priėmimo skyriaus pasišalino. Taip pat apžiūros metu jam buvo konstatuoti šonkaulių bei žandikaulio lūžiai. Kadangi telefonas nors ir be kortelių ir dėklo jam grąžintas, civilinio ieškinio dėl telefono pagrobimo nereikš. Dėl patirtų sužalojimų reikš civilinį ieškinį. (1 tomas, b. l. 37-38; 42-45; 47-49)

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis G. J. patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus, parodė kur ir prie kokių aplinkybių jį sumušė M. V. bei pagrobė jam priklausantį telefoną. (1 tomas, b. l. 52-64).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1148/2019(02), kurioje nurodyta, kad G. J. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, kairio peties srityje, krūtinės ląstoje, dešinio dilbio srityje, kairės krūtinės ląstos pusės VII šonkaulio lūžimas, kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiky, t.y. 2019-04-29. Sužalojimai galėjo būti padaryti septynių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui. Odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimas, kairės krūtinės ląstos pusės VII šonkaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (1 tomas b. l. 84-85).

Liudytojos S. G. parodymais, kuri apklausos metu parodė, kad 2019-04-29 buvo nuvykusi pas puseserę D. P., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pažįsta G. J., kuris kartais ateina pas puseserę į svečius, tekę yra bendrauti su juo, tačiau ne artimai, o kaimyniškai. Tą vakarą būnant pas D. namuose per langą pastebėjo, jog ateina vyriškis, vilkintis šviesiai mėlyną striukę, o jam priartėjus arčiau atpažino, kad tai G. Apie tai iš karto pasakė D., be to suprato, kad G. reikalinga pagalba. Atidarius duris, G. iš karto paprašė iškviesti jam medikus, ji paskambino pagalbos numeriu 112 ir išėjo į kiemą pasitikti greitosios, o D. liko namuose su G. Ji girdėjo, kai G. sakė, kad jį sumušė M., sakė, kad jį spardė (1 tomas, b. l. 101-104).

Liudytojos D. P. parodymais, kuri apklausos metu parodė, kad G. J. pažįsta apie tris metus, jis jai kartais padeda ūkio darbuose. Netoliese jos gyvenamojo namo, ant kalniuko yra įrengta pavėsinė su kubilu. Jai yra žinoma, kad G. gyvena su sugyventine (duomenys neskelbtini) kaime, netoliese jos sodybos. 2019-04-29 pas ją į svečius buvo atvykus puseserė S. G.. Apie 20.30 val. jos pamatė, kad į kiemą ateina G. J., kuris paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes jį sumušė M. Tai pasakęs, G. nukrito ant grindų, skundėsi, kad jam labai skauda šoną. S. G. paskambino pagalbos numeriu 112. Iš G. pasakojimo ji suprato, kad M. sumušė G. jai priklausančioje pavėsinėje, nes jie kartu su M. pavėsinėje vartojo alkoholį. 2019-05-09 (duomenys neskelbtini) kaime ji buvo sutikusi G. J., kuris pasakė, kad po sumušimo prastai jaučiasi, jam sunku kvėpuoti. Paklausius G. kodėl jis neina pas gydytojus, jis atsakė, kad yra nedirbantis ir neregistruotas darbo biržoje, todėl nėra socialiai draustas, ir jo niekas negydys, todėl į gydymo įstaigas jis nesikreipė. G. jai pasakė, kad jį sumušė ką tik iš įkalinimo įstaigos grįžęs vaikinas vardu M. (1 tomas b. l. 106-108).

Liudytojos E. P. parodymais, kuri apklausos metu parodė, kad M. V. yra jos sūnus, kuris 2019-04-29 grįžo į namus iš Marijampolės pataisos namų, atlikęs bausmę. M. namo grįžo apie 12 val., grįžo jau neblaivus. M. namie pabuvo apie tris valandas ir pasakė, kad eina prie Neries upės pabendrauti su draugais, su kokiais nesakė. M. ji davė savo seną telefoną "Nokia", kad galėtų su M. susisiekti ir M. iš namų išėjo. Apie 20.30 val. jai paskambino kaimynė, kurios ji neįvardins, ir pasakė, kad matė, kaip policijos pareigūnai vedėsi M. M. namo grįžo apie 22 val., jo rankų kumščiai buvo apdaužyti, kruvini, taip pat kruvinas buvo ir jo treningas, taip pat sūnaus lūpa buvo praskelta. Sūnus jai pasakė, kad jį užpuolė kažkoks G. ir jie susimušė. Kadangi sūnus buvo neblaivus, jis nuėjo miegoti. Po įvykio sūnus vėl dingo keliom dienom, o kai 2019-05-11 grįžo namo, ji pamatė, kad jis turi telefoną "Samsung", o ne "Nokia", kuri ji jam pati davė. Sūnus pasakė, kad telefonas "Samsung" priklauso jam. Kadangi ji girdėjo, kad iš G., kuri sumušė jos sūnus M., buvo pagrobtas ir telefonas, ji iš sūnaus telefoną "Samsung" atėmė, o sūnų išvarė iš namų. 2019-05-14 policijos pareigūnams pateikė telefoną "Samsung" ( 1 tomas, b. l. 111-113).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytoja E. P. savanoriškai pateikė mobilaus ryšio telefoną "Samsung" be SIM ir atminties kortelių (1 tomas b. l. 115-117).

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas "Samsung" be SIM ir atminties kortelių, kurį pateikė liudytoja E. P. ir kuris po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam G. J. (1 tomas b. l. 118-126).

Asmens blaivumo testo duomenimis, kuriuose nurodyta, kad 2019 m. balandžio 29 d. 21.29 val. M. V., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,55 promilių neblaivumas (2 tomas, b. l. 55-57).

Akistatos protokolu, kuriame nurodyta, kad akistatos tarp nukentėjusiojo G. J. ir įtariamojo M. V. metu, nukentėjusysis G. J. liko prie savo apklausos metu duotų parodymų, o įtariamasis M. V. pakeitė savo parodymus, pripažindamas, kad 2019-04-19 naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir jam matant pagrobė telefoną (2 tomas, b. l. 71-73).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad įtariamasis M. V. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus ir parodė pavėsinę, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje rankomis ir kojomis sudavė smūgius nukentėjusiajam G. J., taip pat parodė vietą, kur numetė iš G. J. pagrobtą telefoną (2 tomas, b. l. 81-90).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių, arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti.

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, patvirtina apžiūros protokolai, akistatos protokolas, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, specialisto išvada. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad M. V., 2019 m. balandžio 29 d., apie 20.15 val. pavėsinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), sudavė vieną smūgį dešiniu kumščiu G. J. į kairę veido pusę, ko pasekoje G. J. nukrito ant dešinio šono ir susimušė bei nusibrozdino dešinę alkūnę į medines grindis, gulinčiam ant grindų G. J. dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę veido pusę, tris kartus spyrė į veidą ir ne mažiau kaip septynis kartus dešine koja spyrė G. J. į įvairias kūno vietas, taip smurtaudamas nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad G. J. padaryti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Abejoti teismo medicinos specialisto pateikta išvada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, kilo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis galimai ir nesiekė taip sužaloti nukentėjusiojo, tačiau, nors ir nenorėdamas sukelti tokių padarinių, sąmoningai leido jiems kilti, taigi veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog pasitvirtino kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. kad M. V., 2019 m. balandžio 29 d., apie 20.20 val., pavėsinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tyčia atvirai, G. J. matant, pagrobė svetimą nukentėjusiajam G. J. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną Samsung S6 su dėkliuku bei telefone buvusiomis 2GB atminties kortelę ir UAB „Tele-2“ Pildyk SIM kortelę bendros 115 eurų vertės. Nusikaltimas yra baigtas, kadangi kaltinamasis užvaldė svetimą turtą ir taip įgijo galimybę neteisėtai juo valdytis, naudotis ir disponuoti pagal savo valią. Pagrobto turto vertė (115 eurų) nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, nes vagystė padaryta atvirai ir tai rodo didesnį nusikalstamos veikos ir pačio kaltinamojo pavojingumą, o tai yra vagystę kvalifikuojantis požymis. Todėl kaltinamojo veikoje yra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis.

Dėl bausmės

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 13 punktas). M. V. padarė vieną tyčinį nesunkų ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys): teistas 3 kartus, bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė tą pačią dieną kai buvo išleistas iš pataisos namų, administracine tvarka nebaustas (2 tomas, b. l. 6, 14-54), dirba (vykdo individualią veiklą), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 tomas, b. l. 3, 4, 103), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (2 tomas, b. l. 5 antra pusė). Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o yra tik loginė jo gyvenimo būdo, ankstesnio elgesio pasekmė ir neteisėto pasipelnymo šaltinis. Kaltinamasis jau buvo teistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų padarymą, bei smurtinius nusikaltimus, todėl darytina išvada, kad pastarasis jokių išvadų iš teistumų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, stoti į dorą ir sąžiningą kelią, pačią pirmą dieną paleistas iš pataisos namų padarė du tyčinius nusikaltimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam už padarytas nusikalstamas veikas griežčiausias sankcijose numatytas bausmės rūšis - laisvės atėmimą. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, pagrobtas turtas (telefonas) grąžintas nukentėjusiajam, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą kaltinamajam už nusikaltimų padarymą tikslinga skirti realias laisvės atėmimo bausmes mažesnes nei sankcijos vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu. Atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, yra jauno amžiaus, nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, atsiprašė nukentėjusiojo prie griežčiausios paskirtos bausmės pridėti švelnesnės bausmės minimalią dalį. Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti pataisos namuose.

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnio numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esą kaltas dėl jam inkriminuotų veikų. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš M. V. PSDF biudžetui padarytą 61,04 Eur žalą už nukentėjusiojo G. J. gydymą pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 tomas, b. l. 88-89). Nustatyta, kad nusikalstamą veiką nukentėjusiojo atžvilgiu padarė M. V., todėl PSDF biudžetui padaryta žala už nukentėjusiojo gydymą turi būti priteista iš M. V. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai. Ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis.

Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo M. V. (1 tomas, b. l. 66-67). Jame nurodė, jog civilinį ieškinį palaiko, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų apie du mėnesius negalėjo nei valgyti, nei dirbti, nei vaikščioti. Iki šiol skauda šonkaulius, įgijo baimės jausmą su kuriuo kovoja iki šiol.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismui nustačius, kad nukentėjusysis G. J. dėl kaltinamojo M. V. nusikalstamų veiksmų patyrė nepatogumus, fizinį skausmą, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, spręstina, jog nukentėjusysis turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą, o nesunkus sveikatos sutrikdymas yra nustatytas specialisto išvada, todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Kaltinamasis be jokios priežasties vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjusysis jokiais savo veiksmais jo neprovokavo šitaip elgtis, nuo kaltinamojo smūgio nukentėjusiajam parkritus ant žemės, kaltinamasis ir toliau smūgiavo, fiziškai smurtavo prieš nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, sukeltas fizinis skausmas tyčiniais veiksmais, konstatuota poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, kairio peties srityje, krūtinės ląstoje, dešinio dilbio srityje, kairės krūtinės ląstos pusės VII šonkaulio lūžimas, kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimas. Taigi visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad nukentėjusiojo prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis atitinka CK 6.250 straipsnyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, aktualiai Lietuvos teismų praktikai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo šio pobūdžio bylose. Nukentėjusiajam neturtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl neturtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio pareiškė, kad jis iš esmės su ieškiniu sutinka, tačiau mano, jog prašoma suma yra per didelė. Kaltinamasis yra sveikas, darbingas, gauna pajamas, nurodė, jog gyvena gerai, todėl nukentėjusiajam priteistina 2000,00 eurų neturtinė žala.

M. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 98-99) - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi prie bylos: skaitmeninę laikmeną, su vaizdo įrašais, palikti saugoti prie bylos. (2 tomas, bylos gale)

Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 105 straipsnio 1, 2 dalimis iš kaltinamojo, priteistina proceso išlaidos – (pašto išlaidos), valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant minimalią dalį švelnesnės bausmės ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti M. V. sumažintą bausmę 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. V. sulaikymo pagal šį nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Civilinį ieškinį pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos tenkinti visiškai. Priteisti iš M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), 61,04 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 04 ct), PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą už nukentėjusiojo gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank, AB, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo G. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), 2000,00 eurų (du tūkstančius eurų 00 centų), neturtinės žalos nukentėjusiajam G. J..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi prie bylos: skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Priteisti iš M. V. proceso (pašto) išlaidų – 7,16 Eur (septynis eurus 16 centų) valstybės naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.