Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-527-718/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-27
Bylos Nr.
1-527-718/2011
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01820-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Nukentėjusysis
O. P.
Kaltinamasis
J. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-527-718/2011(Proceso Nr. 1-33-1-01820-2010-2)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.29.3.; 1.2.14.3.1.; 1.2.14.5.; 2.3.6.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Vitai Girdvainienei,dalyvaujant prokurorui Romui Gervaičiui,nukentėjusiesiajai O. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

l) 2005-05-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. l d. (3 epizodai), 300 str. l d., 302 str, l d., l78 str. 4 d. laisvės atėmimu l metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. l d., 2 d. 2 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

2) 2005-10-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. l d. laisvės atėmimu l metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d., 9 d., prijungta neatlikta bausmė pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-05-06 nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. l d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

3) 2006-08-25 Vilniaus miesto l apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. l d. (2 epizodai), 182 str. 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d. bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta l metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 3 d. bausmę subendrintos su 2005-10-03 nuopsrendžiu galutinė bausmė paskirta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

4) 2006-11-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d., 178 str. l d. laisvės atėmimu l metams 10 dienų. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-08-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo. 2009-01-23 paleista iš Panevėžio pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d., 182 str. 3 d.

Išnagrinėjęs bylą teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji J. Č. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą: ji 2010-12-08, apie 17 ar 18 val., tikslus laikas nenustatytas, būdama pačios išsinuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priklausančiame E. L., apgaule, prisistatydama buto savininke, sudarė su O. P. žodinę sutartį dėl minėto buto nuomos ir paėmė iš jos 150 Lt. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2010-12-10 apie 15 val., būdama pačios išsinuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priklausančiame E. L., apgaule, prisistatydama buto savininke, sudarė su O. P. žodinę sutartį dėl minėto buto nuomos ir paėmė iš jos 150 Lt. Tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra 300 litų.

Be to, ji, pagrobė ir neturėdama teisėto pagrindo laikė fizinio asmens dokumentą: ji 2010-12-10, apie 15 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš O. P. striukės kišenės pagrobė O. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, kurį neteisėtai laikė prie savęs iki 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tikslus laikas nenustatytas, kol grąžino O. P.

Kaltinamoji J. Č. kalta prisipažino ir parodė, kad ji gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurį buvo išsinuomavusi. Jai reikėjo pinigų, todėl nusprendė butą pernuomoti. Internete rado skelbimą apie tai, kad mergina ieško nuomai buto. Telefonu susiskambino su nukentėjusiąja, pasakė, kad išnuomoja butą už 300 Lt per mėnesį ir sutarė susitikti. Su mergina ji buvo susitikusi du kartus. Pirmą kartą nukentėjusioji O. P. apžiūrėti buto atėjo 2010-10-08, apie 18 val. Ji nukentėjusiajai prisistatė esanti buto šeimininke. Sutarė nuomos kainą 300 Lt per mėnesį, butą ji siūlė išnuomoti ilgam laikui. O. P. sutiko butą nuomotis, sumokėjo 150 Lt ir sutarė, kad į butą atsikraustys po dviejų dienų ir tada sumokės likusius 150 Lt. Antrą kartą nukentėjusioji į butą atėjo 2010-12-10, apie 15.00 val. O. P., atėjusi į butą, savo striukę pakabino koridoriuje. Tuo metu, kai nukentėjusioji buvo virtuvėje, eidama į kitą kambarį paimti komunalinių mokesčių lapelių, iš O. P. striukės kišenės ištraukė mažą piniginę, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas ir 50 Lt. Piniginę ji pasidėjo į spintelę ir pati grįžo į virtuvę pas nukentėjusiąją. Ji O. P. parodė buto komunalinių mokesčių lapelį, ranka uždengdama tikrosios buto savininkės pavardę. O. P. jai sumokėjo likusius 150 Lt ir pagal susitarimą į butą turėjo atsikraustyti tą patį vakarą. Ji davė O. P. raktus nuo buto, bet iš tiesų tie raktai buvo visai nuo kito buto. Iki nukentėjusiosios atskraustymo į butą, ji su sūnumi jau buvo persikėlusi į kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. O. P. į butą patekti negalėjo, nes turėjo ne tuos raktus. Nukentėjusioji skambino jai telefonu, tačiau ji nekėlė telefono ragelio.Į nukentėjusiosios atsiųstą SMS žinutę dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo, ji atsakė, kad vairuotojo pažymėjimą ji grąžins kitą dieną. Iš O. P. striukės kišenės paimtą juodą mažą piniginę ji išmetė, piniginės viduje buvusius 50 Lt ji išleido savo reikmėms, o po kelių dienų susisiekusi su nukentėjusiąja, per draugą atidavė O. P. vairuotojo pažymėjimą bei 200 Lt. Negali paaiškinti, kodėl lindo į nukentėjusiosiso striukės kišenę, gal norėdama rasti pinigų. Vairuotojo pažymėjimo pavogti ji nenorėjo, jai reikėjo pinigų. Iš karto nukentėjusiajai negrąžino vairuotojo pažymėjimo, nes buvo išvykusi. Pavogtą piniginę ji apžiūrėjo tuomet, kai nukentėjusioji iš buto išėjo. Atsiprašė nukentėjusiosios ir žada grąžinti nukentėjusiajai likusius negrąžintus pinigus.

Nukentėjusioji O. P. parodė, kad ji ieškojo buto (duomenys neskelbtini) nuomai ir apie tai paskelbė skelbime interneto tinklapyje. Susiskambinusi su kaltinamąja, susitarė, kad kitą dieną susitiks apžiūrėti buto. 2010-12-08 susitiko su kaltinamąja, kuri prisistatė buto šeimininke, aprodė butą, sakydama, kad nuomos kaina 300 Lt per mėnesį, kad butą galima nuomotis ilgam laikui. Ji butą apžiūrėjo ir nutarė jį nuomotis, sumokėjo 150 Lt avansu ir susitarė, kad galės į butą įsikelti po 2 dienų. Antrą kartą su kaltinamąja ji susitiko 2010-12-10. Atėjusi į butą striukę pasikabino koridoriuje ir nuėjusi į virtuvę laukė, kol kaltinamoji atneš parodyti buto komunalinių mokesčių lapelius. Kaltinamoji į virtuvę sugrįžo po 5-6 minučių, tada ji apžiūrėjo mokesčių lapelius, sumokėjo dar 150 Lt ir sutarė, kad ji atsikraustys į butą tos pačios dienos vakarą. Kaltinamoji jai padavė buto raktus. Kaip ir buvo sutarta, tos pačios dienos vakare, t.y. 2010-12-10, ji atsivežė daiktus į butą, kiek pamena, buto duris ji rado atrakintas, o įėjusi į butą ji suprato, kad yra apgauta, nes bute buvo betvarkė, nebuvo dalies baldų. Tuomet ji pasiskambino bendrijos pirmininkui ir paprašė iškviesti to buto savininkę. Buto savininkė atsisakė atvažiuoti į butą, tačiau nurodė kaltinamosios vardą, pavardę, o pašto dėžutėje ji rado įmestus buto raktus. Ji butą užrakino ir grįžo atgal į savo namus. Po paskutinio susitikimo su kaltinamąja, iš karto išėjusi iš buto, ji nepatebėjo, kad kišenėje nebėra piniginės, tai pastebėjo tik kitą dieną. Parašiusi kaltinamajai telefonu žinutę dėl pinigų ir teisų grąžinimo, gavo atsakymą, kad vairuotojo pažymėjimą jai grąžins po kelių dienų. Tik po dviejų savaičių kaltinamoji jai parašė, kad vairuotojo pažymėjimą atneš brolis. Iš viso jai kaltinamoj padarė 350 Lt turtinę žalą, 200 Lt jai yra grąžinti, prašo priteisti iš kaltinamosios 100 Lt turtinei žalai atlyginti.

Liudytoja E. L. parodė, kad ji yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkė. Butą išnuomavo J. Č. šeimai ir iki įvykio jie gyveno bute keturis mėnesius. 2010 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jai paskambino bendrijos pirmininkė ir pranešė, kad butas yra pernuomotas. Jai skambino ir pati nukentėjusioji, prašė atvykti į butą, bet ji ten vykti atsisakė. Kitą dieną ji su drauge nuvyko į butą, tačiau buto durys buvo užrakintos, tada ji susiskambino su nukentėjusiąja ir susitikusi su ja, pasiėmė buto raktus. Įėjusi į butą, ji pamatė, kad butas yra tuščias, nėra baldų. Ji bandė telefonu susisiekti su kaltinamąja, tačiau nepavyko. Kaltinamoji neturėjo teisės išnuomoti jos buto, ji pati liko skoloje už buto nuomą.

Liudytoja O. Š., Klaipėdos apskrities VPK 2 policijos komisariato tyrėja, parodė, kad ikiteismino tyrimo apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad atėjusi apžiūrėti nuomojamo buto, ji striukę pasikabino koridoriuje, o pati nuėjo į virtuvę. Tuo metu kaltinamoji pasakė, kad eina į kitą kambarį atnešti parodyti mokesčių lapelių. Apklausos metu kaltinamoji prisipažino, kad viskas vyko vieną dieną, kad ji iš nukentėjusiosios striukės kišenės paėmė vairuotojo pažymėjimą ir 50 Lt. Nukentėjusioji, taip pat ir kaltinamoji parodė, kad striukės kišenėje buvo vairuotojo pažymėjimas ir pinigai, piniginės neminėjo. Nukentėjusioji jai sakė, kad kaltinamoji vairuotojo pažymėjimą jai grąžino praėjus kelioms savaitėms po įvykio. Policijos komisariate kaltinamoji nukentėjusiajai jokių dokumentų nedavė.

Iš 2011-01-18 apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėtas O. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas (t.1, b.l.23- 25). Iš 2011-01-18 pakvitavimo matyti, kad O. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 51057034 grąžintas O. P. (t. 1, b.l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. Č. kaltė dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: pačios kaltinamosios prisipažinimu, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, apžiūros protokolu. Kaltinamoji pagrobė ir neturėdama teisėto pagrindo laikė nukentėjusiosios dokumentą – O. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, jos veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. Nors kaltinamoji neigė turėjusi tyčią pagrobti nukentėjusiajai O. P. priklausantį vairuotojo pažymėjimą ir nurodė, kad jai buvo reikalingi pinigai, tačiau kaltinamosios kaltė dėl dokumento pagrobimo ir neteisėto laikymo patvirtinta teismo ištirtais ir anksčiau aptartais įrodymais. Kaltinamoji nurodo, kad nukentėjusiosios vairuotojo pažymėjimas buvo kartu su pinigais piniginėje ir ji nežinojo, kad piniginėje galėjo būti šis dokumentas, jai buvo reikalingi tik pinigai. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji, be pinigų (50 Lt), pagrobė ir nukentėjusiosios vairuotojo pažymėjimą. Jis buvo piniginėje kartu su pinigais. Pagrobusi iš nukentėjusiosios piniginę, kaltinamoji apžiūrėjo jos turinį ir pamatė, kad joje yra vairuotojo pažymėjimas, suprato, kad tai yra dokumentas, tą ji patvirtino teisiamajame posėdyje. Todėl J. Č. pagrobdama piniginę, matė ir suvokė, kad pagrobia ir asmens dokumentą. Veika pripažįstama padaryta tyčia, kai kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų siekia. Šiuo atveju kaltinamoji, suradusi piniginėje pinigų ir dokumentą, viską pasisavino, galėjo jais disponuoti, taigi jos tyčia šiuo atveju jau buvo nukreipta ne tik į turto vagystę, bet ir į dokumento pagrobimą. Kaltinamoji, taip pat ir nukentėjusioji O. P., teismo posėdžio metu parodė, kad pinigai ir vairuotojo pažymėjimas buvo įdėti į mažą juodą piniginę, buvusią nukentėjusiosios striukės kišenėje. Pagal savo funkcines savybes piniginė nėra skirta vien pinigų laikymui, kaip rodo praktika, joje laikomi įvairūs savo matmenimis į piniginės skyrelius telpantys dokumentai (pavyzdžiui, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, mokėjimo, vizitinės, nuolaidų ir kitokios kortelės), todėl kaltinamosios argumentas, kad ji neturėjo tikslo pagrobti dokumento – vairuotojo pažymėjimo, ir nesitikėjo, kad piniginėje jis gali būti, yra nepagrįstas. Be to, kaip teismo posėdžio metu parodė pati J. Č., ji iš karto po vagystės apžiūrėjo piniginės turinį ir pamatė, kad pagrobtoje piniginėje yra vairuotojo požymėjimas, suprato, kad tai yra dokumentas, tačiau šį dokumentą ji laikė su savimi, nenorėjo jo išmesti, jo nukentėjusiajai iš karto negrąžino, nors tikslo juo naudotis ir neturėjo. Todėl kaltinamoji J. Č., pagrobdama piniginę ir išimdama iš piniginės ne tik pinigus, bet ir vairuotojo pažymėjimą, o po to piniginę išmesdama, matė ir suvokė, kad pagrobia ir asmens dokumentą. Veika pripažįstama padaryta tyčia, kai kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų siekia. Šiuo atveju J. Č., suradusi piniginėje pinigų ir dokumentą, viską pasisavino, galėjo jais disponuoti, taigi jos tyčia šiuo atveju jau buvo nukreipta ne tik į turto vagystę, bet ir į vairuotojo pažymėjimo (dokumento) pagrobimą (2010-03-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2010). Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamoji pati nerodė jokios iniciatyvos grąžinti O. P. vairuotojo pažymėjimo, bandant nukentėjusiajai susisiekti su J. Č., pastaroji neatsakė į nukentėjusiosios skambučius ir, kaip parodė nukentėjusioji O. P., kaltinamoji vairuotojo pažymėjimą jai grąžino tik praėjus kelioms savaitėms. Šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad neteisėtai laikydama vagystės būdu pagrobtą dokumentą, net ir neturėdama tikslo juo pasinaudoti, kaltinamoji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Be to, iš aptartų įrodymų visumos, pačios kaltinamosios J. Č. prisipažinimo matyti, kad kaltinamoji apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti. Apgaulė sukčiavime panaudojama turint tikslą suklaidinti turto valdytoją, o pastarasis dėl suklydimo veikiamas apgaulės pats perleidžia turtą kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, tai yra suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad J. Č., apgaule, prisistatydama buto savininke, žinodama, kad ji nėra buto savininkė ir neturi teisės imti nuomos mokesčio iš O. P., pastarosios 300 Lt vertės turtą ( du kartus po 150 Lt) užvaldė apgaule, suklaidindama turto savininkę, pranešdama jai neteisingus duomenis apie tai, kad ji yra šio buto šeimininkė ir nuomoja butą už 300 Lt. Apgaulė pasireiškė tuo, kad nurodydama melagingas, tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad ji yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkė, kaltinamoji suklaidino nukentėjusiąją ir ji 300 Lt perdavė kaltinamajai. Nukentėjusiosios suklaidinimo faktas, sprendžiant iš byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų, yra akivaizdus. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą. Kaltinamosios veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d.

Kaltinamosios J. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarius sukčiavimą pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios J. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Skiriant bausmę kaltinamajai J. Č., atsižvelgiama į J. Č. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei – nusikalstamos veikos yra tyčinės, baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas. Atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tyčinę kaltę, į kaltinamosios asmenybę: anksčiau teista, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, nedirba, neturi pragyvenimo šaltinio. Nustatant bausmės rūšį ir dydį atsižvelgiama į tai, kad nusikalstama veika visa padaryta turtinė žala nukentėjusiajai nėra atlyginta, tačiau kaltinamoji dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir žada atlyginti likusią neatlygintą dalį turtinės žalos. Atsižvelgiant į savanaudiškus nusikaltimo motyvus, į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad sunkių pasekmių šis nusikaltimas nesukėlė, dokumentas nukentėjusiajai grąžintas, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. Č. už apysunkį nusikaltimą paskyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis. Už baudžiamąjį nusižengimą skirtinas taip pat areštas, jo dydis nustatomas mažesnis nei sankcijos vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. bendrintinos apėmimo būdu. Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas todėl, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims.

Nukentėjusioji O. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 150 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji civilinį ieškinį sumažino ir prašo priteisti iš kaltinamosios 100 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti. Šis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, nes dėl kaltinamosios tyčinių veiksmų jai padaryta turtinė žala, kuri iki šiol neatlyginta, tarp kaltinamosios veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Kaltinamajai J. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. – 308 str., teismas,

nusprendžia:

J. Č. pripažinti kalta:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. paskirti paskirti areštą 20 (dvidešimt) parų;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. paskirti areštą 70 (septyniasdešimt) parų;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę – areštą 70 (septyniasdešimt) parų. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. Č. sulaikymo momento.

J. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios O. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš J. Č. 100 Lt turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai O. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Laimutė Venckuvienė