Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovams R. K. ir L. B.,

atsakovo Aplinkos apsaugos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei A. K.-Žemaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams Zarasų rajono savivaldybės administracijai, V. Č., E. U. U., Ž. U., S. B., Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei įmonei Registrų centras, „Swedbank“, AB, J. Č., Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje tarnybai, dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo bei statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patikslintą ieškinį palaikė, iš esmės neprieštaravo, kad sprendime būtų nustatytas protingas, ne trumpesnis nei 30 mėn., terminas V. Č. bandyti gauti statybą leidžiančius dokumentus, parengti projektinę dokumentaciją, jeigu bus būtina atlikti tam tikrus statybos darbus, kad atitiktų statybos aktų reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentus. Nepavykus dėl vienokių ar kitokių priežasčių V. Č. įteisinti neteisėtą statybą, prašo teismo įpareigoti statytojus E. U. U. ir Ž. U. nugriauti statinius kaltų asmenų lėšomis, o atsakovams nepašalinus padarinių prašo suteikti teisę Statybos inspekcijai nugriauti minėtus statinius atsakovų E. U. U. ir Ž. U. lėšomis. Patikslintu ieškiniu be kitų reikalavimų taip pat prašo panaikinti statinių teisinę registraciją.

Atsakovo Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos atstovas teismo posėdžio metu sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais. Mano, kad terminas gauti statybą leidžiančius dokumentus turėtų būti nustatytas ilgesnis nei 24 mėn.

Atsakovo Aplinkos apsaugos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais sutinka, mano, kad terminas gauti statybą leidžiančius dokumentus turėtų būti nustatytas ilgesnis nei 24 mėn.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas sutinka su ieškovo reikalavimu, kad pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, būtina spręsti tokios statybos padarinių šalinimo klausimą. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, o savavališkos statybos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Naujasis centras“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-492/2008).

Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymo (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 28 ¹ straipsnis, kurio 2 dalyje išvardyti tokios neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdai. Šioje normoje nustatyta teismo teisė ne tik įpareigoti statytoją ar kitus įstatyme nurodytus asmenis nugriauti statinį ar išardyti perstatytas jo dalis ir atkurti buvusią padėtį (Statybos įstatymo 28 ¹ str.2 d. 1, 2 p.), bet ir leisti pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, taip pat įpareigoti įgaliotas institucijas pagal tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 28 ¹ str. 2 d. 3, 4 p.), t. y. leisti įteisinti statybą.

2013-06-18 priimtas Miškų įstatymo 2, 7, 11 str. pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-386 Miškų įstatymo 11 str. 1 d. papildyta 9 p. (įsigaliojo 2013-09-01). Ši įstatymo nuostata suteikė atsakovams E. U. U. ir Ž. U. galimybę bandyti miškų žemę paversti kitomis naudmenomis. Tačiau pagal šias teisės normas statyba gali būti įteisinta tik tuo atveju, jeigu ji neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams ir vadovaujantis LR Vyriausybės 2013-11-20 nutarimu Nr. 1072 patvirtintu Aprašu dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos.

Šiuo metu, įsigaliojus Miškų įstatymo pakeitimams, galimybė atstatyti sodybą suteikta savininkui ir (ar) įpėdiniui. V. Č. yra trečios eilės įpėdinis ir turi teisę atstatyti sodybą.

Esant tokioms aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui leistina V. Č. per nustatytą terminą savo lėšomis gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atlikti visus būtinus veiksmus pagal teisės aktų reikalavimus, siekiant atstatyti buvusią sodybą žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad atlikti šiuos veiksmus reikės nemažai laiko, atsakovui V. Č. nustatytinas prašomas 36 mėnesių terminas.

Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civiliniai teisiniai padariniai nustatyti CK 4.103 straipsnyje ir Statybos įstatymo 28 straipsnyje. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartyje (civilinė byla. Nr. 3K-3-270/2012 E. R. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) konstatuota, kad tais atvejais, kai teritorijoje, kurioje vykdoma naujo statinio statyba ar statinys rekonstruojamas, yra draudžiama bet kurio ar tam tikros paskirties naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas, galimas tik vienas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – savavališkai pastatytų statinių nugriovimas. Todėl, jeigu atsakovui V. Č. nebus teisėtų galimybių įteisinti savavališkos statybos padarinius, ar nors dalį jų, statinių nugriovimas vertintinas kaip proporcinga sankcija.

Nuo 2010-10-01 galiojanti Civilinio kodekso 4.103 str. 3 d. redakcija numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (red. Nr. XI-993, 2010-07-02). CK 4.103 straipsnyje ir Statybos įstatymo 28 straipsnyje įtvirtinta sankcija – įpareigojimas statinį nugriauti – taikytina statytojui. LR Statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad tokiu atveju nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę įpareigojamas statytojas ar kitas LR Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. nurodytas asmuo per nustatytą terminą, teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis. Iš šios įstatymo nuostatos seka, kad sprendžiant šį ieškinio reikalavimą, būtina pasirinkti asmenį, kuris turi būti įpareigotas statinį nugriauti, taip pat nustatyti kaltus asmenis, kurių veiksmų pasekmėje buvo pradėta ir vykdoma neteisėta statyba.

Nekilnojamojo turto registro išraše aiškiai buvo (ir yra) įvardyta žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės paskirtis – miškų ūkio, taip pat nurodytos visos specialiosios naudojimo sąlygos, todėl laikytina, kad atsakovams S. B., E. U. U. ir Ž. U. buvo žinomi apribojimai. Be to, Žemės įstatymo 21 straipsnis numato, kad žemės savininkams pareiga naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį bei laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, ir į tai, kad atsakovas S. B., būdamas sklypo savininku, kreipėsi dėl leidimų statybai išdavimo, vėliau pardavė sklypą E. U. U. ir Ž. U., kurie perrašė statybos leidimą savo vardu, teismas daro išvadą, kad šie atsakovai laikytini kaltais asmenimis dėl neteisėtų statybų miškų ūkio paskirties žemėje ir jie įpareigotini nugriauti neteisėtai statomus pastatus.

Tačiau, teismo nuomone, tai, kad statyba pradėta ir buvo vykdoma miško žemėje, didžiąja dalimi lėmė valstybinių institucijų pareigūnų netinkamas funkcijų vykdymas.

Pagal Statybos įstatymo 23 str. 30 d. bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, o pagal to paties straipsnio 32 dalį už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektą (jam raštu pritarti) ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tuometinė Gražutės regioninio parko direkcija 2006-07-14 raštu Nr. 7.1-131 išdavė sąlygas ūkinio pastato buvusioje sodyboje atstatymo techniniam projektui rengti, 2006-07-18 Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektė parengė, patvirtino ir išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. PS-131. Zarasų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2006-08-19 posėdžio metu buvo pritarta statybos leidimo S. B. išdavimas. 2006-08-28 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius išdavė S. B. statybos leidimą Nr. 54. Todėl teismo nuomone, pripažintos neteisėtos statybos padariniai turi būti pašalinami ir šių institucijų – Zarasų rajono savivaldybės administracijos, Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento lėšomis.

Sprendžiant asmenų, kurių lėšomis turi būti nugriauti neteisėtai statomi pastatai, kaltės dydį, atsižvelgiama į tai, kad visi minėti neteisėti administraciniai aktai buvo priimti galiojant Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimui, kuriame Konstitucinis Teismas buvo išaiškinęs statybos galimybes miškų ūkio paskirties (miško) žemėje (2006-03-16 paskelbtas „Valstybės žiniose“ Nr. 30-1050). Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 1 ir 2 d. teisės aktai negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Darytina išvada, kad Zarasų rajono savivaldybės administracija ir Gražutės regioninio parko direkcija, išduodamos projektavimo sąlygas ir projektavimo sąlygų sąvadą, Zarasų rajono savivaldybės administracija, Gražutės regioninio parko direkcija ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, pritardami statybos leidimo išdavimui, ir Zarasų rajono savivaldybės administracija, išdavusi šį statybos leidimą, nesilaikė Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimo, pažeidė Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 1 ir 2 d. KT nutarimas buvo skelbiamas viešai, todėl teigtina, jog atsakovai S. B., E. U. U. ir Ž. U. žinojo apie negalimumą statyti miško žemėje.

Todėl, teismo nuomone, neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami lygiomis dalimis, t. y. S. B., E. U. U. ir Ž. U., Zarasų rajono savivaldybės administracijos, Gražutės ir Sartų regioninių parkų direkcijos, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento lėšomis.

Ieškovas kreipėsi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, t. y. pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą. Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), iš atsakovų turi būti priteistas žyminis mokestis, kuris ieškinio pareiškimo dieną buvo 144 Lt (42 Eur) (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.). Byloje yra 172 Eur (I t., b. l. 1, III t., b. l. 2) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 96 str., 83 str., 88 str. 1 d. 3 p.). Todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų Zarasų rajono savivaldybės administracijos, V. Č., E. U. U., Ž. U., S. B., Gražutės ir Sartų regioninių parkų direkcijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento lygiomis dalimis, po 30,57 Eur.

Trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, į. k. 188602370, priteistina iš atsakovų 35,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Panaikinti 2011-09-21 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta pastato-pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) teisinė registracija, galiojimą.

Panaikinti nekilnojamųjų daiktų, ūkinio pastato rekonstruojamo į gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pirties, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Leisti atsakovui V. Č. savo lėšomis per 36 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai parengtus projektinius dokumentus, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti statinius (ar jų dalis) taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, siekiant atkurti buvusią sodybą žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini)

Teismo nustatytu terminu nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos V. Č. negavus reikiamų statybą leidžiančių dokumentų ir neatlikus kitų veiksmų, įpareigoti atsakovus E. U. U. bei Ž. U. per 6 mėnesius savo, S. B., Zarasų rajono savivaldybės administracijos, Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos bei Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento lėšomis nugriauti žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sav., esančius ūkinį pastatą rekonstruojamą į gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pirtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovams E. U. U. ir Ž. U. neįvykdžius teismo įpareigojimo per 6 mėnesius nugriauti minėtus statinius ir nesutvarkius statybvietės, ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos turi teisę pati nugriauti žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančius ūkinį pastatą, rekonstruojamą į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 4400-0935- 8161) bei pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę, atsakovų E. U. U. ir Ž. U. lėšomis.

Priteisti iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos, V. Č., E. U. U., Ž. U., S. B., Gražutės ir Sartų regioninių parkų direkcijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento po 30,57 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos, V. Č., E. U. U., Ž. U., S. B., Gražutės ir Sartų regioninių parkų direkcijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento po 5,10 Eur Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, į. k. 188602370, mokant bankui AB DNB Vilniaus skyriui, banko kodas 40100, a. s. LT63 4010 0424 0006 0063.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.