Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjui R. G. , jo atstovui advokatui V. Ž. , atsakovės Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui G. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. patikslintą prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl tarnybinio patikrinimo išvados dalyje panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo Klaipėdos apskrities VPK 2009 m. gegužės 8 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-1S-82 „Dėl R. G. sveikatos sutrikdymo“ (b.l. 39,40), kuria buvo pripažinta, kad pareiškėjo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sveikatos sutrikdymas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar policijos pareigūno statusu, taip pat tarnybinių pareigų atlikimas nesusijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vidaus tarnybos statuto (toliau- Statutas) 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Statute bei kitomis teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis.

Ar pareigūno susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalų ministro patvirtinta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis). Įgyvendinant šią Statuto nuostatą, vadovaujantis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 (toliau – ir Taisyklės), vidaus reikalų statutinėje įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūno susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas priskirtinas kuriam nors iš Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų, pareigūnas siunčiamas į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti (Statuto 40 straipsnio 8 dalis).

Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos <...> tyrimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 11 30 įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintas Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašas. Pagal Aprašo 3 punktą nukentėjęs pareigūnas ar matęs nelaimingą atsitikimą ar jo padarinius pareigūnas privalo apie nelaimingą atsitikimą nedelsdamas tarnybiniu pranešimu ar žodžiu pranešti tiesioginiam vadovui ar vidaus reikalų įstaigos vadovui. Vidaus reikalų įstaigos vadovas, gavęs informaciją apie tai, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, per 1 darbo dieną nuo tarnybinio pranešimo gavimo dienos sudaro komisiją, kuriai paveda tirti nelaimingą atsitikimą arba nelaimingo atsitikimo tyrimą paveda kompetentingam darbuotojui, kuriam pavesta įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus vidaus reikalų įstaigoje (8 p.). Aprašo 34 nurodyta, kad komisijai ar darbuotojui atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą ir nustačius, kad pareigūnas ar kursantas nukentėjo nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, <...>, vidaus reikalų įstaigoje pradedamas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, <...>, taip pat, ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, vadovaujantis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto- su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklėmis.

Nustatyta, kad vykdydant 2009 02 12 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2009 01 26 įsakymu Nr. 30-V-52 sudaryta nuolatinė nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisija atliko tarnybinį patikrinimą dėl šio komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. G. 2008 m. rugpjūčio 29 d. 11.30 val. patirtos traumos ir 2009 m. kovo 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-43 (b.l. 8-13) konstatavo, kad R. G. dešinės kojos traumą patyrė (paslydo ir susitrenkė) Klaipėdos apskrities VPK tarnybinėse patalpose tarnybos metu, lipdamas laiptais iš trečio į antrą aukštą paimti iš raštinės dokumentų, susijusių su jo tarnybos funkcijų vykdymu bei pripažino, kad tarp Klaipėdos AVPK ONTB 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. G. 2008 08 28 patirtos traumos ir tarnybos yra priežastinis ryšys ir nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados kopiją išsiuntė į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo sumos apskaičiavimo.

Byloje esantis pranešimas apie išmokėtiną draudimo sumą patvirtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 12 05 nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis dėl 2008 08 29 įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patirtos traumos valstybės lėšomis apdraustajam R. G. buvo apskaičiuota ir išmokėta 1920 Lt dydžio draudiminė išmoka.

Iš ginčijamos 2009 05 08 tarnybinio patikrinimo išvados „Dėl R. G. sveikatos sutrikdymo“ Nr. 30-IS-82 (b.l. 39,40) matyti, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2009 04 10, gavus Klaipėdos apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. G. prašymą, siekiant nustatyti, ar įvykis tarnyboje, dėl kurio buvo sutrikdyta pareigūno sveikata, yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. 2009 05 08 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-82 „Dėl R. G. sveikatos sutrikdymo“ konstatuota, kad 2008 08 29, apie 11.30val., tarnybos metu, Klaipėdos AVPK pastate, lipdamas laiptais Klaipėdos AVPK ONTB 4-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. G. paslydo ir griuvo. Pripažinta, kad R. G. sveikatos sutrikdymas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar policijos pareigūno statusu, taip pat tarnybinių pareigų atlikimas nesusijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Motyvuojamoji dalis

Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija pareigūnams mokama: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

Statuto 40 straipsnio 3 dalies bei 41 straipsnio 1 ir 2 dalių analizė leidžia teigti, kad draudimo išmokos mokamos visais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybos metu arba kai jis vykdo tarnybines pareigas (išskyrus nedraudiminius įvykius), o kompensacijos- kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, jei jų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso (pavyzdžiui, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos prieš pareigūną motyvu buvo pareigūno atlikti veiksmai).

Kompensacijas vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dėl jų sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo numato Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalis. Tačiau ne kiekvienas vidaus tarnybos sistemos pareigūno sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo faktas suteikia pagrindą gauti kompensaciją. Pareiškėjo patirtos traumos atveju galiojusios ir nagrinėjamoje byloje taikytinos 2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr.IX-804 redakcijos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalis numato tris alternatyviai galimus kompensacijos išmokėjimo atvejus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktiką dėl 2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr.IX-804 redakcijos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo yra suformavęs eilėje administracinių bylų (pav., 2007 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A9-1123/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261- 1827/2008; 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1987/2008, 2009 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2258/2009 ir kt.).

2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr.IX-804 redakcijos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas kompensacijos išmokėjimo atvejus dėl pareigūno sužalojimo, susižalojimo ar jo sveikatos sutrikdymo atliekant tarnybines pareigas arba pareigūno sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo, susijusio su jo tarnybinių pareigų atlikimu, susiejo su būtinąją sąlyga- tarnybinių pareigų atlikimas turėjo būti susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytas trečiasis kompensacijos išmokėjimo atvejis- kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso- su šia sąlyga nesiejamas. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytiems kompensacijos išmokėjimo atvejams- kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso- gali būti priskirtos situacijos, kai nustatoma, jog vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatą tretieji asmenys sutrikdo dėl atitinkamų jo atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas (pav., sulaikymo už padarytą nusikaltimą ir pan.) ar atitinkamo statuso (Statuto 2 straipsnio 5 dalis) vidaus tarnyboje. Tais atvejais, kai pareigūno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, tačiau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigūnas turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teisės aktai.

Kadangi nustatyta, jog pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta ne dėl trečiųjų asmenų pareiškėjo atžvilgiu atliktų veiksmų, susijusių su jo tarnybinių pareigų atlikimu ar statusu, o dėl paties pareiškėjo neatsargumo, reikalavimai panaikinti 2009 05 08 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-82 „Dėl R. G. sveikatos sutrikdymo“ ir atsakovą įpareigoti pareiškėjui išduoti siuntimą į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti laikytini nepagrįstais, todėl netenkintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienosapeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.