Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai ir skundą padavusiai L. L., jos atstovei advokato padėjėjai Kristinai Udrienei,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovėms Karolinai Butkutei, bei Monikai Survilienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. L. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-8047-2021, kuriuo jai už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau - Institucija) 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-8047-2021 (toliau – nutarimas) L. L. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 1 dalyje ir jai skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Nutarime nurodyta nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas: (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio mėn. 8 d. 00 val. 00 min. iki 2020 m. gruodžio mėn. 8 d. 00 val. 00 min. Nutarime nurodyta, kad:

Apibendrinus tai, kas nurodyta, Bendrijos pirmininkės pateiktas nesutikimas nėra argumentuotas ir nesudaro prielaidų abejoti aukščiau nurodyto administracinio nusižengimo padarymu.

Teismo posėdyje L. L. ir jos atstovė skundą palaikė ir prašė nutarimą panaikinti, bylą nutraukti. Nurodė, kad nėra neaišku, kokių dokumentų L. L. nepateikė. Kadangi V. V. 2020-10-12 pateikė analogišką skundą kaip 2020-08-24, o į jį L. L. buvo atsakiusi, pateikusi pareiškėjo prašomą informaciją, dokumentų kopijas arba jų išrašus, todėl ir savivaldybei persiuntė savo atsakymą būtent į 2020-08-24 V. V. skundą, nesuprato, ką dar papildomai turi pateikti, be to, ne kartą klausė institucijos, tačiau specialistė nebendradarbiavo ir nenurodė, kodėl netinka jos pateikti atsakymai, o primygtinai nurodydavo pateikti dokumentų originalus. Kadangi dalis dokumentų susiję su asmens duomenų apsauga, L. L. klausė, kokia forma pateikti tokius dokumentus V. V., kad nepažeistų asmens duomenų apsaugos įstatymo. Atsakymo iš institucijos negavo. Su Bendrijų įstatymu ji yra susipažinusi ir jame nurodyta, kad teikiama informacija ir tik tam tikrais atvejais dokumentai. Pavyzdžiui, ji negali pateikti balsavimo biuletenių, nes balsavimas slaptas, o jų skaičiavimo protokolas V. V. pateiktas buvo. Be to, ji visada atneša į susirinkimus dokumentus, bet V. V. neateina, po to rašo el. laiškus reikalaudamas pateikti informaciją. Ji informaciją paskelbia skelbimų lentoje, tačiau V. V. tai ignoruoja ir rašo skundus. V. V. prašė priimti į bendrijos narius, tačiau atsiuntus prašymo formą užpildo ne taip, po to rašo pretenzijas, kodėl reikia pildyti taip, kai jam nurodyta. Jų santykiai yra konfliktiški, V. V. netinka jokie jos sprendimai, jis piktnaudžiauja savo teisėmis ir nuolat rašo pretenzijas. Ji visus savo atsakymus jam argumentuoja ir pagrindžia teisės aktais juos cituodama, tuos atsakymus nusiuntė savivaldybei, nes nebežino, kaip dar išsamiau reikia jam atsakyti. Be to, V. V. nori susipažinti su visais dokumentais nuo bendrijos įkūrimo, tačiau reikia įvertinti jų apimtį, kopijavimą, nuasmeninimą, kaip kad dabar nurodo institucijos atstovės. Dėl įpareigojimų termino, tai nori pažymėti, kad gavo institucijos laišką tik 2020-12-09 ir iškart pateikė rytojaus dieną atsakymą. Galėjo būti pašte 2020-11-24 laiškas, bet ten nebuvo prisegto dokumento, kaip 2020-12-09 el.laiške. Galėjo nesuprasti prisegtuko formato.

Institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka ir iš esmės palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus. Paaiškino, kad Institucija gavo V. V. skundą, jo pagrindu skyrė bendrijos pirmininkei įpareigojimus, iki nurodyto termino – 2020-12-07 įpareigojimų L. L. neįvykdė. Vėliau buvo siųsti priminimai. Jeigu L. L. nemokėjo atsidaryti adoc formatu siųsto 2020-11-24 Rašto, tai turėjo kreiptis į Instituciją ir pasiklausti, kokiu būdu jį peržiūrėti, o ne ignoruoti. Į teismo klausimą, kokie konkrečiai dokumentai nebuvo pateikti, kokia trečio iš keturių L. L. skirtų įpareigojimų apimtis, kaip konkrečiai išsamiai reikėjo pirmininkei atsakyti į V. V. skundą, nurodė, jog turima omeny visus bendrijos veiklos dokumentus, sąrašas nėra baigtinis. Kaip išsamiai atsakyti V. V. yra nurodyta jo ir kitų pareiškėjų 2020-10-12 skunde.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. skundas tenkintinas iš dalies – nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai.

Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus, bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Vadovaujantis ANK 563, 569, 617 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, o to padaryta, nagrinėjamu atveju, nebuvo.

Visų pirma, pažymėtina, kad buvo pažeista atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą. Asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn turi žinoti, kuo yra kaltinamas, kad galėtų tinkamai gintis. Kaltinimas turi būti aiškus ir išsamus. Pažymėtina, kad nutarime skiltyje „nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas“ nurodytas laikas yra viena diena - nuo 2020 m. gruodžio 8 d. 00 min. iki 2020 m. gruodžio 8 d. 00 val., nors nutarimo nusižengimo esmėje laikas iki kada L. L. turėjo pateikti V. V. ir kitiems (duomenys neskelbtini) daugiabučio patalpų savininkams, bei institucijai informaciją ir patvirtinančius dokumentus, kad įvykdė 2020 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. A51-149667/20 skirtus įpareigojimus nurodytas net keturiais skirtingais laikotarpiais: nuo 2020 - 11-24 iki 2020 - 12-07; 2020-12-09 iki 2020-12-17; 2020-02-11 iki 2020-02-25; 2021-03-10 iki 2021-03-10, tai yra L. L. inkriminuojamas trunkamojo pobūdžio nusižengimas. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovės laikėsi pozicijos, kad L. L. skirtų įpareigojimų įvykdymo pabaiga 2020-12-07, tačiau, iš susirašinėjimų matyti, įpareigojimų laiką Institucija keitė (pvz. b. l. 47: „prašome iki 2020-02-25 įvykdyti aukščiau minėtu raštu teiktus įpareigojimus ir pateikti Pareiškėjams Rašte nurodytus dokumentus, atsakyti į prie Rašto pridėtą skundą, atsakymo kopiją atsiųsti“ institucijai nurodytu el. paštu) ir tai tai paneigia institucijos atstovių teiginį, jog po 2020-12-07 buvo sisųsti priminimai.

Pažymėtina, kad L. L. patraukta atsakomybėn už informacijos nesuteikimą bendrijos nariui, o ne informacijos nesuteikimą Institucijai (už tai atsakomybė numatyta ANK 505 straipsnyje), visgi nusižengimo esmėje ji kaltinama ir už tai, kad nevykdė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 13 punkte nustatytos pareigos, nes kaip Bendrijos pirmininkė būdama atsakinga už duomenų pateikimą savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims, turintiems teisę prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip Bendrijos valdymo organai atlieka jiems pagal šį įstatymą priskirtas funkcijas, iki 2020-12- 07 neinformavo institucijos raštu ir nepateikė tą informaciją patvirtinančių dokumentų apie 2020 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. A51-149667/20 skirtų įpareigojimų įvykdymą. Teismas bylą nagrinėja kaltinimo ribose, o pagal suformuluoto kaltinimo apimtį sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė, o šiuo atveju teismas vertina, kad nėra tiksli nusižengimo kvalifikacija, nes nurodomos faktinės aplinkybės ir atitinkančios teisės normos sudėtį.

Pastebėtina ir tai, kad nutarime nėra aišku, kokios konkrečiai informacijos V. V. ir kitiems pareiškėjams nesuteikė L. L.. Nutarime nurodyta, kad V. V. 2021-01-18 el. laišku (reg. Nr. A97-1985/21), 2021-03-16 raštu (reg. Nr. A50- 7873/21), 2021-04-02 raštu (reg. Nr. A50-10021/21) pateikta informacija rodo, jog bendrijos Pirmininkė įpareigojimų nevykdo. Kitas įrodymas, kad Pirmininkė nevykdo įpareigojimų – nepateikimas Institucijai raštu dokumentų, kad įpareigojimus vykdė. Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant iš V. V. 2020-10-12 skundo priedų, dalis jo reikalaujamos informacijos vis gi buvo pateikta. Tačiau Institucija gavusi V. V. pretenziją tiesiog abstrakčiai įpareigojo L. L. pateikti skunde reikalaujamą informaciją ir išsamiai atsakyti į Skundą. Teismo posėdžio metu institucijos atstovių paklausus, kokius dokumentus privalėjo pateikti L. L. trečiu Rašto įpareigojimu („išsamiai atsakyti į pridedamą skundą, pateikti Pareiškėjams jų prašomus dokumentus“) be jau išvardintų pirmame ir antrame įpareigojime, jos nurodė, kad visus prašomus patalpų savininkų, sąrašas nėra baigtinis, kas teismo vertinimu, reiškia jog įpareigojimas yra neaiškios apimties ir pažeidžia traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises. Ką reiškia išsamiai atsakyti į skundą ir kodėl L. L. atsakymas V. V. 2020-12-10 el. paštu institucijos vertintas kaip neišsamus (b. l. 143), taip pat nenurodė, bet pažymėjo, kad atsakymas V. V. turėjo būti pateiktas iki 2020-12-07, be to, sprendžiant iš V. V. raštų institucijai, išsamios informacijos jis iš Pirmininkės negauna. Teismas pažymi, kad toks įpareigojimas, kaip „išsamiai atsakyti“ taipogi yra susijęs su vertinamuoju kriterijumi ir pažeidžia traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises. Teismo vertinimu, kadangi atsakomybėn patrauktas asmuo ginasi, kad dalis dokumentų yra labai didelės apimties, dar kitų, jos manymu, teikti neprivalo, tiriant nusižengimą, surašant nutarimą, turi būti aiškiai nustatyta, kokius konkrečius pažeidimus padarė atsakomybėn traukiamas asmuo, t. y. kokių tiksliai dokumentų ir informacijos, kurią buvo reikalaujama pateikti, ir kurią privalo pateikti pagal teisės aktus, atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė. Tik tokiu atveju galima būtų tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo, nustatyti, kurie dokumentai ir kokiu pagrindu privalėjo būti teikiami, o kokie ne.

Institucija nutarime nepateikė jokių motyvų dėl atsakomybėn traukiamo asmens argumentų, kad dalis reikalaujamų pateikti dokumentų yra susiję su asmens duomenų apsauga. Pastebėtina, kad vertinant L. L. ir institucijos susirašinėjimą, su L. L. nebuvo bendradarbiauta ir nebuvo išaiškinta, kokia forma ji privalo pateikti tokius dokumentus. Iš L. L. rašytinių ir žodinių paaiškinimų, bei byloje esančių rašytinių V. V. pretenzijų matyti, kad šių asmenų santykiai yra konfliktiški. L. L. teigia, kad V. V. sudaromos galimybės susipažinti su informacija, jis specialiai neatvyksta į susirinkimus, kai ji atneša dokumentus, be to, daugumos dokumentų išrašus skelbia skelbimų lentoje, tačiau V. V. nurodo atvirkščiai, aiškina, kad skirtingiems patalpų savininkams teikiama skirtinga informacija. Institucija turi pareigą objektyviai ir nešališkai tirti administracinį nusižengimą, tačiau šių aplinkybių Institucija visiškai netyrė, nevyko į vietą, neapklausė kitų patalpų savininkų, nesiaiškino, ar tikrai nevienoda informacija teikiama, o tik formaliai rėmėsi išskirtinai V. V. rašytiniais paaiškinimais, prie kurių taipogi nepridedami jokie teiginių įrodymai, rašoma ne tik savo vardu („“nebuvome gavę...iš savo pusės informuojame“). Institucija taip pat neapklausė ir nebendravo su kitais 2020 m. spalio 12 d. skundo pareiškėjais dėl atsakymų pateikimo į skundą, nors teismo posėdžio metu Institucijos atstovės nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokia forma turi būti teikiama reikalaujama informacija, galima ir ne raštu. Visgi Rašte institucija reikalavo L. L. pateikti viską raštu, tai nurodė ir nutarime. Teismo vertinimu informacijos prašantis ir ją teikiantis asmuo turi teisę pasirinkti protingą informacijos teikimo formą, įvertinę jos naudojimo tikslą. Pažymėtina, kad Institucija netyrė ir nesiaiškino, kokia yra reikalaujamų pateikti dokumentų apimtis, o to nenustačius, neįmanoma nustatyti ir to, kokia jų pateikimo forma atitinka protingumo kriterijus, ar galėjo L. L. pateikti visus dokumentus, juolab, kad Skunde jie ir nėra konkrečiai įvardinami, juos nuasmeninti, jei jie susijęs su asmens duomenų apsauga, ir raštu pateikti, kaip to reikalavo Institucija Rašte, o be to, tokiu atveju, Institucija nesiaiškino, ar V. V. sutinka apmokėti už dokumentų kopijas, ar nepiktnaudžiauja savo prašymais, juolab, kad L. L. išreiškė tokią poziciją, kad ji atneša dokumentus susipažinti, bet V. V. neateina, rašo laiškus, ji į juos operatyviai atsako, atsiuntė Institucijai susirašinėjimų el. laiškais kopijas, tačiau nutarime Institucija tai vertino kaip perteklinę informaciją, nurodydama, kad „buvo pateiktas 281 lapas bylos medžiagos, kas laikytina labai didele apimtimi palyginus su Raštu teiktais įpareigojimais“.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog Institucija tyrimą atliko formaliai, rėmėsi tik vieno pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais, savo iniciatyva nerinko jokių įrodymų, byloje yra nenustatytos reikšmingos aplinkybės, nutarime nėra aiškiai nurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties elementai, visa įrodinėjimo našta perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kas užkirto kelią atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, o Institucijai ir vėliau teismui – išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą. Institucijos nutarimas savo išraiškos forma yra ydingas, o nurodytos (nusižengimo laikotarpis, veiksmai ir jų kvalifikacija), nenurodytos (konkretūs pažeidimai dėl trečio Rašto įpareigojimo) aplinkybės neatitinka administracinio nusižengimo protokolui ar nutarimui keliamų reikalavimų.

ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju, įvertinus jau minėtų argumentų visumą, darytina išvada, kad, nors dalį nurodytų netikslumų teismas galėtų pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, tačiau pašalinti visus minėtus trūkumus teismas neturi nei galimybės, nei pareigos. Be to, Institucijos atstovės teismo posėdyje negalėjo atsakyti į teismo klausimus apie esmines bylos aplinkybes (dėl konkrečių atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų), nors pareiga suformuluoti kaltinimą ir pagrįsti asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą atitinkamais duomenimis kyla bylą inicijavusiai, tyrimą atlikusiai, nutarimą priėmusiai institucijai.

Atsižvelgus į tai, kad atitinkamas sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais, taip pat į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

L. L. prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendžia dėl išlaidų teisinei pagalbai tik tokiu atveju, kai nusprendžia nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties (2021 m. kovo 19 d. Nr. KT45-A-N3/2021 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas Nr. KT45-A-N3/2021). Kadangi nagrinėjamu atveju toks sprendimas nėra priimtas, dėl bylinėjimosi išlaidų nesprendžiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos L. L. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-8047-2021 ir grąžinti bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.