- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-1020/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- Neries regioninio parko direkcijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“
- Ieškovas
- RUAB „Alfva“
- Advokatai
- Gediminas Bulotas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alfva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5319-178/2010 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alfva“ ieškinį atsakovui Neries regioninio parko direkcijai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“ dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
1. Ginčo esmė
Ieškovas RUAB „Alfva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Neries regioninio parko direkcijai, trečiajam asmeniui UAB „Hidrostatyba“, prašydamas panaikinti atsakovo sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą viešajame pirkime „Buivydų ir Bradeliškių piliakalnių tvarkymo darbai“ ir įpareigoti atsakovą įtraukti ieškovo pasiūlymą į preliminarią pasiūlymų eilę. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2009 m. gruodžio 18 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Buivydų ir Bradeliškių piliakalnių tvarkymo darbams pirkti. Ieškovas pažymėjo, kad jo pasiūlymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad jis, kaip restruktūrizuojama įmonė, neatitinka konkurso sąlygų 16.2. punkte keliamų reikalavimų. Ieškovo teigimu, konkurso sąlygų 16.2. punkte nėra nustatyta, kad tiekėjas, kuris yra restruktūrizuojamas, ar kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Ieškovo nuomone, atsakovas, neįtraukęs į konkurso sąlygas nuostatos, jog tiekėjas, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, bus laikomas neatitinkančiu minimalių kvalifikacinių reikalavimų, be pagrindo ieškovo restruktūrizavimo aplinkybę aiškina ieškovo nenaudai ir ją tapatina su kitų kvalifikacinių reikalavimų sąlygomis. Ieškovas nurodė, kad perkančioji organizacija neturi teisės perkelti neaiškių pirkimo dokumentų nuostatų netinkamo aiškinimo rizikos tiekėjams, tinkamai nesuformuluodama pirkimo sąlygų pirkimo dokumentuose, o neaiškios, dviprasmiškos pirkimo dokumentų sąlygos turi būti aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies, t. y. šiuo atveju atsakovo, nenaudai. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai įmonės restruktūrizavimo procesą tapatina su įmonės nemokumu ar taikos sutartimi su kreditoriais, nepagrįstai teigia, jog iškėlus restruktūrizavimo bylą yra apribojama įmonės veikla. Ieškovas pažymėjo, kad restruktūrizuojama įmonė nėra nemoki, priešingai, iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, konstatuojama, jog įmonė turi visas galimybes likti veikiančiu rinkos dalyviu išvengiant bankroto. Ieškovas nurodė, kad restruktūrizavimo proceso metu įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą ir nėra jokių ribojimų mokėti einamuosius mokėjimus. Ieškovo teigimu, įmonės restruktūrizavimo procesas nėra tapatus ar panašus į taikos sutarties su kreditoriais sudarymą, nes taikos sutartis su kreditoriais šiame procese nėra sudaroma, restruktūrizavimo procesas taip pat nėra nurodytas kaip sąlyga, draudžianti ar ribojanti tiekėjų dalyvavimą pirkime teisės aktuose, reglamentuojančiuose viešųjų pirkimų procedūras, aiškinti šią teisės normą plečiamai, kai yra pateiktas tokių sąlygų baigtinis sąrašas, nėra jokio pagrindo. Ieškovo nuomone, atsakovas, nustatydamas neaiškius kvalifikacinius reikalavimus ir juos aiškindamas plečiamai tiekėjų nenaudai, neužtikrina tinkamo lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų įgyvendinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 3 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo RUAB „Alfva“ 605 Lt išlaidų už advokato pagalbą atsakovui Neries regioninio parko direkcijai bei 40,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nurodė, kad ieškovo pasiūlymas, kaip neatitinkantis kvalifikacinių reikalavimų, buvo atmestas remiantis konkurso sąlygų 16.2. punktu, kuris numatė, kad tiekėjas nebūtų bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais sudaręs taikos sutarties, sustabdęs ar apribojęs savo veiklos, jam nebūtų iškelta bankroto byla ar vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nebūtų siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais. Teismas pažymėjo, kad šis reikalavimas iš esmės atkartoja VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus. Teismas nurodė, kad ieškovas yra restruktūrizuojama įmonė ir ginčas yra kilęs dėl to, ar nagrinėjamu atveju tokiame statuse esanti įmonė (ne)atitinka konkurso sąlygų 16.2. punkto kvalifikacinį reikalavimą.
Teismas nurodė, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio įstatymo tikslas yra sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonės restruktūrizavimo procese įgyvendinamos priemonės yra skirtos įmonės mokumui atkurti, šis procesas apima ir įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžio bei vykdymo terminų pakeitimą (ĮRĮ 2 str. 2 d.). Teismo teigimu, vertinant sistemiškai ĮRĮ nuostatas, apibendrintai galima konstatuoti, kad iš esmės visas įmonės restruktūrizavimo procesas pradedant nuo restrūktūrizavimo bylos iškėlimo galimybės iki pat jos nutraukimo ar restruktūrizavimo proceso pabaigos yra susijęs ne tik su pačios įmonės tam tikrais valiniais sprendimais, bet ir su itin išreikšta kreditorių valia, inter alia nuolaidomis dėl skolinių įsipareigojimų, restruktūrizavimo plano (ne)tvirtinimu ir t.t., taigi be kreditorių (bent jau įstatyme numatytos jų dalies) sutikimo, t. y. faktinio susitarimo su jais, įmonei restruktūrizavimo byla net negali būti iškelta, o vėlesnė proceso eiga iš esmės yra kreditorių kontroliuojama. Teismas nurodė, kad faktinės nagrinėjamo atvejo aplinkybės patvirtina susitarimo su kreditoriais siekimą, todėl atsakovas pagrįstai įvertino ieškovą, kaip subjektą siekiantį susitarimo su kreditoriais, t.y. neatitinkantį konkurso sąlygų 16.2. punkto reikalavimų, ir, remdamasis konkurso sąlygų 61.2. punktu, atmetė jo pasiūlymą. Teismo nuomone, tokią išvadą netiesiogiai patvirtina ir konkurso sąlygų 16.2. punkte nurodyto kvalifikacinio reikalavimo atitikimą turinčių patvirtinti įrodymų pobūdis. Teismas nurodė, kad šiame punkte iš tikrųjų nėra tiesiogiai įvardijama, jog tiekėjas negali būti restruktūrizuojama įmonė, tačiau 16.2. punkte keliamo reikalavimo atitikimo įrodymui – inter alia susitarimo su kreditoriais (ne)buvimo įrodymui – turi būti pateiktas būtent Valstybės įmonės registrų centro išduotas dokumentas apie įmonės statusą, tuo tarpu kaip tik šiame registre ir fiksuojama įmonės būklė (bankrutuojanti, likviduojama, restruktūrizuojama ir pan.), kuriai esant įmonė pagal konkurso sąlygų 16.2. punkto turinį laikytina neatitinkančia kvalifikacijos reikalavimų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad konkursas paskelbtas darbams, finansuojamiems iš Europos regioninio plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto. Teismas pažymėjo, kad kiekviena perkančioji organizacija yra suinteresuota ne tik (ir ne tiek) sėkmingai įvykdyti pirkimo procedūras, bet pasiekti pirkimo sėkmingo rezultato – šiuo atveju racionaliai tinkamai ir laiku atliktų darbų objekte. Teismo nuomone, akivaizdu, kad esant tokiai situacijai, kai ieškovas pagal savo statusą yra tarpinėje padėtyje tarp normaliai veikiančios įmonės ir galimo bankroto, tokio rezultato pasiekimas yra pagrįstai ženkliai mažiau tikėtinas negu vykdant darbus normaliai funkcionuojančiai įmonei, tuo tarpu ieškovo bankroto atveju, jam neužbaigus pradėtų darbų, likusių darbų atlikimas ne tik vėluotų, bet ir galimai būtų susijęs su papildomomis išlaidomis, nekalbant jau apie tai, kad faktiškai iš ieškovo nebūtų galima pareikalauti pašalinti atliktų darbų trūkumus ar atlyginti jų šalinimo vertę. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo sprendimas atmesti pasiūlymą yra pagrįstas ne tik formaliu konkurso sąlygų 16.2. punktu (kartu ir VPĮ 33 str. 2 d. 1, 2 p. taikymu), bet ir VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimo tikslo kontekste.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas RUAB „Alfva“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nors teismas sprendime pripažino, kad konkurso sąlygose nėra tiesioginės nuostatos, jog tiekėjas negali būti restruktūrizuojama įmonė, tačiau nepagrįstai ieškovo restruktūrizavimo procesą prilygino susitarimui su kreditoriais ir taip sudarė prielaidas ieškovo pasiūlymą vertinti, kaip neatitinkantį konkurso sąlygų.
2. Restruktūrizuojama įmonė nėra nemoki, priešingai – teismo nutartimi iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą konstatuojama, jog įmonė turi visas galimybes likti veikiančiu rinkos dalyviu išvengiant bankroto. Dėl to negalima sutikti, jog iškėlus restruktūrizavimo bylą yra apribojama restruktūrizuojamos įmonės veikla. Restruktūrizavimo proceso metu restruktūrizuojama įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą ir nėra jokių ribojimų mokėti einamuosius mokėjimus, priešingai – restruktūrizuojama įmonė tokius mokėjimus privalo vykdyti.
3. Restruktūrizavimo procesas nėra nurodytas kaip sąlyga, draudžianti ar ribojanti tiekėjų dalyvavimą pirkime teisės normų aktuose, reglamentuojančiuose viešųjų pirkimų procedūras (VPĮ 33 str. 2 d.) ir aiškinti nurodytą teisės normą plečiamai, kai yra pateiktas tokių sąlygų baigtinis sąrašas, nėra pagrindo. Teismas neaiškius kvalifikacinius reikalavimus aiškino plečiamai tiekėjų nenaudai, o tai neužtikrina tinkamo viešųjų pirkimų principų įgyvendinimo bei juos pažeidžia. Nesant nustatytoms pirkimo dokumentų sąlygoms, dėl to, jog tiekėjas, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų, o vėliau šias aplinkybes vertinant kaip sąlygas draudžiančias tiekėjui pateikti pasiūlymą, teismas netinkamai taikė VPĮ normas, reglamentuojančias lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų laikymąsi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Neries regioninio parko direkcija prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad su ieškovo RUAB „Alfva“ apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą.
Atsiliepime į apeliacinį tretysis asmuo UAB „Hidrostatyba“ prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad Neries regioninio parko direkcijos Viešųjų pirkimų tarnyba, vykdydama viešąjį pirkimą „Buivydų ir Bradeliškių piliakalnių tvarkymo darbai“ tinkamai taikė VPĮ nuostatas, o pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl RUAB „Alfva“ apeliacinis skundas yra atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
IV. Byloje nustatytos aplinkybės
Atsakovas Neries regioninio parko direkcija 2009 m. gruodžio 18 d. „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Buivydų ir Bradeliškių piliakalnių tvarkymo darbams pirkti. Ieškovas RUAB „Alfva“ atvirojo konkurso metu atsakovui pateikė pasiūlymą atlikti perkamus Buivydų ir Bradeliškių piliakalnių tvarkymo darbus už 586 950 Lt. Atsakovas 2010 m. sausio 19 d. pranešimu Nr. 03-18-27 ieškovui apie pasiūlymo atmetimą nurodė, kad ieškovas neatitinka konkurso sąlygų 16.2. punkte įtvirtinto reikalavimo nustatančio, kad konkurso dalyvis neturi būti sudaręs susitarimų su kreditoriais, taip pat nurodė, jog ieškovas neatitinka konkurso sąlygų 16.8. punkte nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, nes nepateikė duomenų patvirtinančių, kad ieškovas yra įvykdęs bent vieną analogiško pobūdžio sutartį, kurios vertė būtų ne mažesnė kaip 1 000 000 Lt, ir todėl perkančioji organizacija nusprendė atmesti dalyvio pasiūlymą.
Ieškovas, nesutikdamas su tokiu atsakovo sprendimu, vadovaudamasis VPĮ 93 straipsnio nuostatomis, pateikė atsakovui 2010 m. sausio 21 d. pretenziją dėl atmesto ieškovo pasiūlymo. Ieškovas pretenzijoje nurodė, jog nesutinka su tokiu atsakovo sprendimu, ir paaiškino, jog nurodytos pasiūlymo atmetimo priežastys – ieškovo restruktūrizavimas ir bent vienos analogiško pobūdžio sutarties, kurios vertė būtų ne mažesnė kaip 1000000 Lt, įvykdymas, negali būti pagrindu atmesti ieškovo pasiūlymą. Ieškovas savo pretenziją argumentavo tuo, jog konkurso sąlygose nebuvo nustatyta, kad asmuo, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, laikytinas neatitinkančiu bendrųjų kvalifikacinių reikalavimų, taip pat konkurso sąlygose buvo nustatyta, kad analogiško pobūdžio sutartis, kurios vertė būtų ne mažesnė kaip 1000000 Lt, gali būti ne tik įvykdyta, bet ir vykdoma, ieškovas yra tokius duomenis pateikęs atsakovui, tačiau jų atsakovas tinkamai neįvertino.
Atsakovas 2010 m. sausio 26 d. raštu Nr. 03-18-47 nurodė, kad atsakovas išnagrinėjo ieškovo pretenziją ir ieškovo pretenziją patenkino iš dalies, kad atsakovas pripažino, kad ieškovas yra pateikęs duomenis apie analogiško pobūdžio sutarties, kurios vertė būtų ne mažesnė kaip 1000000 Lt vykdymą ir šioje dalyje ieškovo pretenziją tenkino, kitoje dalyje atsakovas ieškovo pretenziją atmetė, kadangi restruktūrizavimo proceso metu neišvengiamai sudaroma (siekiama sudaryti) taikos sutartį su kreditoriais, todėl ieškovas, būdamas restruktūrizuojama įmonė, atitinka VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte apibūdintą padėtį dėl taikos sutarties su kreditoriais sudarymo.
V. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad konkurso sąlygų 16.2. punkte nėra nustatyta, kad tiekėjas, kuris yra restruktūrizuojamas, ar kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, neatitinka konkurso sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Pažymėtina, kad konkurso sąlygose buvo nustatyti tiekėjų kvalifikacijos, ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai. Vienas iš kvalifikacijos reikalavimų buvo, kad tiekėjas nėra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais sudaręs taikos sutarties, sustabdęs ar apribojęs savo veiklos ar jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus nėra tokia pati ar panaši, jam nėra iškelta bankroto byla arba nėra vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nėra siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais arba jam nėra vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus (konkurso sąlygų 16.2. p.). Byloje nustatyta, kad be ieškovo konkursui taip pat buvo pateikti ir kitų tiekėjų UAB „Akordas 1“, UAB „Rekreacinė statyba“ ir UAB „Hidrostatyba“ pasiūlymai. Pagal minėto supaprastinto atviro konkurso sąlygų nuostatas viešojo pirkimo komisija tikrina tiekėjų pasiūlymuose pateiktų kvalifikacijos duomenų atitiktį konkurso sąlygose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Viešųjų pirkimų komisija priima sprendimą dėl kiekvieno pasiūlymą pateikusio tiekėjo minimalių kvalifikacijos duomenų atitikties konkurso sąlygose nustatytiems reikalavimams ir kiekvienam iš jų praneša apie šio patikrinimo rezultatus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie tiekėjai, kurių kvalifikacijos duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus (konkurso sąlygų 55., 56. p.).
Byloje nustatyta, kad atsakovo viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. sausio 18 d. posėdyje buvo įvertinta tiekėjų kvalifikacija pagal pasiūlymų medžiaga. Komisijos sprendimu buvo pripažinta, kad ieškovo kvalifikacija neatitinka supaprastinto atviro konkurso sąlygų 16.2.p. ir 16.8.p. reikalavimų ir jo pasiūlymas buvo atmestas. Komisijos protokole argumentuotai konstatuota, jog tiekėjo RUAB „Alfva“ pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų 16.2. punkte nustatytiems reikalavimams dėl dalyvio kvalifikacijos lygio. Be kitų argumentų, jame nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog dalyvis yra restruktūrizuojamas, t. y. dalyvio veikla yra apribota, taip pat į tai, jog dėl taikomos restruktūrizavimo procedūros dalyvio atsiskaitymas su kreditoriais objektyviai yra modifikuotas – dalyvis yra sudaręs ar sudarys susitarimus su kreditoriais, todėl darytina išvada, jog dalyvis neatitinka konkurso sąlygų 16.2. punkte įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas sutiko su tokiu vertinimu pagrįstai. Nors konkurso sąlygose ir nebuvo įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas dėl to, kad tiekėjas negali būti restruktūrizuojama įmonė, tačiau ne dėl to ieškovo pasiūlymas buvo atmestas. Ieškovo pasiūlymo atmetimo priežastys ir argumentai išdėstyti, kaip nurodyta, viešųjų pirkimų komisijos protokoluose. Minėtuose protokoluose nurodyta, jog pats restruktūrizuojamos įmonės statusas leidžia teigti, kad ši įmonė yra sudariusi susitarimą su savo kreditoriais, kad toks susitarimas nebūtinai turi būti suprantamas tiesiogiai ir formaliai, kad visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos bei kreditorių ir įmonės veiksmai patvirtina tokio susitarimo buvimą, o toks susitarimas traktuotinas kaip atitinkantis konkurso sąlygų 16.2. punkto nuostatas, kad tai yra objektyvus ieškovo, kaip restruktūrizuojamos įmonės, sudariusios susitarimą su kreditoriais, įvertinimas.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai restruktūrizavimo procesą prilygino susitarimui su kreditoriais ir taip sudarė prielaidas ieškovo pasiūlymui vertinti, kaip neatitinkantį konkurso sąlygų. Akivaizdu, kad restruktūrizavimo procesas neįmanomas be susitarimo su kreditoriais. Pats restruktūrizuojamos įmonės statusas leidžia teigti, kad ši įmonė yra sudariusi susitarimą su savo kreditoriais dėl reikalavimų vykdymo atidėjimo, veiklos ribojimo ir t. t., nes pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas įmonės restruktūrizavimo procesas - apribota įmonės veikla, siekiant atkurti įmonės mokumą. Tai aiškiai pabrėžta šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, jog įmonės restruktūrizavimo procesas – ūkinės veiklos rūšies pakeitimo, gamybos modernizavimo, darbo organizavimo tobulinimo, įmonės turto ar jo dalies pardavimo, kitų įmonių turto priėmimo jas jungiant ar skaidant, techninių, ekonominių bei organizacinių priemonių, skirtų įmonės mokumui atkurti, įgyvendinimas, įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžio bei vykdymo terminų pakeitimas.
Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo reikalavimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo į teismą kreipiasi įmonės vadovas, gavęs kreditorių susirinkimo nutarimą restruktūrizuoti įmonę. Prie pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi būti pridėti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys, kuriems pritarė pagrindiniai kreditoriai ar pirmasis kreditorių susirinkimas. Restruktūrizavimo procesas neįmanomas be įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Restruktūrizavimo planą turi svarstyti ir patvirtinti kreditorių susirinkimas (ĮRĮ 15 str.). Tik gavęs kreditorių susirinkimo nutarimą pritarti restruktūrizavimo plano projektui, įmonės administratorius gali jį pateikti teismui tvirtinti.
Sisteminis nurodytų ir kitų normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad restruktūrizavimo proceso metu neišvengiamai sudaromas susitarimas su kreditoriais, kuriuo restruktūrizuojama įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar atsisakyti. Atsižvelgiant į tai, jog konkurso dalyvis RUAB „Alfva“ yra restruktūrizuojama įmonė, t.y. jo veikla yra apribota, taip pat į tai, jog dėl taikomos restruktūrizavimo procedūros tokio dalyvio atsiskaitymas su kreditoriais objektyviai yra pakitęs, laikytina, kad toks dalyvis yra sudaręs ar sudarys susitarimus su kreditoriais, kurie prilygintini taikos sutarties sudarymui, ir tai neatitinka pirkimo sąlygos, kad toks dalyvis turi būti su kreditoriais nesudaręs taikos sutarties, nesustabdęs ar neapribojęs savo veiklos, nesudaręs susitarimo su kreditoriais.
Iš esmės tokios nuomonės laikosi Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, išdėstydama šiuo klausimu savo poziciją 2010 m. gegužės 14 d. pranešime perkančiosioms organizacijoms dėl restruktūrizuojama įmonių dalyvavimo viešuosiuose konkursuose. Pranešime nurodyta: „Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) atkreipia perkančiųjų organizacijų dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2008, Nr. 81-3179; 2009, Nr. 93-3986) (toliau - Įstatymas) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato sąlygas, ribojančias tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime, kai tiekėjui iškelta bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus. Nepaisant to, kad minėtame straipsnyje nėra aiškiai įvardintos sąlygos, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas turi restruktūrizuojamos įmonės statusą, Tarnyba pažymi, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo priežastys ir pasekmės yra tokios pačios ar panašios į atvejį, kai siekiama susitarimo su kreditoriais. Tiek vienu, tiek kitu atveju siekiama sumažinti ar likviduoti įmonės įsiskolinimus kreditoriams mainais už tam tikras jų nuolaidas. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatyme vartojamas terminas „analogiškos procedūros“, kas reiškia, kad tam tikri neesminiai skirtumai yra galimi. Atsižvelgiant į tai, perkančiajai organizacijai analogišką sąlygą nustačius pirkimo dokumentuose, ji turėtų atmesti restruktūrizuojamos įmonės pateiktą paraišką ar pasiūlymą“.
Byloje nustatyta, kad tokio susitarimo buvimą patvirtina ieškovo pateikti į bylą dokumentai apie įmonės restruktūrizavimą.
Teisėjų kolegijos nuomone, neteisingi bei nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog restruktūrizuojama įmonė nėra nemoki, o priešingai, teismo nutartimi iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą konstatuojama, jog įmonė turi visas galimybes likti veikiančiu rinkos dalyviu išvengiant bankroto. Įmonės restruktūrizavimo procesas aiškiai susijęs, priešingai nei teigia ieškovas, su įmonės nemokumu. Tai patvirtinama ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio bei kitų straipsnių nuostatose. Pati restruktūrizavimo byla keliama įmonei dėl to, kad ji negali atsiskaityti su kreditoriais. Tai aiškiai išdėstyta Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3 straipsnyje. Pats faktas, kad įmonė turi skolų ir jų negali sumokėti, leidžia teigti, jog įmonė nėra moki, nes tokiu atveju nereikėtų sudaryti sąlygų sumokėti skolas, atkurti mokumą ir t.t. (ĮRĮ 1 str. 2 d.).
Pažymėtina tai, kad UAB „Alfva“ nemokumas nurodomas UAB „Alfva“ generalinio direktoriaus ieškinyje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Alfva“, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartyje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Alfva“.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog įmonės restruktūrizavimo procesas nėra tapatus ar panašus į taikos į taikos sutarties su kreditoriais sudarymui, nes taikos sutartis su kreditoriais šiame procese nėra sudaroma. Pažymėta tai, jog pats restruktūrizuojamos įmonės statusas leidžia teigti, kad ši įmonė yra sudariusi susitarimą su savo kreditoriais, ir toks susitarimas nebūtinai turi būti suprantamas tiesiogiai ir formaliai. Visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos bei kreditorių ir įmonės veiksmai patvirtina tokio susitarimo buvimą, o toks susitarimas traktuotinas kaip atitinkantis konkurso sąlygų 16.2. punkto nuostatas. Tad savo esme tokie kreditorių veiksmai ir nutarimai prilygsta sutartiniams santykiams su kreditoriais - susitarimui su jais. Toks susitarimas nebūtinai turi būti sudarytas formalia taikos sutarties forma, kaip supranta apeliantas. Jo buvimą, kaip minėta, patvirtina šalių veiksmai, dokumentai ir pati įmonės restruktūrizavimo esmė. Tokį susitarimą galima prilyginti savotiškai nemokios įmonės taikos sutarčiai su kreditoriais.
Apeliaciniame skunde ieškovas RUAB „Alfva“ nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino restruktūrizuojamos įmonės statusą ir faktinę ieškovo padėtį. Tokius savo argumentus RVAB „Alfva“ grindžia tuo, kad viešojo pirkimo konkurso sąlygų 16.2. punkte nėra konkrečiai ir aiškiai įvardinta, kad tiekėjas, kuris yra restruktūrizuojama įmonė ar kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų, kad priimdamas sprendimą teismas plečiamai aiškino kvalifikacinius reikalavimus, o tai neužtikrina tinkamo viešųjų pirkimų principų įgyvendinimo.
Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pagal VPĮ 32 straipsnio l dalį perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus bei pareikalauti pateikti pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus turi tenkinti tiekėjas, atsižvelgdama į pirkimo sutarties vertę, įvykdymo terminus, jos finansavimą ir pan., nustato pati perkančioji organizacija. Kadangi viešasis pirkimas finansuojamas iš Europos regioninio plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto, todėl pagrįstai pirkimą vykdanti Neries regioninio parko direkcija, siekdama tinkamai ir laiku įsisavinti Europos regioninio plėtros fondo lėšas, nustatė santykinai griežtus minimalius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, įskaitant konkurso sąlygų 16.2. punkte nustatytus reikalavimus, kad dalyvis nebūtų bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais sudaręs taikos sutarties, sustabdęs arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus nėra tokia pat ar panaši, taip pat jam nėra iškelta bankroto byla arba nėra vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nėra siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais arba jam nėra vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus. Ieškovo konkursui pateikta 2009 m. gruodžio 30 d. VĮ Registro centro pažyma ir Įmonių bankroto departamento prie Ūkio ministerijos internetinėje svetainėje (www.bankrotodep.lt) pateikta informacija patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartimi šiai bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla. Remiantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis ir jame nustatytu restruktūrizuojamos įmonės teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad įmonės veikla yra apribota, o siekiant ištaisyti įmonėje susidariusius finansinius sunkumus, kad ieškovas neišvengiamai yra ir bus priverstas sudaryti sutartis kreditoriais kadangi pats restruktūrizavimo procesas gali būti įgyvendinamas tik susitarimų su kreditoriais pagrindu.
Taigi, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai nurodė, kad, nors ir konkurso sąlygų 16.2. punkte nėra konkrečiai nurodyta, jog konkurse negali dalyvauti restruktūrizuojama įmonė, tačiau aiškinant sistemiškai Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas, apibendrintai galima konstatuoti, kad iš esmės visas įmonės restruktūrizavimo procesas pradedant nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo galimybės iki pat jos nutraukimo ar restruktūrizavimo proceso pabaigos yra susijęs ne tik su pačios įmonės tam tikrais valiniais sprendimais, bet ir su itin išreikšta kreditorių valia, nuolaidomis dėl skolinių įsipareigojimų, restruktūrizavimo plano (ne)tvirtinimu ir t. t. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad priimdama sprendimus atsakovo viešųjų pirkimų komisija tinkamai vykdė visus reikalavimus bei nuostatas ir RUAB „Alfva“ pagrįstai vertino, kaip subjektą, kuris siekia susitarimo su kreditoriais, todėl pagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą, kaip neatitinkantį konkurso sąlygų 16.2. punkte nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų.
Apeliaciniame skunde ieškovas nepagrįstai teigia, kad tiek perkančioji organizacija, tiek pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino VPĮ 33 straipsnio 2 dalį, kadangi šiame VPĮ straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąlygų, ribojančių ar draudžiančių tam tikrų tiekėjų dalyvavimą konkurse, sąrašas, ir šiame sąraše konkrečiai nėra įvardintas restruktūrizavimo procesas. Kaip minėta, nors pirkimo dokumentuose konkrečiai ir nebuvo įvardinta, kad restruktūrizuojamos įmonės negali dalyvauti konkurse, tačiau sistemiškai aiškinant ĮRĮ nuostatas restruktūrizuojamos įmonės turi būti vertinamos, kaip siekiančios susitarimo su kreditoriais. Tokią nuostatą patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos tinklapyje www.vpt.lt 2010 m. gegužės 14 d. pateiktas šios tarnybos pranešimas perkančioms organizacijoms dėl restruktūrizuojamų įmonių dalyvavimo viešuosiuose konkursuose. Šiame pranešime, aiškindama VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, Viešųjų pirkimų tarnyba nurodo, jog „nepaisant to, kad minėtame straipsnyje nėra aiškiai įvardintos sąlygos, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas turi restruktūrizuojamos įmonės statusą, Tarnyba pažymi, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo priežastys ir pasekmės yra tokios pačios ar panašios į atvejį, kai siekiama susitarimo su kreditoriais. Tiek vienu, tiek kitu atveju siekiama sumažinti ar likviduoti įmonės įsiskolinimus kreditoriams mainais už tam tikras jų nuolaidas. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatyme vartojamas terminas „analogiškos procedūros“, kas reiškia, kad tam tikri neesminiai skirtumai yra galimi. Atsižvelgiant į tai, perkančiajai organizacijai analogišką sąlygą nustačius pirkimo dokumentuose, ji turėtų atmesti restruktūrizuojamos įmonės pateiktą paraišką ar pasiūlymą“. Taigi, VPT taip pat patvirtina, kad restruktūrizuojamos įmonės statusas prilyginamas susitarimui su kreditoriais, todėl tiek pirmosios instancijos teismo, tiek perkančiosios organizacijos pateikiamas VPĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimas negali būti vertinamas kaip plečiamasis, kadangi susitarimas su kreditoriais, kuris prilyginamas restruktūrizavimo procesui, yra aiškiai įvardintas šiame VPĮ straipsnyje.
Pažymėtina tai, kad VPT nurodytame pranešime paaiškina ir tai, kad VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų taikymas yra laisvai pasirenkamas, todėl perkančiajai organizacijai, atsižvelgiant į pirkimo objekto pobūdį bei sudėtingumą, kiekvieno viešojo pirkimo metu, paliekama teisė spręsti apie šių sąlygų taikymo tikslingumą. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje teisingai atkreipė dėmesį į aplinkybes, kad šioje byloje reikšminga tai, kad darbai finansuojami ne tik iš Lietuvos Respublikos biudžeto, bet ir iš Europos regioninio plėtros fondo. Būtent todėl, perkančioji organizacija, siekdama sėkmingo pirkimo rezultato, t.y. laiku atliktų darbų ir racionalaus bei tinkamo LR biudžeto ir ES lėšų panaudojimo, privalėjo ir turėjo labai atidžiai vertinti tiekėjų kvalifikaciją. Visiškai suprantama, kad teikėjas neturintis finansinių problemų yra žymiai patikimesnis, nei tas, kuris turi veiklos ir finansinių sunkumų. Tai, kad su tokiais sunkumais šiuo metu yra susidūrusi RUAB „Alfva“ rodo ne tik įmonei suteiktas restruktūrizavimo statusas, bet ir apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl restruktūrizavimo reikalingumo šiai bendrovei.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinyje reikalaujama įpareigoti atsakovą ieškovo pasiūlymą įtraukti į preliminarią pasiūlymų eilę. Tokio klausimo teismas spręsti negali, nes pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas tai yra atsakovo viešojo pirkimo komisijos kompetencijos klausimas.
Pažymėtina tai, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu UAB „Hidrostatyba“ 2010 m. birželio 22 d. yra sudaręs rangos darbų sutartis Nr. 23/2010-87 ir Nr. 24/2010-88 dėl Buivydų ir Bradeliškių piliakalnio tvarkymo darbų.
Nurodyti argumentai ir aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos ir teisingos, o apeliacinio skundo teiginiai bei argumentai yra nepagrįsti.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinys ir apeliacinis skundas yra nepagrįsti, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad priteistina ir ieškovo atsakovui 242 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą 2,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alfva“ atsakovui Neries regioninio parko direkcijai 242 Lt (du šimtus keturiasdešimt du litus) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alfva“ į valstybės biudžetą 2,50 Lt (du litus penkiasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.